Varėnos rajono savivaldybės 2021 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje nustatyta, jog dažniausiai gyventojams diagnozuotos kraujotakos sistemos ligos (ypač didelis sergamumas hipertenzija, kuris yra 28,3 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį), antrą vietą užima sergamumas endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos sistemos ligomis, o trečią - virškinimo sistemos ligomis. Stebėsenos duomenys rodo, jog daugiausiai mirčių atvejų užregistruota dėl kraujotakos sistemos ligų, koronaviruso COVID-19 ir virškinimo sistemos ligų. Vadinasi, siekiant išvengti šių ligų didėjimo yra tikslinga vykdyti prevencines priemones apimant didesnį gyventojų kiekį ir atliepti Varėnos rajono savivaldybės 2025 metų strateginio plano tikslą – pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti sveikatos netolygumus. Žemos ir prastėjančios Varėnos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos rodiklių reikšmės parodo, kad yra būtinas sveikatos netolygumų mažinimas ir sveikatos raštingumo didinimas, priartinant kokybiškas kompleksines paslaugas arčiau gyventojų, kadangi didžioji gyventojų dalis yra išsidėsčiusi kaimiškose vietovėse. 2020 metais atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas atskleidė, jog 5-9 klasių tik 9,5 proc. mokinių užsiima fiziniu aktyvumu po pamokų. Taip pat beveik pusė 9 klasės mokinių vidutiniškai 4 ir daugiau valandų praleidžia prie ekranų. Tyrimai rodo, jog dideli mokymosi krūviai, nuolatinis darbas kompiuteriu atliekant užduotis, besaikis bendravimas internetinėje erdvėje ir pan., pratina vaikus prie pasyvaus gyvenimo būdo, slopina fizinės veiklos poreikį. Siekiant geresnės suaugusiųjų gyventojų sveikatos ateityje yra būtinos intervencijos ankstyvame amžiuje formuojant sveikos gyvensenos įpročius. Sveikatos raštingumo didinimas turi apimti lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos pagrindus (sveiką mitybą, palankaus maisto pasirinkimą, fizinį aktyvumą, darbo-poilsio rėžimą ir pan.), užkrečiamųjų ligų, profesinių ligų, burnos higienos, pirmosios pagalbos mokymus ir traumų prevenciją visose tikslinėse grupėse. Taip pat labai svarbu prevencinėmis priemonėmis stiprinti gyventojų psichologinę gerovę ir atsparumą, nes prasta psichinė sveikata yra vienas iš faktorių įtakojančių lėtinių neinfekcinių ligų formavimąsi. Varėnos rajono savivaldybės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, jog 2020 metais bent kartą tabako gaminius rūkė 22,5 proc. Varėnos rajono mokinių. Mažiausiai tabako gaminių naudojo 5 kl. moksleiviai (4,2 proc.), daugiausiai rūkančiųjų buvo devintokų tarpe (39,6 proc.). 2020 m. per paskutinius 12 mėn. bent kartą elektronines cigaretes ir panašius elektroninius įtaisus naudojo 27,1 proc. Varėnos rajono moksleivių. Ši elektroninių cigarečių vartojimo didėjimo tendencija stebima 5 ir 7 klasių grupėse. Tyrimas parodė, jog alkoholinius gėrimus daugiau vartoja vyresnio amžiaus mokiniai. Per paskutinius 12 mėn. Varėnos rajono savivaldybėje alkoholį vartojo 26,6 proc., Lietuvoje – 21,9 proc., o per paskutines 30 d. – 11,9 proc. Varėnos rajono savivaldybės ir 11 proc. Lietuvos mokinių. Kanapes bent kartą per savo gyvenimą vartojo 4,5 proc. mokinių, didžioji dalis mokinių buvo 9 kl. moksleiviai (16,7 proc.). Varėnos rajono savivaldybės kanapes vartojusių 9 kl. mokinių dalis yra didesnė už Lietuvos vidurkį (7,1 proc.). Taip pat 2022 metais atliktame suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrime per paskutines 30 dienų kasdien vartojo 23,5 proc. suaugusiųjų tabako gaminius. Suaugusiųjų, kurie per paskutines 30 dienų vartojo alkoholinius gėrimus kartą per savaitę ir dažniau sudarė 28,9 proc. (Lietuvos vidurkis 21,8 proc.). Vadinasi, psichoaktyvių medžiagų vartojimas savivaldybėje yra aktuali problema, todėl yra reikalinga ir tikslinga vaikų ir jaunimo tikslinėse, bei jų aplinkos narių (šeima, mokykla, draugai/bendraamžiai, bendruomenė) grupėse, didinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo pirminės prevencijos ir intervencijos eksperimentuojantiems ir rizikingai vartojantiems paslaugų prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą, priartinant kompleksines paslaugas arčiau tikslinių grupių. Siekiant skatinti Varėnos gyventojų fizinį aktyvumą ir lėtinių ligų profilaktiką, stiprinti psichinę sveikatą, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, plėtoti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją ir diegti naujas žalos mažinimo priemones, ilginti gyvenimo trukmę bei gerinti gyvenimo kokybę projekto įgyvendinimo metu bus organizuojamos šios veiklos: 1. Prevencinės priemonės, stiprinančios visuomenės sveikatą bei psichologinę gerovę ir atsparumą: fizinio aktyvumo užsiėmimai vaikams ir senyvo amžiaus asmenims, sveikatinimo stovyklos, sveikos mitybos įgūdžių formavimas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantiems asmenims bei meno terapija; 2. Priklausomybės ligų prevencijos paslaugų prieinamumo didinimas ir įvairių iniciatyvų tikslinėse grupėse skatinimas: teorinių ir praktinių užsiėmimų apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų vartojimo pasekmes, bei įvairių edukacijų, skirtų didinti vaikų ir jaunimo užimtumą, organizavimas. Įgyvendinus projekto veiklas, projekto dalyviai įgis mokslu pagrįstas žinias, pagerės jų sveikatos raštingumo kompetencija, formuosis sveikos gyvensenos įgūdžiai, mažės išvengiamo mirtingumo atvejų, kuriuos sukelia neinfekcinių ligų susirgimai dėl rizikingos elgsenos veiksnių poveikio. Projekte nėra apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui. Taip pat nėra veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.