Pagrindinė sprendžiama problema – Kritinės infrastruktūros pažeidžiamumas klimato kaitos poveikiui ir labai ribotas gamtos reiškiniais grįstais sprendimų (NBS) taikymas šioje srityje. Detaliau: Esama situacija: - Kritinė infrastruktūra (transportas, energetika, vandens tiekimas, sveikatos paslaugos) yra projektuojama ir valdoma remiantis tradiciniais „pilkais“ inžineriniais sprendimais. - Klimato kaitos poveikis (karščio bangos, potvyniai, sausros, jūros lygio kilimas) kelia grėsmę šių sistemų veikimui, sukelia paslaugų sutrikimus, ekonominius nuostolius ir socialines krizes. - NBS (pvz., žalieji stogai, konstruotos pelkės, gyvieji pakrantės barjerai) siūlo daug privalumų, tačiau jų diegimas kritinės infrastruktūros sektoriuje yra labai ribotas (tik ~3 % projektų finansuojami privačiai, dauguma mažo masto). Problemos priežastys: - Trūksta standartizuotų metodų ir įrankių, kad NBS būtų integruojami į kritinių infrastruktūrų projektavimo ir valdymo procesus. - Nepakankamas įrodymų kiekis apie NBS efektyvumą lyginant su tradiciniais sprendimais. - Valdymo, politikos ir finansavimo barjerai, stabdantys NBS pramoninį diegimą. - Žemas skaitmenizacijos lygis NBS sektoriuje, apsunkinantis duomenų rinkimą ir poveikio vertinimą. Kodėl tai svarbu: - Be sisteminių pokyčių, kritinės infrastruktūros išlieka pažeidžiama ekstremaliems klimato reiškiniams, o ekonominiai ir socialiniai nuostoliai gali siekti milijardus eurų per metus. - NBS gali sumažinti rizikas, CO₂ emisijas, energijos ir vandens sąnaudas, pagerinti ekosistemų būklę, tačiau reikia įveikti technologinius, institucinės ir finansinius barjerus.