Kelios iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra: menkas konkursinio finansavimo prieinamumas ir tvarumas, žinių ir technologijų perdavimo kompetencijų ir specialistų stygius, neišnaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas. Pažangos priemonės veiklomis siekiama didesnė žinių, idėjų ir patirties sklaida bei geresnės sąlygos kompetencijoms ugdyti visais tyrėjo karjeros etapais. Lietuvoje iki šiol nevertinamas aplinkos cheminių veiksnių poveikis žmogaus sveikatai, šių veiksnių keliama rizika. Taip pat nėra nustatytos referencinės pavojingų cheminių medžiagų, patekusių į žmogaus organizmą, koncentracijos biologinėse žmogaus terpėse, nėra vykdoma žmogaus biologinė stebėsena, kuri leistų įvertinti pavojingų cheminių medžiagų ir (ar) metabolitų, šių medžiagų biologinių (ekspozicijos, efekto, jautrumo) žymenų koncentracijas žmogaus organizme, nustatyti tirtų medžiagų referencines ir orientacines koncentracijas, sekti tirtų medžiagų koncentracijų dinamiką ir regioninius skirtumus, leistų palyginti gautus rezultatus su kitų šalių rezultatais. Taip pat jaučiamas ryškus ekotoksikologijos žinių, leidžiančių vertinti aplinkoje esančių pavojingų cheminių medžiagų keliamą riziką, stygius. Cheminių medžiagų poveikis tampa vis sudėtingesnis dėl augančios cheminių medžiagų gamybos, šių medžiagų prekybos ir plataus panaudojimo darbe bei buityje, ypač suintensyvėjusio dėl įvairių cheminės pramonės produktų reklamos, greito naujų cheminių medžiagų atsiradimo rinkoje ir cheminių mišinių panaudojimo. Todėl informacija apie cheminių medžiagų poveikį žmonėms, patiriantiems jį tiek bendroje, tiek darbinėje aplinkoje, yra svarbi bendros aplinkos teršalų keliamos rizikos vertinimui, darbo vietos profesinės rizikos vertinimui ir keliamos rizikos mažinimo priemonių nustatymui bei įgyvendinimui. PARC (angl. Partnership for the Assessment of Risks from Chemicals) - tai Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas, skirtas ES cheminės rizikos vertinimui ir valdymui, siekiant naujų mokslo žinių ir metodų, kas padėtų vertinti aplinkos cheminės taršos poveikį, jos keliamą riziką žmogui ir gyvajai gamtai bei spręsti aplinkos cheminės taršos keliamus iššūkius. Įgyvendinant projektą, bus (1) paruošti žmogaus biologinės stebėsenos tyrimams vykdyti reikalingi instrumentai (klausimynai ir kiti lydintys dokumentai); (2) taip pat parengtas tirtinų cheminių medžiagų ir (ar) jų metabolitų, biologinių (ekspozicijos, efekto, jautrumo) žymenų sąrašas; numatyti jų tyrimo metodai ir biologinės terpės, kuriose jie bus ištirti; (3) vertinama aplinkos cheminių veiksnių rizika žmonių sveikatai. Tokiu būdu projektas prisidės prie minėtų pažangos priemonės problemų sprendimo ir suteiks pagrindą efektyvesniam cheminių medžiagų keliamų rizikų valdymui, prevencinių programų sukūrimui ir jų įgyvendinimui. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.