Psichikos sveikata yra ilgalaikis ir reikšmingas iššūkis Lietuvos sveikatos sistemai. Remiantis Higienos instituto 2021 m. išankstiniais duomenimis, 326 tūkst. asmenų arba vienas iš devynių Lietuvos gyventojų turi diagnozuotą psichikos ir elgesio sutrikimą ir tikėtina, kad dar daugiau turi nediagnozuotų sutrikimų ar susiduria su reikšmingais psichikos sveikatos sunkumais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) teigimu, bent kartą per gyvenimą psichikos sveikatos sutrikimų patiria pusė visų asmenų, Lietuvoje jie lemia iš viso 11,7 proc. bendros visų sveikatos sutrikimų naštos, skaičiuojant pagal šių sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei ir trukmei. Lietuvoje pasireiškia aukštas medikamentinio gydymo paplitimas ir nepakankamas psichoterapinių bei psichosocialinių paslaugų prieinamumas psichikos sveikatos priežiūroje, taip pat menkas priežiūros tęstinumas ir integruotų paslaugų teikimas. Tai kelia didelį iššūkį užtikrinant efektyvų pacientų būklės įvertinimą ir jų nukreipimą pagal poreikį. Šiuo projektu siekiama spręsti problemas Lietuvos psichikos sveikatos paslaugų sektoriuje, išskiriant dvi poveikles: 1.1. Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų sukūrimas arba adaptavimas: • Lietuvoje trūksta mokslu pagrįstų, reguliariai atnaujinamų diagnostikos ir gydymo metodikų, kurios atitiktų tarptautinius standartus. Dėl to specialistai neturi vieningos sistemos, užtikrinančios efektyvų sutrikimų atpažinimą ir gydymą. • Psichikos sveikatos priežiūra skiriasi priklausomai nuo regiono – nėra standartizuotų metodikų, todėl pacientų gaunama pagalba nevienoda. • Dėl metodikų stokos kyla didesnė klaidų diagnostikoje ir gydyme rizika, kuri gali lemti neteisingą vaistų skyrimą ar neveiksmingą terapiją. • Nėra centralizuotos prieigos prie diagnostikos ir gydymo metodikų, todėl specialistams sunku rasti naujausią informaciją ir taikyti ją praktikoje. • Dėl šių trūkumų pacientai dažnai nepasitiki psichikos sveikatos sistema ir delsia kreiptis pagalbos, o tai prisideda prie ligų paūmėjimo ir stigmatizacijos. • Trūksta sisteminių mokymų, padedančių specialistams įsisavinti sukurtas ar adaptuotas metodikas ir jas taikyti praktikoje. Dėl to kyla taikymo netolygumai, žinių spragos ir mažėja paslaugų kokybė. 1.2. Psichologinio vertinimo įrankių adaptavimas ir standartizavimas: • Lietuvoje trūksta standartizuotų psichologinio vertinimo instrumentų, kurie leistų tiksliai įvertinti pacientų būklę ir planuoti gydymą. • Netinkami arba pasenę vertinimo įrankiai didina diagnostinių klaidų riziką, o tai gali lemti neefektyvų gydymą ir pacientų būklės pablogėjimą. • Šiuo metu nėra vieningos prieigos prie adaptuotų psichologinio vertinimo instrumentų, testų, todėl specialistai dažnai neturi galimybės naudotis naujausiais įrankiais. • Specialistams trūksta galimybių naudotis tinkamais psichologinio vertinimo įrankiais dėl aukštų jų kainų ir nepakankamo metodinės medžiagos prieinamumo. • Nepakankama vertinimo instrumentų standartizacija mažina pasitikėjimą psichikos sveikatos sistema ir didina stigmatizaciją visuomenėje. • Trūksta mokymų, kurie užtikrintų, kad specialistai gebėtų tinkamai naudotis šiais instrumentais, juos taikyti nuosekliai ir remiantis standartizuotais principais. Projektas siekia spręsti esmines psichikos sveikatos paslaugų problemas, kuriant ir adaptuojant naujas diagnostikos bei gydymo metodikas, taip pat standartizuojant ir pritaikant psichologinio vertinimo instrumentus. Visi komponentai bus integruoti į vieningą internetinę platformą, kurioje bus užtikrinta metodinės medžiagos, vertinimo įrankių ir praktinių testavimo priemonių prieiga, jų sklaida, valdymas ir efektyvus naudojimas praktikoje. Be to, bus organizuojami tiksliniai mokymai, stiprinant specialistų gebėjimus ir užtikrinant naujų priemonių veiksmingą diegimą bei naudojimą pagal paskirtį. Projekto įgyvendinimo metu bus užtikrinamas horizontaliųjų principų laikymasis, įskaitant darnaus vystymosi ir reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (pagal lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus, amžių, lytinę orientaciją, etninę priklausomybę, negalią ir kitus aspektus) užtikrinimą, prieinamumo visiems reikalavimą, inovatyvių sprendimų diegimą bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų laikymąsi. Taip pat bus paisoma klimato kaitos ir aplinkos apsaugos standartų, darnaus vystymosi tikslų bei ES ir Chartijos pagrindinių teisių nuostatų.