2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto vykdyto Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje 16,3 proc. 9 klasių mokinių buvo bent kartą gyvenime vartoję kanapes, o 7,5 proc. vartojo kanapes bent kartą per paskutines 30 dienų. Kalbant apie elektroninių cigarečių vartojimą, Lietuvoje 59,2 proc. 9 klasių mokinių bent kartą gyvenime vartojo elektronines cigaretes, 7 klasės mokiniai sudarė 38,3 proc. o 5 klasės – 19,8 proc. Per paskutines 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 36,3 proc. 9 klasių mokinių, 17,6 proc. – 7 klasių mokiniai ir 7,5 proc. sudarė 5 klasių mokiniai. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo (ESPAD) duomenimis, 2019 metais 19 proc. apklaustų 15-16 m. Lietuvos mokinių bent 1–2 kartus gyvenime buvo bandę kokių nors narkotikų. 2019 m. kanapių vartojimo paplitimas Lietuvoje buvo didesnis nei ESPAD tyrime dalyvavusių šalių vidurkis (15,1 proc.). 2019 m. Lietuvoje bent kartą gyvenime naujas psichoaktyviąsias medžiagas (pvz., sintetinius kanabinoidus) vartojo didesnė dalis mokinių nei vidutiniškai ESPAD tyrime dalyvavusiose šalyse (Lietuvoje – 5,6 proc., ESPAD šalių vidurkis – 3,4 proc.). Taip pat 2019 m. vykdyto ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis (20 proc.) 15-16 m. Lietuvos mokinių bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ar migdomuosius vaistus gydytojui nepaskyrus. 2020-2021 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto studentų tyrimo duomenys labai panašūs: receptinius migdomuosius ir (ar) raminamuosius vaistus be gydytojo paskyrimo nors kartą gyvenime vartojo 21 proc. studentų, receptinius stimuliuojančius vaistus – 5,4 proc. apklausos dalyvių. Ypač pavojinga kai vaikai receptinius vaistus maišo kartu su alkoholiu ir narkotikais. 2019 m. alkoholį kartu su vaistais, siekdami apsvaigti, bent kartą gyvenime vartojo 2,8 proc. Lietuvos 15-16 m. mokinių (ESPAD 2019). O 2020-2021 m. Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, 20,5 proc. studentų, vartojusių psichotropinius vaistus be gydytojo paskyrimo, vartojo šiuos vaistus kartu su uždraustomis vartoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, 19,5 proc. – kartu su alkoholiu, 7,6 proc. – kartu su kitais psichotropiniais vaistais. Lietuvoje nuo 2018 m. nacionaliniu mastu vykdoma Ankstyvosios intervencijos programa, skirta 12–18 metų amžiaus jaunimui, kurie nereguliariai vartoja (eksperimentuoja) alkoholį ir (ar) narkotikus. Ši programa atlieka svarbų vaidmenį mažinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Šios programos tikslas – motyvuoti jaunuolius atsisakyti šių medžiagų vartojimo, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė. Programa yra parengta įgyvendinant tarptautinį projektą „FreD goes net“. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), kaip asocijuotas šio projekto partneris, gavo leidimą adaptuoti šia programą ir nuo 2013 metų ją diegia Lietuvoje. 2018 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-60/V-39 buvo patvirtintas Ankstyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašas, kurio pagrindu nuo 2018 m. programa pradėta diegti nacionaliniu mastu. Tačiau Ankstyvosios intervencijos paslaugų prieinamumas Lietuvoje vis dėlto nėra pakankamas - iki šiol nėra ankstyvosios intervencijos programos, skirtos jaunimo rūkymo (įskaitant naujus tabako gaminius, el. cigaretes) problemai spręsti, trūksta ankstyvosios intervencijos programų, skirtų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei patologinių elgesio potraukių problemoms spręsti, įvairovės, jaunėja psichoaktyviąsias medžiagas vartojančio jaunimo amžius, todėl reikia inicijuoti, kurti ir (ar) adaptuoti kitų šalių vykdomas moksliškai pagrįstas ir pasiteisinusias ankstyvosios intervencijos programas, siekiant kiek galima anksčiau pasiekti psichoaktyviosiomis medžiagomis eksperimentuojančius / nereguliariai vartojančius vaikus ir jaunimą. 2018 m. Departamento užsakymu buvo atliktas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp pasilinksminimo vietų lankytojų tyrimas. Tyrimo duomenys atskleidė, jog 69 proc. respondentų naktinio pasilinksminimo vietose lankosi kelis kartus per mėnesį ar net dažniau, 36 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad yra tekę pasilinksminimo vietoje padauginti alkoholinių gėrimų (3 proc. iš jų taip nutinka kaskart lankantis naktinio pasilinksminimo vietose). Per pastarąsias 24 val. tiriamieji daugiausiai buvo vartoję alkoholio (79 proc.), o 8 proc. – draudžiamų narkotinių medžiagų. Pasilinksminimo vietos – antra pagal populiarumą vieta, kurioje asmenys vartoja narkotines medžiagas (38 proc.). 2022 m. Departamento užsakymu buvo pakartotas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp pasilinksminimo vietų lankytojų tyrimas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad 95,6 proc. respondentų per 24 val. buvo vartoję kokį nors alkoholinį gėrimą, 14,3 proc. alkoholį vartojo su energiniais gėrimais, o 1,6 proc. – alkoholį maišė su psichotropiniais vaistais. 40,2 proc. apklaustųjų 2022 m. nurodė, jog narkotines medžiagas vartoja naktinio pasilinksminimo vietose. Lyginant su 2018 m., nurodžiusiųjų, kad vartoja narkotines medžiagas naktinio pasilinksminimo vietose, skaičius padidėjo 2,2 proc. Taip pat, nors, 2022 m. buvo užfiksuotas mažesnis respondentų, padauginusių alkoholinių gėrimų skaičius (16,1 proc. pasitaikę kelis kartus, 2,4 proc. – dažnai), lyginant su 2018 m., ši problema išlieka aktuali pasilinksminimo vietų kontekste – 2022 m. 97,4 proc. respondentų nurodė per paskutinius 12 mėnesių, kuomet lankėsi naktinio pasilinksminimo vietose, vartoję alkoholinius gėrimus. Siekiant užkirsti kelią narkotinių medžiagų vartojimui bei alkoholinių gėrimų nesaikingam vartojimui ir didelio kiekio alkoholio suvartojimui jaunimo naktinio pasilinksminimo vietose (naktiniuose klubuose, baruose, festivaliuose ir kitose pasilinksminimo vietose), svarbu vykdyti pasilinksminimo vietose paslaugas teikiančių asmenų informavimą, konsultavimą ir apmokymą kaip atpažinti nuo įvairių medžiagų apsvaigusius asmenis, kaip užtikrinti pasilinksminimo vietos saugumą lankytojams ir netinkamos aplinkos vartoti narkotines medžiagas sukūrimą, siekiant didinti paslaugas teikiančių asmenų žinias apie efektyvią prevenciją ir keisti nuostatas bei elgesį pasilinksminimo vietose. Projekto įgyvendinimas padės pagerinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programų plėtrą Lietuvoje. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi). Projekto veiklos ir rezultatai bus prieinami visiems dalyviams, taip pat ir turintiems skirtingų poreikių (judėjimo, klausos ar kitą negalią turintiems asmenims ir pan.): -projekto veiklos prireikus bus organizuojamos patalpose, prieinamose judėjimo, regos ir kitą negalią turintiems asmenims; - projekto medžiaga ir sukurti produktai prireikus bus pritaikyti regos ar kitą negalią turintiems asmenims.