Varėnos mieste vaikams, turintiems negalią, ASS sutrikimus, iš socialiai pažeidžiamų, daugiavaikių, pabėgėlių nuo karo, tautinių mažumų (romų) šeimų nėra teikiama terapinė pagalba integruojant muziką su daile, kognityvinėmis veiklomis, joga. Neurolingvistiniai tyrimai patvirtino:muzikos klausymas suaktyvina abu vaiko galvos pusrutulius. Tai nereiškia, kad nuo kūdikystės įvairios muzikos klausęs vaikas bus gabesnis matematikai ar lietuvių kalbai. Čia svarbu tai, kad abiejų pusrutulių veikla suaktyvinama. Kas vyksta tuomet? Kai ji aktyvuojama, vaikas, tiesiog, lengviau priima naują informaciją. T.y. jis lengviau įsisavina žinias, mokosi. Muzikinė veikla lavina vaikų klausą, ritmiką, balsą, judesius,koordinaciją ir kūrybiškumą, taip pat stiprina emocinį ir kognityvinį vystymąsi. Muzikos pagalba vaikai mokosi perteikti nuotaikas judesiais,kurti pasakojimus ir suprasti pasaulį per emocijas, o tai stimuliuoja jų vaizduotę ir mąstymą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), labai svarbu taikyti integruotas terapines veiklas, kurios padeda ugdyti(s) emocinį, socialinį, pažintinį ir motorinį vystymąsi. Šio projekto metu terapinėse veiklose bus sudarytos sąlygos dalyvauti ir vaikų šeimos nariams. Muzikinė terapija teigiamai įtakoja vaikų raidą: fizinę, pažintinę, socialinę-emocinę. Projekto veiklos atitinka Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijos 1 tikslą "Skatinti Varėnos miesto gyventojų socialinę įtrauktį ir gerinti jų padėtį darbo rinkoje" ir 1.1 uždavinį – „Socialinės atskirties mažinimas Varėnos mieste per bendruomenių inicijuotas socialines veiklas“, taip pat ir 1.1.1. veiksmą-„Socialinių paslaugų pasiūlos ir prieinamumo didinimas, plėtojant informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo bei sociokultūrines paslaugas, skirtas gyventojų socialiniams ryšiams bendruomenėje stiprinti Varėnos mieste, įskaitant bendras veiklas/bendradarbiavimą su kitų miestų VVG veiklos teritorijose įsikūrusiomis organizacijomis“. Šis uždavinys yra optimaliausias atsižvelgiant į Investicijų programos 4.7 uždavinį, jame numatytas veiklas, pasirinktą tikslą, finansavimo galimybes ir Varėnos miesto veiklos bendruomenės veiklas. Šie tikslai ir uždaviniai padeda kurti aiškią projekto struktūrą bei užtikrina, kad veiklos atitiks dalyvių poreikius ir ilgalaikę naudą visuomenei. Projekto įgyvendinimo metu muzikos terapija integruota su daile, joga ir kognityvinėmis veiklomis, gali būti itin veiksminga. Projekto įgyvendinimo metu numatoma vykdyti periodines muzikos terapijos su joga veiklas. Šių projektinių veiklų metu vyktų fizinės ir motorinės koordinacijos lavinimas: muzika skatintų vaikus judėti ir šokti, lavinant savo kūno koordinaciją ir ritmą. Su tikslinės grupės dalyviais pasiektume šių tikslų: geriau pažintų savo kūną, jo galimybes, įgautų taisyklingo kvėpavimo pradmenis, sugebėtų nusiraminti, geriau koncentruoti dėmesį. Veiklų metu būtų pasitelkiami garso jogos pratimai, padedantys susikoncentruoti, nusiraminti, muzikinės jogos pratimai - kiekvienai jogos pozai parenkama atitinkama muzika arba garsas, gyvūnų, gamtos reiškinių imitavimas su muzika fone; „muzikinė atsipalaidavimo meditacija“- pasitelkiant ramias melodijas, kvėpavimo pratimai gulint – „debesėlio kelionė“, kur vaikai įsivaizduoja, kaip skraido debesėliu pagal muziką ir daug įvairių metodų. vystymuisi.  Augimas muzikoje ir judesyje yra būtinas mažam vaikui, kaip ir kiti baziniai dalykai: maistas, miegas, mama ir t.t. Tačiau dabartinis gyvenimas iš vaikų atėmė galimybę tai pasiekti natūraliai. Vaikų joga skatina vaikus būti ne tik fiziškai aktyviais: panaudojus įvairius metodus (kvėpavimas, meditacija) padeda susikaupti ir atsipalaiduoti. Tokie užsiėmimai gali būti naudingi vaikų emocinei, psichinei ir fizinei gerovei. Reguliariai praktikuojama joga taip pat gali padėti vaikams valdyti ADHD simptomus, taip pat nerimą ir depresiją. Vaikų Jogos dėka yra lavinamas vaikų dėmesys, koncentracija, susitelkimas į save, taisyklinga laikysena, kvėpavimas, nusiraminimas, draugystė, juokas, žaismingumas, dėkingumas. Jogos dėka projekto metu tikslinės grupės dalyviams bus suteikiama jausmų ir minčių pusiausvyra. Kiekvienas kūnas yra individualus. Kuo labiau atpalaiduojame protą, tuo labiau atsipalaiduoja kūnas. Atpalaidavus kūną, galima pradėti daryti įvairias pozas. Ikimokykliniame amžiuje vaikai yra labai lankstūs ir imlūs, geba susitelkti ir susikoncentruoti, jiems nesvetimas kūno suvokimas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Jie gali išbūti pozose ilgiau, tačiau dar yra nepasirengę daugybei dinaminių judesių. Nuo 5 metų amžiaus vaikai jau įstengia suvokti proto ir kvėpavimo ryšį, pradeda sąmoningai kontroliuoti kvėpavimą, derinti jį su koncentracija ir kūno judesiais. Joga gali padėti vaikui iš naujo atrasti fizinę ir emocinę pusiausvyrą, stiprina jo ištvermę, gerina informacijos suvokimą. Jogos pozų pagrindą sudaro gyvūnų, vabzdžių ir paukščių išvaizdos bei judesių imitacija, taip pat tilto, medžio, katino, gėlės formos. Vaikams labai patinka išbandyti naujus mankštos būdus, taip ugdant įprotį nuolat mankštintis, pasirenkant mėgstamiausią formą. Jogos pozų ir judesių, kilusių iš aplinkinio pasaulio, metu tempiamas kūnas ir tuo pačiu judėjimas sąmoningai derinamas su kvėpavimu bei atsipalaidavimu, siekiant, kad teigiamą poveikį patirtų ir kūnas ir protas tuo pačiu metu. Vaikams žaidimas reiškia bendravimą ir judėjimą. Jie geriau mokosi žaisdami – labiau linkę klausytis ir prisiminti.Tai yra puikus būdas mokyti vaikus jogos pozų, nes jų metu lavinami pažintiniai gebėjimai, reguliuojamos emocijos, padidinamas kūno ir kvėpavimo suvokimas, padidėja koncentracija. Jogos užsiėmimai taip pat paįvairina fizinio ugdymo užsiėmimus vaikams. Joga, tai ne tik asana (jogos pozos) ar pranajama (kvėpavimo pratimai) Joga gali padėti vaikui iš naujo atrasti fizinę ir emocinę pusiausvyrą, stiprina jo ištvermę, gerina informacijos suvokimą. Jei vaikas nesidomi standartinėmis mankštomis, jogą jam galima pasiūlyti kaip madingą ir populiarią kūno kultūros metodiką. Taip pat planuojamos muzikos terapijos veiklos. Šiose projektinėse veiklose vyktų tikslinės grupės dalyvių kūrybiškumo ir vaizduotės ugdymas: vaikams bus sudarytos sąlygos piešti ir išjausti muziką, kurti muzikinius pasakojimus ar perteikti muzikos nuotaiką judesiais, taip praplėstų savo vaizduotę. Tikslinės grupės dalyviai patirtų: emocijų raišką, smulkiosios motorikos lavinimą, saviraišką, estetinių poreikių tenkinimą. Projekto veiklų idėjos būtų: „piešimas pagal muziką“-vaikai klausosi įvairios muzikos (ramios, linksmos, greitos, lėtos) ir piešia tai, ką jaučia. Tam naudosime pirštų dažus, kreideles, akvarelę – kuo labiau įtraukti pojūčius; „Muzikinės emocijų veidukų kortelės“- grojant skirtingus muzikos kūrinius, vaikai parenka arba piešia veiduką/emociją (liūdnas, džiaugsmingas, piktas); „instrumentų dekoravimas“- vaikai gamina paprastus muzikos instrumentus ir juos dekoruoja. Emocinis ir psichinis vystymasis: muzika padeda vaikams suprasti ir išgyventi emocijas, o tai daro teigiamą poveikį jų psichinei veiklai. Muzikos terapijos, dailės terapijos  derinys vaikams gali turėti kompleksinį teigiamą poveikį jų emocinei, socialinei ir kognityvinei raidai. Šios sritys dažniau taikomos atskirai, jų integravimas yra perspektyvus metodas, padedantis pasiekti geresnių rezultatų.  Muzikos terapijos pagalba tikslinės grupės vaikams padėtų: gerinti emocinę saviraišką (vaikai per muziką gali išreikšti jausmus, kuriuos sunku įvardyti žodžiais); stimuliuoti psichomotorinę raidą: (muzika teigiamai veikia kalbos, motorikos ir bendravimo įgūdžius);mažinti nerimą ir stresą: (terapiniai muzikos užsiėmimai padeda atsipalaiduoti ir pagerinti nuotaiką). Dailės terapija, kaip ir muzikos, yra neverbalinis saviraiškos būdas, kuris padeda pažinti emocijas (vaikai per piešimą, lipdymą ar kitą kūrybą gali atpažinti ir įveikti sunkius jausmus); stiprina savivertę, ugdo smulkiąją motoriką. Muzikos terapija + skaitymas kognityvinių gebėjimų stimuliavimas: muzika stimuliuoja kognityvines vaiko reakcijas ir padeda jam geriau suvokti aplinką. Veiklos vyktų 2 kartus per savaitę po 30 min. Šių veiklų tikslas: kalbos lavinimas, klausymo gebėjimai, ritmo pojūtis, emocijų pažinimas.