Rokiškio rajono savivaldybė, kaip ir dauguma kitų Lietuvos savivaldybių, susiduria su senėjančios visuomenės keliamais iššūkiais, nuolat augančiu slaugos ir priežiūros specialiuosius poreikius turinčių, lėtinėmis ligomis sergančių, senyvo amžiaus asmenų, kuriems reikalinga kompleksinė sveikatos priežiūra ir socialinė pagalba, tai pat gyventojų skaičiaus augimu. Dėl šios priežasties nuolat auga stacionarinių priežiūros paslaugų, ypač slaugos ir palaikomojo gydymo, poreikis. Siekiant patenkinti pasikeitusius gyventojų poreikius bei sumažinti stacionarinių paslaugų poreikį, būtina vystyti paslaugas ambulatoriniu priežiūros lygmeniu, teikiant koordinuotas, savalaikes ir nefragmentuotas paslaugas asmenims namuose, kurios skatintų asmenų savirūpą ir kuo ilgesnį jų išsilaikymą įprastoje namų aplinkoje. Projektu sprendžiamos problema - nepakankamai išplėtotas kokybiškų ambulatorinių slaugos paslaugų teikimas Rokiškio rajono savivaldybėje. Problema ypač aktuali Rokiškio rajono savivaldybėje, kadangi savivaldybė yra viena labiausiai senstančių pagal gyventojų demografinius rodiklius. Nuolatinių gyventojų skaičius Rokiškio rajono savivaldybėje 2023 m. buvo 27 754 (53 proc. rajono gyventojų gyveno kaimiškosiose vietovėse) ir net 7152 gyventojai, t. y. 25,8 proc. visų rajono gyventojų, 2023 m. buvo sulaukę senatvės pensinio amžiaus. Demografinės senatvės koeficientas (pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus) Rokiškio rajone 2023 m. siekė 217 (Lietuvos Respublikos rodiklis - 134). Senstančioje visuomenėje auga slaugos, paliatyviosios pagalbos, ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis. Rokiškio r. savivaldybėje ambulatorinės slaugos paslaugų namuose (ASPN) paslaugas teikianti komanda aptarnauja 95,7 proc. rajono gyventojų, pasirinkusių VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą ir UAB InMedica įstaigą. ASPN paslaugų ir jų gavėjų skaičius kasmet auga, nuolat naudojama medicininė įranga bei transporto priemonės nusidėvi, todėl siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, jas reikia modernizuoti ir atnaujinti. ASPN paslaugų skaičiaus pokytis įrodo problemos aktualumą: 2021 m. suteiktos ASPN 5328 paslaugos, o 2022 m. šių paslaugų skaičius išaugo iki 9446. 2021 m. ASPN paslaugos suteiktos 246, 2022 m. - 537, o 2023 m. per 11 mėnesių - 576 unikaliems pacientams, iš jų 2022 m. 85,5 proc., o 2023 m. - 89,9 proc. sudarė pensinio amžiaus pacientai. Siekiant pagerinti ASPN paslaugų prieinamumą, plečiama ir ASPN komandoje teikiančių specialistų sudėtis: padidintas slaugytojų padėjėjų, kineziterapeutų skaičius, 2024 m. liepos mėnesį planuojama įdarbinti ergoterapeutą. Šiems specialistams reikia medicininės ir kitos įrangos bei transporto priemonių. Problemos sprendimo būdas: aprūpinti ASPN mobilią komandą jų darbui reikalinga įranga ir sudaryti galimybę gauti kokybiškas ambulatorines slaugos paslaugas namuose didesniam skaičiui paslaugų gavėjų, taip gerinant pacientų gyvenimo kokybę, išsaugant jų savarankiškumą įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje bei skatinant jų savirūpą. Siekiama, kad ambulatorinės slaugos paslaugos namuose būtų prieinama, lygiavertė ir kokybiška alternatyva slaugos paslaugoms stacionare. Jei nebus investuojama į ASPN mobilios komandos aprūpinimą įranga ir transporto priemone, nebus užtikrinamas pakankamas kokybiškų paslaugų prieinamumas ambulatorinėmis sąlygomis, galimas išaugęs stacionarinių paslaugų poreikis. Planuojamos projekto veiklos nepažeidžia horizontaliųjų principų reikalavimų: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą, inovatyvumo (kūrybingumo). Planuojant projekto veiklas atsižvelgta į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos principus. Planuojamos projekto veiklos nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų. Laukiami rezultatai: aprūpinus ASPN mobilią komandą medicinine ir kita įranga bei transporto priemone, pagerės ASPN paslaugų namuose prieinamumas ir kokybė - šias paslaugas galės gauti platesnis pacientų ratas, bus padidintas paslaugų mobilumas. Taigi bus sudarytos geresnės sąlygos pacientui kuo ilgiau gyventi savarankiškai, užtikrinti jam reikalingų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progreso bei sukurti grįžtamąjį ryšį, lemiantį geresnę paciento psichologinę savijautą ir sveikatos priežiūrą.