Įgyvendinant projektą bus prisidėta prie Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) 10,5 pažangos uždavinio „Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą“. Paslaugų skaitmeninimas, naujų technologijų pritaikymas ir visuomenės narių įtraukimas į skaitmeninę erdvę vyksta sparčiau nei įvertinamos rizikos ir parenkamos tinkamos jų mažinimo priemonės ir būdai. Šis atotrūkis sudaro palankias sąlygas esamas spragas išnaudoti elektroniniams nusikaltimams vykdyti. Kibernetinių incidentų skaičius ir mastas 2016–2020 m. buvo linkęs didėti, nuo 2021 m. išlieka panašus (2016 m. užfiksuoti 489 didelės ir vidutinės reikšmės incidentai, 2017 m. – 536 didelės ir vidutinės reikšmės incidentai, 2019 m. – 3 241 incidentas, 2020 m. – 4 330 incidentų, 2021 m. – 4 088 incidentai, 2022 m. – 4 080 incidentų), tačiau su kiekvienais metais keičiasi grėsmių pobūdis, atakų vykdymo būdas ir sudėtingumas . 2022 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, kad daugiausia kibernetinių incidentų užfiksuota valstybės ir savivaldybių, saugumo ir gynybos bei verslo įmonių infrastruktūrose. ENISA ataskaitoje nurodoma, kad 2021–2022 m. kibernetinės atakos buvo nukreiptos į viešojo sektoriaus institucijas (24 proc.), skaitmeninių paslaugų teikėjus (13 proc.), visuomenę (12 proc.), paslaugas (12 proc.), finansų sektorių (7 proc.), sveikatos apsaugos sektorių (7 proc.), transporto sektorių (4 proc.), energetikos sektorių (4 proc.), švietimo sektorių (2 proc.). Kibernetinių atakų gausa ir pavojingumas tiek organizacijose, tiek ekonominės veiklos sektoriuose reikalauja naujų kibernetinių incidentų ir informacijos saugos mechanizmų ir esamų pajėgumų sustiprinimo, siekiant sukurti saugią aplinką informacinėms ir ryšių technologijoms (toliau – IRT) veikti, saugaus veikimo sąlygoms nustatyti ir jų nuolatinei stebėsenai vykdyti. Stiprinant IRT atsparumą, prioritetą būtina teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla susijusi su kritiškai svarbių paslaugų teikimu, ar teikiančioms paslaugas kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms. Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (toliau – ST) paslaugos skirtos institucijoms, kurios valdo ar tvarko informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti. Atsižvelgiant į ST esančių institucijų ir jų informacinių išteklių ypatingą svarbą ir didelius informacijos kiekius, ST tampa vienu iš pirmųjų ir dažnu kibernetinių atakų taikiniu. Šiuo metu ST naudojamos kolektyvinės apsaugos kibernetinio saugumo priemonės fiksuoja daugiau nei 180 tūkst. įvairiausių saugos įvykių per parą, o dažniausias kibernetinės atakos tipas – paskirstyta paslaugos trikdymo ataka (angl. DDoS). Kibernetinės atakos dažniausiai yra kompleksinės, sudėtingos ir, nors nukreipiamos į konkretų informacinį išteklių, kartu sutrikdoma ir kitų SVDPT esančių institucijų veikla, sukeliama žala jų informaciniams ištekliams. Esama ST informacinių išteklių sąveikos ir kibernetinės saugos architektūra neleidžia apriboti kenkimo veiklos masto bei taikyti tikslinių kibernetinių saugumo priemonių, nes esami ST infrastruktūros komponentai nėra visiškai sugrupuoti, apribota jų prieiga prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų. Atsižvelgiant į Saugųjį tinklą įtrauktų institucijų ir jų informacinių išteklių ypatingą svarbą ir didelius informacijos kiekius, Saugusis tinklas tampa vienu iš pirmųjų ir dažnu kibernetinių atakų taikiniu. Šiuo metu naudojamos kolektyvinės apsaugos kibernetinio saugumo priemonės fiksuoja daugiau nei 180 tūkst. įvairiausių saugos įvykių per parą, o dažniausias kibernetinės atakos tipas – paskirstyta paslaugos trikdymo ataka (angl. DDoS). Kibernetinės atakos dažniausiai yra kompleksinės, sudėtingos ir, nors nukreipiamos į konkretų informacinį išteklių, kartu sutrikdoma ir kitų Saugiajame tinkle esančių institucijų veikla, sukeliama žala jų informaciniams ištekliams. Dabartinė Saugiojo tinkle informacinių išteklių sąveikos ir kibernetinės saugos architektūra neleidžia apriboti kenkėjiškos veiklos masto bei taikyti tikslinių kibernetinių saugumo priemonių, nes esami infrastruktūros komponentai nėra pilnai sugrupuoti, apribojant jų prieigą prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų. Atsižvelgiant į tai, būtina atlikti Saugiajame tinkle esančių informacinių išteklių auditą, parengti naują Saugiojo tinklo informacinių išteklių sąveikos ir kibernetinės saugos architektūros modelį ir įdiegti papildomus kibernetinio saugumo įrankius ar modernizuoti turimus. Įgyvendinus veiklą bus padidintas Saugiojo tinklo atsparumas kibernetinėms atakoms, užtikrintas kritinių valstybės informacinių išteklių pasiekiamumas, net ir daliai jų esant nepasiekiamai. Saugusis tinklas yra valstybės valdomas specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus atitinkantis ir nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas elektroninių ryšių tinklas, kurį tvarko Kertinis valstybės telekomunikacijų centras. Viena iš Saugiuoju tinklu teikiamų paslaugų yra Kolektyvinė apsauga kibernetinio saugumo priemonėmis. Tikimasi, kad įgyvendinus centralizuotus sprendimus bus padidintas ne tik ST atsparumas kibernetinėms atakoms, bet ir bus užtikrintas kritinių valstybės informacinių išteklių pasiekiamumas, net ir daliai jų esant nepasiekiamiems. Kibernetinio atsparumo priemonių kaip organizacinių struktūrų nustatymas, vienodų standartų diegimas viešojo sektoriaus įstaigose padidintų viešojo sektoriaus įstaigų kibernetinį atsparumą. Įgyvendinant projektą nebus pažeistos horizontaliųjų principų ir chartijos nuostatos. Įgyvendinant veiklas kibernetinio saugumo srityje, bus vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, atitinkamoms veikloms taikomo 2 straipsnyje nurodyto II priedo dėl reikšmingos žalos nedarymo punktais (pvz., įsigyjant kompiuterinę ir tinklų įrangą taikomi 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai), tai numatant atitinkamuose dokumentuose (pvz., pirkimo ir kt. dokumentuose).