„Šeima modernėjančioje Vidurio ir Rytų Europoje. Istoriniais duomenimis pagrįsta perspektyva.“ yra tarpdisciplininis projektas, tyrime integruojantis socialinius mokslus, demografiją ir istoriją su skaitmeninės humanitarikos metodais. Tyrimu siekiama suprasti socioekonominių bei kultūrinių veiksnių įtaką skirtingų šeimos modelių formavimuisi Vidurio ir Rytų Europoje, laikotarpiu nuo industrializacijos pradžios iki XX amžiaus. Pastaraisiais metais buvo padaryta didelė pažanga tiriant šeimos sistemas, ypač kvestionuojant supaprastintą jų skirstymą makro lygmenyje ir susiejant Europos industrializaciją, individualizmą, pilietinę visuomenę ir liberaliąją demokratiją su konkrečiais šeimos modeliais, tačiau šios diskusijos dažnai vykdavo išskirtinai teoriniu lygmeniu arba jų metu nebuvo atsižvelgiama į empirinius Vidurio ir Rytų Europos duomenis. Projekto vykdymo metu bus siekiama surinkti naujų duomenų, analizuojant Vidurio ir Rytų Europoje vykdytų istorinių gyventojų surašymų medžiagą bei juos analizuoti duomenų mokslo įrankiais, tokiu būdu pateikti įžvalgų apie istorinių santuokų modelių, bendro gyvenimo ir darbo susitarimų įvairovę bei jų raidą vietiniame socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame kontekste. Šeima turėtų būti suvokiama ne kaip statiška institucija, o kaip istorinių raidos procesų rezultatas. Norint veiksmingai įgyvendinti modernias šeimas ir apskritai socialinį kapitalą veikiančias politikos kryptis, tokias kaip ES lyčių lygybės strategija, itin svarbu remtis naujai surinktais ir išanalizuotais duomenimis. Vienas iš projekto tikslų taip pat yra populiarinti šiuolaikinio duomenų mokslo naudojimą humanitariniuose moksluose ir paskatinti struktūruotų duomenų kūrimo bei dalijimosi praktiką studentų ir mokslininkų tarpe. Žvelgdamas į socialinį vystymąsi per duomenų prizmę, projektas puikiai atliepia vienus pagrindinių Europos Komisijos strateginių prioritetų – „Naujas postūmis Europos demokratijai“ (angl. A new push for European democracy) bei „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ (angl. A Europe fit for the digital age). Ne mažiau svarbu ir tai, kad podoktorantūros stažuotės projektas bus itin naudingas didinat tarptautinį mokslininko Tomasz‘o Jankowski‘io karjeros matomumą bei plečiant mokslinius ryšius. Tai užtikrins mokslininko integracija į priimančiosios institucijos akademinę bendruomenę, padalinio bei stažuotės vadovės prof. Jurgitos Verbickienės veiklas, galimybė tyrimo rezultatus pristatyti mokslinėse konferencijose bei suplanuoti seminarai užsienio institucijose projekto viešinimo, duomenų mokslo metodų populiarinimo humanitariniuose moksluose bei tinklaveikos tikslais. Projekto veiklų vykdymas ir bendradarbiavimas su patyrusia stažuotės vadove leis tyrėjui didinti savo kompetencijas įvaldant naujus pažangius tyrimo metodus bei lavinant bendruosius gebėjimus (pavyzdžiui, projektų ir jų biudžeto valdymo, komandos formavimo, mokslo sklaidos ir komunikacijos) ir taip pat pasidalinti su institucija ir jos bendruomene savo žiniomis bei įgūdžiais. Savo ruožtu tyrėjo pritraukimas prisidės tiek prie priimančiosios institucijos, tiek prie Lietuvos tarptautiškumo didinimo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo mokslo srityje. Atsižvelgiant į horizontaliuosius principus bei ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas: - Projektu neplanuojama veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ir konkrečiai jis atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y. bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. - Projektas nenumato apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti ir projektas nepažeidžia Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. - Projekto veiklos nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytų žmogaus orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos reikalavimų.