Projekte planuojamos investicijos į mokslo ir verslo kompetencijų stiprinimą rengti tarptautines projektų paraiškas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veikloms finansuoti, taip pat projektu siekiama prisidėti prie MTEPI aukšto lygio rezultatų gerinimo ir dalyvavimo tarptautinėse MTEPI programose potencialo didinimo. Tai daroma, įgyvendinant dalį 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše (toliau – PP) suplanuotų veiksmų. PP ir šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo ir XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), iniciatyvos (priemonės): 1.5.1. „Sukurti ir įgyvendinti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelį, skatinant tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą“. MTEPI veiklos finansavimas Lietuvoje nepakankamas, netvarus ir nepastovus. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos 2021 m. paskelbto tyrimo duomenimis (Global Innovation Index, nuoroda https://www.wipo.int/edocs/pubdocs/en/wipo_pub_gii_2021.pdf), valstybės biudžeto lėšos, skiriamos MTEPI, sudaro 0,32 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), kai Europos sąjungos (toliau – ES) vidurkis daugiau nei dvigubai didesnis – 0,63 %, tad mokslo ir inovacinis Lietuvos pajėgumas iš esmės yra nedidelis. Tuo tarpu, strateginiuose dokumentuose užsibrėžta, kad 2030 m. MTEPI išlaidos, palyginti su BVP, sieks 2,2 proc. (žr. 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano 1 priedo 1.4 punktą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d492e050f7dd11eaa12ad7c04a383ca0/asr). Dėl kompetencijų, susijusių su tarptautinių projektų rengimu, trūkumo, iš to sekančios ribotos tarptautinės tinklaveikos bei neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties, Lietuvos mokslas negali pasinaudoti tarptautiniu finansavimu MTEPI veikloms vykdyti, dėl to neišnaudojamas visas mokslininkų potencialas bei prarandama galimybė didinti Lietuvos mokslininkų gebėjimus. Tai puikiai atspindi Lietuvos mokslininkų dalyvavimo ES programose rodikliai. Pagrindinis ES mokslo politikos įgyvendinimo instrumentas yra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. 2014 – 2020 metų laikotarpiu buvo vykdyta programa „Horizontas 2020“, nuo 2021 metų ją pakeitė naujo laikotarpio programa „Europos horizontas“ (toliau – EH programa). Vertinant Lietuvos mokslininkų dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ akivaizdu, kad mūsų šalies rezultatai yra kuklūs. Programos „Horizontas 2020“ projektuose, Lietuvos subjektams Europos Komisijos (toliau – EK) skirtos lėšos buvo 45,6% didesnės, nei ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.), tačiau pagal gautas lėšas MTEPI iš programos „Horizontas 2020“ (95,5 mln. Eur) Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir tarp visų 27 ES valstybių lenkia tik Maltą (Vyriausybės strateginės analizės centro duomenys, Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalga 2021 m.: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2020-metai/inovaciju-politika/20210324-inovaciju-apzvalga-2021.pdf). Palyginimui – Estija 2014–2020 m. laikotarpiu iš programos „Horizontas 2020“ gavo 273,9 mln. Eur (arba beveik trigubai daugiau nei Lietuva). Pagal programos „Horizontas 2020“ projektų koordinatoriams skirtas lėšas, Estija Lietuvą lenkia net penkiskart (atitinkamai 126,9 mln. Eur ir 22 mln. Eur). Kaip pavyzdį galima būtų pateikti tai, kad Lietuvos investuotas euras į programą ,,Horizontas 2020“ grįžta tik 0,4 m.: Eur, o Estijos 1 investuoto euro grąža siekia net 2,7 Eur. Šie skaičiai rodo Lietuvos tyrėjų tarptautinio bendradarbiavimo stoką (daugumoje kvietimų paraišką reikia rengti su užsienio partneriais). Taigi, esant tokiai situacijai, nenuostabu, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatais Lietuva smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2021 metais atliktu vertinimu, Lietuva 2014-2020 metais gavo nedidelę grąžą iš dalyvavimo „Horizontas 2020“ programoje, nes Lietuvos mokslo centrai (su keliomis išimtimis) turi labai mažą tarptautinį matomumą, nes jiems trūksta strateginio valdymo gebėjimų (Improving the Effectiveness of Lithuania's Innovation policy, OECD, 2021 m.: https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/a8fec2eeen.pdf?expires=1695641439&id=id&accname=guest&checksum=51409553A2210F864D958F9AEDC2FC2A). Pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesio statistiką, „Horizontas 2020“ programoje Lietuvos atstovai dalyvavo teikiant 1172 tinkamas paraiškas (1,96% visų paraiškų), kuriose buvo 1549 pareiškėjai iš Lietuvos (0,52% visų pareiškėjų). Lietuva pagal dalyvių skaičių yra tik 23, o pagal skiriamas lėšas – 22 vietoje tarp ES šalių. Ir nors Lietuvos atstovų pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis, išreikštas procentais, šiek tiek viršija Europos Sąjungos vidurkį, taip yra dėl to, kad Lietuvos atstovų pateiktų paraiškų skaičius yra itin mažas, lyginant su kitomis ES šalimis (Lietuvos mokslo taryba, „Programos „Europos Horizontas“ Lietuvos dalyvavimo statistika“: https://www.lmt.lt/lt/doclib/sijkcnsaqba5h2ncpvg9bspd6gpaxzhz). Skaičiuojant paraiškas, tenkančias vienam šalies gyventojui, Lietuvos pareiškėjai teikė 1,2 karto mažiau paraiškų programos „Horizontas 2020“ finansavimui gauti, nei tyrėjai mokslo ir verslo sektoriuose iš Latvijos ir net 2,9 karto mažiau už Estijos tyrėjus. Vidutiniškai vienam Lietuvos projektui teko 0,19 mln. Eur, kai visos ES mastu vidutinio projekto apimtys buvo dešimteriopai didesnės ir siekė 1,93 mln. Eur. (STRATA, Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalga 2021 m.). Ši informacija parodo, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms bei verslo įmonėms stinga gebėjimų ir patirties rengiant ir administruojant tarptautines paraiškas ir projektus (ypač didelės apimties). Atsižvelgiant į programos „Horizontas 2020“ patirtį, būtina stiprinti Lietuvos mokslininkų gebėjimus rengti tarptautinių projektų paraiškas EH programos finansavimui gauti. Tokių gebėjimų stiprinimui ir skirtos šio projekto veiklos. Dalyvavimas tarptautiniuose MTEPI srities projektuose leidžia Lietuvos mokslininkams patekti į tarptautinę bendruomenę ir bendradarbiauti su užsienio kolegomis. Tai suteikia galimybę keistis patirtimi ir žiniomis, kurios yra būtinos mokslo pažangai, taip kartu kuriant ir partnerystės ryšius. Sėkmingai įgyvendinus projekte numatytas veiklas, patobulintos kompetencijos leistų Lietuvos mokslininkams sėkmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje ir gauti didesnį finansavimą, tuo pačiu plėtojant mokslo ir inovacijų sektorius. Projekte numatyta veikla parama mokslo ir verslo kompetencijų stiprinimui rengti tarptautines projektų paraiškas MTEPI veikloms. Numatytos 35 konsultacijos mokslo ir studijų institucijoms bei įvairaus dydžio verslo įmonėms. Sėkmingai įgyvendinus šią veiklą, tikimasi didesnio Lietuvos mokslininkų bei verslo atstovų įsitraukimo teikiant tarptautinių projektų paraiškas, bei, atitinkamai, didesnės Lietuvai tenkančios EH programos finansavimo dalies.