Projekto veiklomis siekiama spręsti Susisiekimo plėtros programoje nustatytą problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį – trūksta alternatyviųjų netaršių transporto priemonių keleiviams ir kroviniams vežti ir viešasis transportas bei jo infrastruktūra nevisiškai pritaikyta individualių poreikių turintiems žmonėms. Transporto sektoriuje Lietuvoje suvartojama apie 38 % visos galutinės energijos, todėl būtina šiame sektoriuje didinti energijos suvartojimo efektyvumą ir diegti energijos efektyvumą didinančias priemones. Nors 2018 m. atsinaujinanti energija sudarė 24,4 % visos suvartojamos energijos ir Lietuva jau viršijo savo 2020 m. tikslą (23 %), AEI dalis transporto sektoriuje tebėra maža, 2018 m. ji sudarė 4,33 %, o tai gerokai mažiau nei 2020 m. tikslas – 10 %. Nors vis plačiau naudojami biodegalai ir plėtojamas elektromobilių įkrovimo punktų tinklas, alternatyviuosius degalus naudojantys lengvieji automobiliai sudaro vos 1 % visų automobilių. EK komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslus iki 2030 m. eksploatuoti bent 30 mln. netaršių lengvųjų automobilių, o iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. Vertinant aplinkos kokybę, Lietuvai daugiausia kyla geros oro kokybės užtikrinimo iššūkių: ne visoje šalies teritorijoje oro kokybė atitinka europinius reikalavimus (didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) dažnai viršijama kietųjų dalelių (KD10) ir benz(a)pireno koncentracijos norma), miestuose, kuriuose neigiamą oro taršos poveikį patiria daugiausia žmonių, viršijami PSO rekomenduojami oro užterštumo lygiai, užtikrinantys minimalų poveikį gyventojų sveikatai. Dėl oro taršos poveikio sveikatai patiriami ir reikšmingi ekonominiai nuostoliai – Europos Komisijos ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros 2018 m. ataskaitoje Lietuvai nurodoma, kad su sveikata susiję išorės kaštai dėl oro taršos Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų per metus. Siekdama gerinti aplinkos oro kokybę, mažinti neigiamą oro taršos poveikį sveikatai, rūgštėjimo ir eutrofikacijos procesams, pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva iki 2030 m. privalo sumažinti, palyginti su 2005 m., oro taršą penkiais teršalais – azoto oksidais, sieros dioksidu, kietosiomis dalelėmis KD2,5, amoniaku ir nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais ir bent neviršyti 1990 m. išmesto sunkiųjų metalų ir patvariųjų organinių teršalų kiekio. Oro tarša yra didžiausia aplinkos grėsmė sveikatai, sukelianti širdies ligas, plaučių veiklos sutrikimus ir plaučių vėžį. Kauno regione 2020 m. duomenimis, oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis KD2,5 siekė 8 mg/m3 ir šis rodiklis buvo trečias blogiausias šalyje, prastesniais rodikliais išsiskyrė Marijampolės (8,6 mg/m3) ir Alytaus (8,4 mg/m3 ) regionai. Analizuojant 2016–2020 m. duomenis matyti, kad taršos rodikliai Kauno regione mažėja, nors 2017–2018 m. laikotarpyje buvo stebimas padidėjimas (nuo 9,4 mg/m3 iki 11,2 mg/m3) (Europos aplinkos agentūra, 2020 m.). Priešlaikinių mirčių, priskiriamų ilgalaikiam kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui, tenkančių 100 000 gyv., rodiklis yra prasčiausias šalyje – 101(šalies – 90) (Europos aplinkos agentūra, 2019 m.). Dėl didėjančio automobilių kiekio ir besiplečiančios pramonės didėja oro tarša ir su ja susiėjusios problemos. Įvairios dujos, lakūs organiniai junginiai, kurių padidėjimas sukelia oro taršą yra labai pavojingi žmogui ir aplinkai, todėl reikia nustatyti ir stebėti teršalų koncentracijų vertes ir jų kitimą, įvertinti esamą situaciją, kuri leistų išvengti, sustabdyti arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Gauti rezultatai taikomi oro kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. 2022 m. Kaišiadorių rajono savivaldybėje atliktuose aplinkos oro tyrimuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija įvairavo nuo 10,16 μg/m3 iki 34,35 μg/m3. Iš turimų duomenų suskaičiuotas metinis vidurkis keitėsi nuo 15,69 μg/m3 iki 28,90 μg/m3. Santykinai didžiausias kietųjų dalelių vidurkis suskaičiuotas ties Vilniaus g. – Vytauto g. sankryža, Žasliuose. 2022 m. Kaišiadorių rajono savivaldybėje atliktuose aplinkos oro tyrimuose anglies monoksido (CO) koncentracija įvairavo nuo 0,76 mg/m3 iki 1,25 mg/m3. Iš turimų duomenų 25 suskaičiuotas metinis vidurkis keitėsi nuo 0,84 mg/m3 iki 1,05 mg/m3. Santykinai didžiausias anglies monoksido vidurkis suskaičiuotas ties Kauno g. – Vytauto g. – Žąslių g. sankryža, Žiežmariuose. Kauno regione 40 proc. visų gyventojų kelionių vyko lengvuoju automobiliu ir tik 21 proc. viešuoju transportu, bevariklio transporto dalis regione dar mažesnė (4 proc. pasirinktų kelionių Kauno regione keliaujama bevariklėmis transporto priemonėmis, šalies vidurkis – 5 proc.) (Vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas, 2020 m.). Visose regiono savivaldybėse tūkstančiui gyventojų tenkantis individualių lengvųjų automobilių skaičius, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017–2021 m. laikotarpyje augo, pažymėtini ir ryškūs, net du kartus siekiantys tokio augimo skirtumai: daugiausiai – Prienų r. sav. (25,97 proc.), mažiausiai – Kauno m. sav. (10,50 proc.) (2021 m.). Regiono gyventojai, nesinaudojantys viešojo transporto paslaugomis, nurodė3 veiksnius, kurie paskatintų keliauti viešuoju transportu, svarbiausi šie: mažesnė kaina (37 proc.), dažnesni reisai (39 proc.), geresnis tvarkaraščio suderinimas su mano poreikiais(33 proc.).Poreikiui keliauti asmeniniu, o ne viešuoju transportu apklaustų regiono savivaldybių specialistų vertinimu, turi ir nepakankamai patraukliai pateikiama informacija apie viešąjį transportą, jo stigmatizavimas, maršrutų tvarkaraščių nesuderinamumas tarpusavyje, transporto priemonių ir infrastruktūros eksploataciniai parametrai (ypač - greitis, kurį lemia nepakankamai efektyvios miesto eismo valdymo priemonės, autobusų (troleibusų) juostų trūkumas, trūkstamos ar pasenusios intelektinės transporto (eismo valdymo) sistemos). 2023 m. SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ turėjo 22 transporto priemones skirtas keleivių vežimui. Vidutinis transporto priemonių amžius yra 13,5 metų. Įvertinus ir nevažiuojančias transporto priemones – transporto priemonių amžius sudaro 15,7 metų. Naujausia turima transporto priemonė (1) yra pagaminta 2019 m., seniausia (1) – 1991 m. Vidutinė transporto priemonių rida – apie 522 tūkst. km. Visų transporto priemonių naudojama degalų rūšis – dyzelinas. Vidutinis transporto priemonių sėdimų vietų skaičius – 22. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ turimas keleivių vežimo transporto priemonių parkas yra gana senas ir naudoja taršią degalų rūšį. Transporto priemonių naudojančių netaršias degalų rūšis – elektrą arba vandenilį, įmonė neturi. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Įstatymų numatytos lengvatos užtikrina socialiai jautresnių gyventojų grupės mobilumo poreikių tenkinimą mieste. Remiantis statistiniais duomenimis, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, ko pasekoje, senėjant visuomenei, didėja gyventojų skaičius, kuris dėl amžiaus ar specialiųjų poreikių (neįgalumo) turi teisę pasinaudoti transporto lengvatomis, kas įtakoja naudojimosi viešuoju transportu populiarumą šioje amžiaus grupėje. Naudojimasis viešuoju transportu taip pat yra populiarus tarp moksleivių ir studentų, kurių didelė dalis naudojasi viešuoju transportu. Projekto poreikis: Viešojo keleivinio transporto sistema susiduria su daugeliu iššūkių, įskaitant oro taršą, transporto priemonių eksploatacijos sąnaudas ir techninį pasenusios infrastruktūros poreikį, naujus Europos komisijos reglamentus. Visa tai tiesiogiai įtakoja SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ veiklą ir riboja arba tiesiogiai įtakoja tiek finansinius, tiek ir veiklos rezultatus. Projektas inicijuojamas siekiant atnaujinti SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parką. TĘSINYS rinkmenoje "Projekto sutartis".