Šiauliai – Šiaurės Lietuvos miestas, kurio administracinių žemės ribų perimetras - 70,317 kilometrus. Situacija ir sprendimo būdai: Socialiniai veiksniai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. liepos 1 d. Šiauliuose gyveno 100 970 gyventojų. Iki 2018 m. buvo fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl natūralios kaitos, tarptautinės, vidinės migracijos 2021 m. pastebimas gyventojų mažėjimas. Ši tendencija stebima visose amžiaus grupėse. Iššūkiai - mažėja teritorijos ekonominis aktyvumas, sunkiau išlaikyti ir gerinti gyvenimo lygį, užtikrinti užimtumą, pajamas, daugėja socialinių problemų, didėja infrastruktūros išlaikymo kaštai, sunkiau užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir patogumą, keičiasi šeimos struktūra (lieka tik vienas iš tėvų, skyrybos ir pan.). Demografinės senatvės koeficientas 2020 m. Šiaulių m. buvo vienas mažiausių Lietuvoje – 135 asm., tačiau didesnis nei Lietuvos vidurkis, kuris siekia 132. Šia grupę veikia įvairūs faktoriai: pasitraukimas iš darbinės veiklos, žemas pragyvenimo lygis, susilpnėję gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, sveikatos problemos, negalia, dezorientacija besikeičiančiame informaciniame pasaulyje ir kt. Jauniems, darbingo amžiaus žmonėms išvykstant studijuoti, dirbti ir nebegrįžtant, susiduriama su problema – trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, sunkėja mokesčių našta. Soc. paslaugų poreikius sąlygoja: visuomenės senėjimas, vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas, nedarbas, negalia, alkoholio, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, motyvacijos keisti situaciją stoka, socialinių įgūdžių stoka prižiūrint vaikus, nedalyvavimas vaikų ugdyme, tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimas, finansiniai sunkumai, gaunamos valstybinės paramos naudojimas ne šeimos, ne vaikų interesams ir kt. Toliomis sąlygomis augantys vaikai ir jaunuoliai dažnai valkatauja, nelanko mokyklos, buriasi į nusikalstamas grupes ir kt. Svarbu sutelkti visos bendruomenės jėgas ir priemones motyvuoti patiems dirbti ir užsidirbti, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, užkirsti kelią bendruomenės socialinėms problemoms kilti (spręsti laikiną apnakvindinimą, psichosocialinę pagalbą, laikiną atokvėpį ir kt.). Skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomeninėje, socialinėje, savanorystės, pilietinėje ir kt. veiklose, vykdyti atvirą darbo su jaunimu. Plėtoti sveiką gyvenimo būdą, organizuoti fizinio aktyvumo veiklas bei renginius, skatinant visapusišką tobulėjimą, laisvalaikio užimtumą ir kt. Dėmesys migrantams, pabėgėliams ir kitataučiams. Įvertinus jų poreikius, plėtoti integracijos į visuomenę ir darbo rinkos priemones (lietuvių kl. mokymąsi, kultūros pažinimą, informavimas ir tarpininkavimas gaunant socialines, teisines ir kt. paslaugas, pilietinių vertybių formavimą, visuomenės švietimą ir kt.). Ekonominiai veiksniai. 2021 m. pradžioje Šiaulių m. veikė 2 955 įmonės. Dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos ekonomika susitraukė gerokai mažiau nei buvo prognozuota. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo tiek valstybės finansinė parama verslui, tiek per ankstesnius metus sukauptas įmonių pelnas, kuris sušvelnino neigiamas pandemijos pasekmes. Didžiausią neigiamą įtaką turėjo stipriai susitraukęs įmonių, turinčių 5-9 darbuotojus, skaičius. Šis verslo sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose srityse, kurių prekės ir paslaugos turi didžiausią paklausą, todėl smulkus ir vidutinis verslas yra laikomas vienu iš svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turinčių esminį poveikį tiek šalies, tiek savivaldybės ūkio raidai ir socialiniam stabilumui. Po ekonomikos nuosmukio, darbo užmokestis Šiauliuose kasmet nežymiai auga. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio rodiklis išaugo, tačiau augimo tempai atsižvelgiant į praeities duomenis neturėtų augti taip sparčiai, tačiau žinant, jog Šiaulių apskrities vid. mėnesinis darbo užmokestis yra žemesnis už Lietuvos (714,1 Eur .), Panevėžio miesto (672,3 Eur.), bus siekiama per 10 m. jį padidinti (investuotojų pritraukimas, šešėlio mažinimas ir pan.) dvigubai lyginant su 2015 m. Lietuvos finansų ministerija prognozes dėl atlyginimų dydžių pateikia tik iki 2019 m. ir nurodo galimą 6 proc. kasmetinį atlyginimų augimo tempą. Prognozuojant šį rodiklį reikia atsižvelgti ir į daug kitų dedamųjų, kaip pvz. atlyginimo augimo tempas Šiaulių apskrityje anksčiau, kuris buvo lėtesnis nei bendrai Lietuvoje, ryšys su BVP. Jeigu remtumėmės tik LR Finansų ministerijos prognoziniu augimo tempu ir jį taikytumėme iki 2025 m. (ne iki 2019 m.), neatsižvelgiant į lėtesnį BVP augimą ir kitus aspektus, tokiu atveju bruto darbo užmokestis galėtų siekti 1143 euro. Darbo ir uždarbio galimybės yra vienas iš svarbiausių motyvų, nulemiančių vietovės patrauklumą gyventojams. Norint pasiekti pažangos, būtina vystyti kryptingą bendradarbiavimą skatinant verslą ir investicijas, verslui procesų optimizavimą, investicijų pritraukimo, miesto žinomumo didinimą. Norint išugdyti jaunųjų verslininkų kartą, svarbu vykdyti jaunimo verslumo skatinimo priemones. Augantis bendras šalies verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai. Europoje kas ketvirta nauja įmonė yra socialinio verslo subjektas. Lietuvoje socialinis verslas įgauna vis didesnį pagreitį ir reikšmę. Socialinių verslų atsiradimas prisidės sprendžiant socialines problemas, kuriant pridėtinę vertę Lietuvoje, tame tarpe ir Šiaulių m.. Remiantis Šiaulių apskr. atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad labiausiai gyventojus imtis verslo skatintų teikiama finansinė parama naujai kuriamam verslui, informavimas apie konkretaus verslo galimybes, mokymai, t. y. vykdyti vieną su kita susijusias ir papildančias veiklas, siekiant paskatinti kurti ir plėtoti socialinius verslus. Aplinkos veiksniai. Viena iš svarbiausių aktualijų, turinčių įtaką gyvenamosios aplinkos kokybei yra aplinkos tarša ir jos prevencija, nes aplinkos oro kokybė žymia dalimi lemia gyvenamosios aplinkos kokybę ir gyventojų sveikatos būklę. 2020 m. vykdytą Šiaulių miesto aplinkos monitoringą matyti, kad Šiaulių m. yra pakankamai palankus dviračių judrumo vystymui dėl pakankamai lygaus reljefo, kompaktiško išplanavimo ir nedidelių atstumų tarp pagrindinių traukos objektų, dviračių naudojimo tradicijų. Taikant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą (BIVP), parengta VPS prisidės prie 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos: - 4.7. uždavinio, kadangi bus taikomos prevencines priemones socialiai pažeidžiamiems ir socialinės rizikos asmenims; bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti (bendrųjų socialinių paslaugų, specialiųjų socialinės priežiūros paslaugų ir kitų reikalingų paslaugų socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams teikimas; informavimas apie prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas; socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas); bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų užimtumui didinti skirtų iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant pagerinti šių asmenų padėtį darbo rinkoje (naujų profesinių ir kitų reikalingų įgūdžių įgijimas; bedarbiais esančių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų, konsultavimas, tarpininkavimas, įtraukiant į neformalųjį švietimą, pagalba įdarbinant); verslumui didinti skirtų iniciatyvų įgyvendinimas (informavimas, konsultavimas, mokymai, mentorystė, kursai, pagalba randant tiekėjus, klientus, metodinė pagalba), patalpų, techninės, biuro ar kitos įrangos suteikimas naudoti jauno verslo subjektams. 4.9. uždavinio, kadangi bus skatinama bendruomenėse kurti ir plėtoti socialinį verslą, padedantį vietoje spręsti pažeidžiamų grupių atskirties problemas (kuriančio darbo vietas, paslaugas ir (ar) prekes sunkiau integruojamoms bendruomenės gyventojų grupėms), teikti pagalbą reikalingos įrangos įsigijimą, socialinio verslo pradinių produktų ir paslaugų sukūrimą, testavimą, rinkodaros priemonių kūrimą ir taikymą ir kt. VPS siekiama, kad bent 40 proc. tikslinės grupės dalyvių ir po dalyvavimo veiklose toliau dalyvautų socialinei integracijai skirtose veiklose ir (ar) darbo rinkoje. Prielaida, kad projektai bus pradėti įgyvendinti 2024 m., todėl nauda pradedama skaičiuoti nuo 2025 m. Projektai bus baigti įgyvendinti 2029 m., todėl 2030 m. dar bus jaučiama tiesioginė jų įtaka, tačiau siekiama, kad projektų dalyviai darbo rinkoje išsilaikytų po dalyvavimo projektų veiklose, todėl tikimasi, kad 2031 ir 2032 m. darbo rinkoje išsilaikys dar bent pusė buvusių projektų dalyvių. Projektas tiesiogiai atliepia prieinamumo visiems reikalavimą. Informacija bus teikiama, atsižvelgiant į specifinius poreikius turinčias tikslines grupes (regėjimo sutrikimą, gestų kalbos vartojimo ir kt. asmenis). Informacija bus lengvai suprantama, skaitoma, vadovaujantis universalaus dizaino principu. Registruojant į renginius bus identifikuojami specialieji dalyvių poreikiai. Renginio patalpos bus pritaikytose judėjimo, regos ar kt. negalią turintiems asmenims: užtikrinamas patekimas į patalpą (nuolydžiai, aukštas ir kt.); pažymėti permatomi objektai (durys ir kt.), automobilių stovėjimas netoli nuo įėjimo; pritaikyta salė, įranga (judėjimui vežimėliu ir pan.); sanitarinės patalpos. Veiklomis numatyti jokie ribojimai dėl darnaus vystymosi, lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų pagrindų. Prireikus bus užtikrintas vertimas į gestų, rusų/anglų klb. (nemokantiems lietuvių klb.). Projektas nepažeidžiama Chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio, lygių galimybių, nediskriminavimo, neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; (toliau žr. rinkmenose)