Turizmo sektorius, kaip ir kiekvienas kitas šalies ekonomikos sektorius, susiduria su kasmet augančia pasauline konkurencija. Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis 2019 m. kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse Lietuva tarp 140 valstybių užima tik 59 vietą, o Šiaurės Europos regione – paskutinę. Tai rodo, kad nors Lietuvoje ir pastebimas turizmo sektoriaus augimas (Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki 2018 m. atvykstančių turistų skaičius kasmet didėjo maždaug po 10%), kaimyninių šalių augimas yra spartesnis. Religija jau labai ilgą laiką yra stiprus motyvas keliauti. Tai patvirtina UNWTO duomenys - kiekvienais metais apie 300 – 330 mln. turistų apsilanko religinėse traukos vietose, pasaulyje įvyksta apie 600 mln. nacionalinių ir tarptautinių religinių kelionių, iš kurių 40 procentų vyksta Europoje. Taigi religinio turizmo potencialas yra didelis ir jis kasmet didėja. Vis populiarėjanti autentiškų patirčių, gyvenimo pusiausvyros paieška turizmo sektoriuje skatina turizmo pokyčius. Turizmo pramonė palaipsniui tolsta nuo masinio turizmo ir orientuojasi į tam tikros rinkos vartotojų psichologinių poreikių patenkinimą. Piligriminiai žygiai ar religinės kelionės vyksta pėsčiomis, dviračiais, autobusais, automobiliais, o kelionės programos vis labiau apima elementus, susijusius su kelionės motyvais (pavyzdžiui, aplankant kitas religines vietas kelyje). Ekspertai nurodo, kad ši turizmo niša yra atsparesnė ekonominiams nuosmukiams, nei bet kuri kita. Religinis turizmas gali būti viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių integraciją ir darnų regiono vystymąsi. Jis didina supratimą apie bendrą žmonijos paveldą ir suteikia išteklių jo išsaugojimui. Jis taip pat gali prisidėti prie vietos plėtros ir ugdo kultūrinį supratimą. Pasak Spar Market Research, pasaulinė religinio turizmo rinka, nepaisant COVID pandemijos, nuo 2021 m. auga. Planuojama, jog metinės investicijos rinkoje religiniam turizmui per metus didės 6,25 proc. Prognozuojama, kad 2032 m. religinio turizmo rinkos vertė sieks 2,22 mlrd. dolerių. Lietuvos atveju, statistikos apie religinius turistus (ar piligrimų keliones) beveik nėra, vienintelė orientacinė statistika – 30 tūkst. Šv. Faustinos namelio (Vilniuje) lankytojų. Tačiau Lietuvoje yra daugiau unikalaus religinio paveldo bei šventų vietų tikintiesiems: Dievo Gailestingumo šventovė su originaliu Dievo Gailestingumo paveikslu, Šv. Jokūbo kelias ir vieną pirmųjų Marijos apsireiškimo vietų (Šiluvoje). Šiluvos miestelis – Šiluvos seniūnijos centras, nutolęs 19 km į šiaurę nuo Raseinių, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų. Šiluvos miestelyje gyvena 600 gyventojų. Šiluva yra svarbiausia Lietuvos šventoji vieta, tuo pačiu – piligrimų traukos centras. Šiluvos piligrimų centro duomenimis, per 2023 m. atlaidų šventę (Šilines) sulaukta apie 50 000 tūkst. lankytojų. Tais pačiais metais Jono Pauliaus II piligrimų namuose nakvojo apie 6 456 asmenys bei pavieniai apsilankę asmenys. Iš viso per trumpą laiką Šiluvos miestelis sulaukė apie 65 000 lankytojų. 2024 m. sausio-balandžio mėn. Šiluvoje jau apsilankė 4100 asmenų. Lankytojų sulaukiama iš Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Latvijos, Filipinų, Kroatijos ir JAV. Didelis lankytoju skaičius, ypač atlaidų šventės laikotarpiu, rodo religinio turizmo potencialą Lietuvoje. Šiuo metu Šiluvos piligrimų centro archyvinė medžiaga, kuri priklauso Kauno arkivyskupijos kurijai, nėra skaitmenizuota. Dėl šios priežasties esamam virtualiam turizmo maršrutui trūksta istorinio nuoseklumo. Duomenų bazės trūkumas užkerta kelią lengvai ir greitai pasiekti informaciją besidomintiems žmonės, taip pat riboja akademinės minties sklaidą. Didelis lankytojų skaičius rodo poreikį skaitmenizuoti Šiluvos archyvinę medžiagą ir ja naudojantis išplėsti turimą skaitmeninį kultūrini turinį, jį pritaikant lankytojų poreikiams. Projektas atvertų galimybes kurti kultūrinio turizmo maršrutą, kuris pritrauktų daugiau gyvai atvykstančių piligrimų. Šio projekto įgyvendinimas sprendžia 2021-2030 Kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje įvardintą problemą: „Neaktyvus gyventojų dalyvavimas kultūroje ir netolygus jos vartojimas nesutelkia kultūros potencialo sąmoningai visuomenei ugdyti“. Tik maža dalis kultūros vertybių yra pristatoma visuomenei skaitmenizuotu pavidalu bei per elektronines paslaugas. Dėl šios priežasties jaučiamas poreikis gerinti kultūros paslaugų pristatymą moderniais metodais, taip didinant gyventojų aktyvųjį pažinimą ir įsitraukimą. Projektas atitinka plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ veiklą Nr. 5.2. „Kultūros turinio skaitmeninimas, siekiant kurti šiuolaikinio vartotojo poreikius atitinkančius produktus ir paslaugas“ aprašą, t.y. numatyto veiklos prisideda prie apraše išvardinamų kriterijų (žr. apačioje). Projekto tikslas – Sukurti kultūrinio turizmo maršrutus panaudojant skaitmenines priemones, siekiant atskleisti periferinių vietovių įtaką istoriniam-kultūriniam laukui Lietuvoje. Projekto veiklos: 1. Istorinio turinio skaitmeninimas naudojant Kauno arkivyskupijos kurijos ir Šiluvos piligrimų centro archyvus. Turinio skaitmeninimas tai: archyvinės medžiagos atrinkimas, skaitmeninimas bei turinio sisteminimo parengimas – šaltinių duomenų bazės parengimas, bendradarbiaujant su KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centru. Mokslininkai parengia sisteminimo bazę pagal specifinį archyvinį turinį. Šiluvos miestelio specifika ypatinga, jame telpa tikėjimo bazė – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas, išgijimų liudijimai. Piligrimystė – organizuojamos eisenos nuo XVII a. pr. Bažnytinė veikla: Karitatyvinė veikla (Šalpos organizacijos), administracinė veikla (krikštai, laidotuvės, paskyrimai), architektūrinė istorija (vėlyvojo baroko bazilika, kurios bokštai planuoti paaukštinti, T. Podgaiskio skulptūrų kompozicijos bazilikoje, vienintelis išlikęs A. Vivulskio pastatas – Apsireiškimo koplyčia, G. Natkevičiaus suformuota aikštė ir naujausia architektūra), kultūrinė reikšmė – teatras, E. Nekrošius, knygnešiai ir dievdirbiai – Rosenai ir kitos kultūrinės veiklos. Bei rezistencija – Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos veikla, organizuojamos eisenos. Visą tai turi būti susisteminta sukuriant prieinamą duomenų bazę. 2. Skaitmeninio turinio prieinamumas sukuriant kultūrinio turizmo maršrutą. Šiluvos piligrimų centras jau yra parengęs 3D aikštės maršrutą (prieiga https://siluva.lt/3dturas/ ) bei paruošęs aprašymus lietuvių ir anglų kalbomis. Projekto metu būtų E-kultūroje įkeliama atskira duomenų informacija, kuri tiesiogiai koreliuotų su kultūrinio turizmo maršrutu. Tai yra, vadovaujantis Šiluvos vietovės specifika, šiandienos vaizdas ir paruoštais piligriminiais maršrutais (prieiga https://siluva.lt/piligriminiai-keliai/),sinergijos dėka esama informacija Šiluvos šventovės internetiniame puslapyje būtų simultaniškai papildoma perteikta informacija E-kultūroje, taip sujungiant istorinę informaciją ir šiandieną, taip sukuriant bendrą istorinį ir šiandienos Šiluvos miestelio vaizdą atskleidžiant kokia periferijos svarba yra Lietuvos kultūriniam ir visuomeniniam laukui. 3. Šiluvos piligrimų centras taip pat įgyvendino projektą – sukurtas scenarijus ir pirminiai eskizai animaciniam filmukui – pasakojimui apie Apsireiškimo istoriją. Tęsiamas bendradarbiavimas su menininke Gabriele Alekse, sukuriant animacinį filmuką pagal parengtą scenarijų taip pat filmukui paruošiami subtitrai lietuvių ir lenkų kalbomis. Animacinis filmukas prieinamas Šiluvos šventovės Youtube kanale. Simultaniškai įgarsinamas ne tik filmukas, tačiau paruošiama ir pritaikoma įgarsinta archyvinė medžiaga žmonės su regėjimo negalia. 4. Projekto komunikacija ir sklaida. 5. Perkamos paslaugos iš: KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro, menininkė Gabrielė Aleksė. Šiluvos piligrimų centras turi sukaupęs nemažą patirtį įgyvendinti turinio skaitmeninimo projektus (informacija pateikiama prieduose). Numatomas projekto rezultatas – papildyta E-kultūros bazė reikšmingais istoriniais archyviniais dokumentais, jais vadovaujantis bendradarbiaujant su KTU akademikais sukurtas kultūrinio turizmo maršrutas, kurio pagrindas – audiovizualinis turinys. Taip pat, projektu kuriamas audiovizualinis turinys bus paženklintas atvirąja turinio licencija (įsipareigojimas, kuris įtraukiamas į projekto finansavimo sutartį). Būtina pažymėti, jog skaitmeninamas kultūrinis turinys bus prieinamas neįgaliesiems (pagrindimas pateikiamas prieduose). Galiausiai, projekto metu kuriamas skaitmeninis kultūrinis maršrutas bus pritaikomas naudoti interaktyvias ir įtraukiančias formas, kurios atitiks šiuolaikinio vartotojo poreikius. Dalis skaitmenizuoto turinio bus pritaikoma naudoti virtualios realybės akinius. Ši paslauga bus taikoma tik klientams, atvykusiems į paslaugos teikimą vietą, arba internetu, tačiau klientui naudojant nuosavus virtualios realybės akinius. Naudojant virtualios realybės akinius, klientas galės apžiūrinėti suskaitmenizuotą turinį, dalį maršruto pamatyti per virtualios realybės akinius. Projekto metu virtualios realybės akiniai neįsigyjami, nes bus naudojami VšĮ Pažinimo erdvė VR akiniai, dėl kurių naudojimo yra gautas sutikimo raštas (pridedama). Galiausiai, bus užtikrinama, kad iki projekto įgyvendinimo pabaigos skaitmeninis ir (ar) suskaitmenintas kultūros turinys bus perduotas patalpinimui E. kultūros platformoje. Projekto atitikimas horizontaliesiems principams pateikiamas 3.8. skyriuje.