Projekto tikslas, veiklos ir uždaviniai atitinka UTENOS MIESTO 2023-2029 M. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS tikslą - „Skatinti Utenos miesto gyventojų socialinę įtrauktį, įgyvendinant socialines ir ekonomines iniciatyvas“ bei 1.1. Uždavinį „Organizuoti socialinės integracijos veiklas ir kompleksinių-prevencinių pagalbos priemonių teikimą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims siekiant socialinių iniciatyvų įgyvendinimo, bei prisideda prie Utenos regiono plėtros tarybos kolegijos 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. KS (T) – 4 patvirtinto 2022-2030 m. Utenos regiono plėtros plano I tikslo „Gerinti socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą“. Pagal pateiktus Valstybinės duomenų agentūros duomenis, Utenos rajono demografinės senatvės koeficientas 201 asmenys, medianinis gyventojų amžius 49 metai (medianinis šalies gyventojų amžius 44 metai), Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas 53 asmenys (šalies vidurkis 54 asmenys). Utenos rajone sulaukę 65 ir daugiau metų yra 9 076 asmenys (Gyventojų senėjimas - Oficialiosios statistikos portalas). Utenos mieste 2024 m. gyveno 27 175, o kaime 11 832 asmenys, todėl darytina prielaida, kad ir vyresnio amžiaus asmenų miete yra daugiau (duomenų bazė - Oficialiosios statistikos portalas). Remiantis pateiktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad Utenos miesto gyventojų amžiaus struktūra yra vyresnė nei šalies vidurkis. Su amžiumi didėja šių asmenų socialinė atskirtis, daugėja vyresnio amžiaus vienišų asmenų skaičius. Tokių asmenų dalyvavimą visuomeninėje veikloje riboja gaunamos mažos pajamos, informacijos trūkumas. Neretai tokie asmenys jaučiasi vieniši ir atstumti. Didėjantį dėmesio poreikį šiai tikslinei grupei lemia ir tai, kad paskutiniais metais daugėja šeimų, dėl įvairių priežasčių negalinčių, o kartais tiesiog nenorinčių globoti ir slaugyti senyvo amžiaus tėvų. Vienišumas ir atskirtis daro daugialypį neigiamą poveikį: nukenčia ne tik pačių senjorų fizinė ir emocinė sveikata, bet ir bendruomenės gerovė. Dėl to labai svarbu kurti ir puoselėti aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės jaustųsi vertinami, palaikomi ir galėtų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Asociacija „Aukštaitijos rakta" įgyvendino projektą „Norime būti sveiki ir aktyvūs“, 08.6.1-ESFA-V-911-20-0003, finansuojamą iš Utenos miesto vietos veiklos grupės 2016 – 2022 m. vietos plėtros strategijos, projekto įgyvendinimo terminas 2018-09-19 – 2020—09-19. Projektinės veiklos sulaukė didelio tikslinės grupės senjorų susidomėjimo, buvo pristatytos ir nacionaliniu lygmeniu, apie tai buvo rašoma ir www.15 min.lt portale (2020 06 27). Prie projekto prisijungė 367 Utenos senjorai. Galėtume drąsiai teigti, kad projekto dėka susiformavo stipri bendruomene, senjorai patys aktyviai ieškojo bendrų veiklų, mezgė kojines, gamino atvirukus, rinko vaistažoles, keliavo į išvykas, tačiau atėjus pandemijai, viskas sustojo. Senjorai ir neįgalieji asmenys yra silpnoji Utenos miesto visuomenės dalis, todėl projekto veiklos ir bus nukreiptos į šių tikslinių grupių auditoriją. Numatomas projekto tikslinės grupės skaičius – ne mažesnis kaip 70 dalyvių. Planuojama, kad projekte dirbs 8 savanoriai, už kurių veiklų koordinavimą bus atsakingas projekto veiklų koordinatorius. Savanoriai prisidės prie renginių planavimo, išvykų ir kitų numatytų veiklų organizavimo, bus atsakingi už visuomenės informuotumą apie projekto tikslus ir naudą, užtikrins tinkamą projekto vykdytojo ir tikslinės grupės bendradarbiavimą. Numatoma, kad prie projekto veiklų įgyvendinimo prisijungs partneriai, atstovaujantys konkrečiai tikslinei grupei. Įtraukus partnerius iš tikslinės grupės, projekto organizatoriai galės geriau suprasti dalyvių motyvaciją, poreikius ir galimybes, taip bus užtikrintas dalyvių įsitraukimas ir ilgalaikis poveikis, mažinant socialinę atskirtį bei prisidedant prie bendruomeninės gerovės stiprinimo Utenos mieste. Įgyvendinus projekto veiklas, pagerės tikslinės grupės gyvenimo kokybė, dalyviai įgaus naujų žinių, pagerins emocinę savijautą, gebės geriau pasirūpinti savo fizine sveikata, jausis laisviau bendraudami su aplinkiniais. Dalyvaudami bendruose projektuose, vietiniai gyventojai geriau pažins vieni kitus, susitelks bendriems tikslams. Įgyvendinant projektą numatoma apmokyti šešis savanorius, suorganizuoti penkias dviejų dienų Fizinės ir emocinės sveikatos gerinimo stovyklas, kelti projekto dalyvių IT raštingumą, pravedant trejus mokymus: "Kibernetinis saugumas", „Dirbtinis intelektas", „Geroji praktika, kaip saugiai jaustis elektroninėje erdvėje". Planuojama suteikti žinių apie civilinę saugą, taip pat projekto dalyviai turės galimybę užsiimti fizinėmis veiklomis- numatoma surengti šešiasdešimt grupinių treniruočių su treneriu baseine, dešimt šokio terapijos užsiėmimų. Bus pravesti edukaciniai užsiėmimai kūrybinės - terapinės dirbtuvėse "Lino brėžiniai", "Pintinės iš vytelių", surengti du koncertai "Širdžių bendrystės kelias". Projekto dalyviai turės galimybę dalyvauti psichologinio ir emocinio palaikymo užsiėmimuose- savitarpio pagalbos grupėse, tikslinėse dirbtuvėse, skirtose streso, nerimo valdymui, savivertės stiprinimui, psichologinių problemų prevencijai. Sociokultūrinis užimtumas, sveikatinimas, gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ugdymas, pagalba ir kitų reikalingų paslaugų teikimas, tiesiogiai prisideda prie socialinės atskirties mažinimo. Bendri renginiai, susitikimai, dalyvavimai seminaruose ir paskaitose, bendrų interesų siekimas ir apsikeitimas informacija, padeda sutelkti bendruomenės narius, suteikia jiems galimybę pasijausti visaverčiais visuomenės nariais. Gautos žinios ir specialistų rekomendacijos naudingos siekiant rūpintis savo sveikata, siekiant būti aktyviais ir sveikais, o bendrų renginių, seminarų, paskaitų ir kitų užsiėmimų organizavimas padės sukurti glaudesnius ryšius tarp įvairių visuomenės grupių, skatins tarpusavio supratimą bei solidarumą. Investicijos į tokias veiklas yra naudingos ne tik tikslinėms grupėms, bet ir visai bendruomenei bei savivaldybei, nes mažėja socialinė ir ekonominė atskirtis, gerėja gyvenimo kokybė, aktyviau plėtojama bendruomeninė kultūra, o galiausiai užtikrinamas tvaresnis vietos vystymasis. Projektas tiesiogiai prisidės prie visų paminėtų horizontaliųjų principų užtikrinimo: darnaus vystymosi tiek socialinio, tiek aplinkosauginio, lygių galimybių ir nediskriminavimo, inovatyvumo, taip pat bus užtikrinta atitiktis ES pagrindinių teisių chartijos nuostatoms, PFSA reikalavimams. Projekto veikloms organizuoti bus naudojami aplinkai draugiški sprendimai, visos projekto veiklos bus prieinamos, nepriklausomai nuo dalyvių lyties, amžiaus, religijos, tautybės, kalbos, negalios ar kitos asmens savybės. Bus siekiama užtikrinti kiekvieno dalyvio orumo pagarba, laisvė nuo diskriminacijos ir teisė į socialinę ir būtinąją pagalbą, o projektinės veiklos, orientuotos į vietos bendruomenės stiprinimą, socialinės atskirties mažinimą ir visuomenės sveikatos rodiklių gerinimą, ką akcentuoja regioninės pažangos dokumentai. Įgyvendinant projekto veiklas ir vykdant pirkimus, bus siekiama pasirinkti pažangius ir tvarius sprendimus. Projekto veiklos atitinka projektų finansavimo sąlygų 2.1.1. veiklos, bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti poveiklęs 2.1.1.1. bendrųjų socialinių paslaugų (sociokultūrinių) ir kitų reikalingų paslaugų ir pagalbos socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams teikimas, 2.1.1.3. socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas (renginių, užsiėmimų organizavimas, vykdymas ir (ar) kita) bei 2.1.5. veiklą – savanoriškos veiklos skatinimas (taip pat savanoriškoje veikloje ketinančių dalyvauti asmenų ir savanorius priimančių organizacijų konsultavimas, informavimas), atlikimo organizavimas ir savanorių mokymai.