Lietuvos žemės ūkio sektorius susiduria su ilgalaikėmis problemomis, susijusiomis su dirvožemio degradacija, žemės našumo mažėjimu, neefektyviu išteklių naudojimu bei ribotais duomenimis apie dirvožemio būklę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane bei Nacionalinėje pažangos programoje pabrėžiama, kad šalies žemės ištekliai yra riboti, o jų tvarus naudojimas – būtina sąlyga žemės ūkio konkurencingumui, aplinkos apsaugai ir klimato kaitos švelninimui. Pagal Lietuvos dirvožemio stebėsenos 2022 m. ataskaitą, net apie 46 proc. dirbamų žemių pasižymi sumažėjusiu humuso kiekiu, o daugiau nei 60 proc. teritorijų nustatytas padidėjęs dirvožemio rūgštumas. Dirvožemio erozijos rizikos žemėlapiai rodo, kad apie 31 proc. šalies dirbamų plotų yra veikiami vėjo ar vandens erozijos. Tokie procesai lemia derlingumo mažėjimą, maistinių medžiagų netekimą ir biologinės įvairovės nykimą. Kita svarbi problema – nepakankamas duomenų kiekis apie dirvožemio būklę realiu laiku. Šiuo metu daugelyje ūkių duomenys renkami rankiniu būdu, epizodiškai ir apima tik pavienius parametrus. Tai apsunkina sprendimų priėmimą, o taikomos priemonės dažnai būna nepakankamai tikslios. Dėl to dirvožemio priežiūra vykdoma neefektyviai, didėja paslaugų savikaina, ilgėja reagavimo laikas į dirvožemio pokyčius, o ūkininkai neturi galimybės greitai ir pagrįstai koreguoti žemės dirbimo, sėjos ar tręšimo technologinių operacijų parametrų. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius išlieka vienas mažiausiai skaitmenizuotų ES mastu. Pagal Europos Komisijos (DG AGRI) 2023 m. duomenis, tik apie 17 proc. Lietuvos ūkių naudoja išmaniąsias technologijas ar precizinės žemdirbystės įrangą, kai ES vidurkis siekia apie 32 proc.. Tai reiškia, kad daugiau nei keturi penktadaliai šalies ūkių vis dar taiko tradicinius, mažai tvarius ūkininkavimo būdus, nepakankamai išnaudodami inovacijų potencialą. Be to, Lietuvos kaimo regionuose išlieka technologinių žinių ir kompetencijų stoka. Ūkininkai dažnai neturi galimybių įsigyti pažangių technologijų dėl didelės jų kainos ir riboto finansavimo, todėl tvaraus ūkininkavimo perėjimas vyksta lėtai. Tai mažina sektoriaus konkurencingumą, stabdo produktyvumo augimą ir kelia riziką dirvožemio ir aplinkos kokybei. Siekiant spręsti aukščiau aprašytas problemas, projekte numatoma įsigyti išmani robotizuota žemės ūkio įranga, skirta dirvožemio stebėsenai, duomenų analizei ir tvaraus ūkininkavimo sprendimų įgyvendinimui. Išmanūs robotizuoti įrenginiai leistų: Automatiškai ir tiksliai rinkti dirvožemio duomenis (drėgmė, pH, maistinės medžiagos, organinės anglies kiekis) realiu laiku; Analizuoti duomenis naudojant integruotus dirbtinio intelekto algoritmus, leidžiančius nustatyti problemines vietas, kintamumo zonas ir pasiūlyti optimalius žemės dirbimo, sėjos bei tręšimo operacijų sprendimus; Sumažinti dirvos suslėgimą – autonominis robotas yra lengvesnis nei tradiciniai traktoriai, todėl sumažina dirvožemio struktūros pažeidimus, erozijos riziką ir prisideda prie dirvožemio sveikatos gerinimo; Taupyti išteklius ir laiką – tikslus trąšų ir pesticidų dozavimas leidžia sumažinti jų naudojimą iki 20–30 %, mažinant energijos sąnaudas ir poveikį aplinkai; Pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą – robotas gali veikti nuotoliniu būdu ir be pertraukų, todėl duomenys apie dirvožemį tampa nuolat prieinami, sprendimų priėmimas pagreitėja. Robotizuotos sistemos taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį dirvožemio valdyme, automatizuojant darbui imlias užduotis, pvz., dirvožemio analizę, dirvos dirbimą ir pasėlių stebėjimą. Autonominiai robotai gali atlikti dirvožemio mėginių ėmimą ir maistinių medžiagų tyrimus su dideliu tikslumu, žymiai sumažindami šių veiklų galimas klaidas, laiką ir darbo jėgą. Automatizuotos sistemos, aprūpintos dirbtiniu intelektu, gali optimizuoti ir patobulinti šias užduotis, didindamos veiklos efektyvumą ir teikdamos įžvalgas, kurios padeda tobulinti dirvožemio tvarkymo praktikas. Be to, robotikos integravimas į tiksliąją žemdirbystę gali pagerinti žemės dirbimo praktikas, tikslesnių parametrų žemės dirbimą ir dirvožemio suspaudimo stebėjimą. Robotai, turintys specializuotus jutiklius, gali sudaryti dirvožemio savybių žemėlapius technologinėms operacijoms vykdyti įvairioms lauko sąlygoms ir taip prisidėti prie dirvožemio derlingumo išsaugojimo. Tokiu būdu šis infrastruktūros modernizavimo projektas prisidėtų sprendžiant plėtros programose nustatytas problemas, susijusias su neefektyviu paslaugų teikimu, ilgais reagavimo terminais, nepakankamu technologijų prieinamumu ir ribotu duomenų panaudojimu sprendimų priėmimui. Pagal Regionų plėtros planų prioritetus, vienas iš pagrindinių siekių yra skatinti žaliosios ir skaitmeninės transformacijos procesus regionų ūkiuose, didinti produktyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Šis projektas tiesiogiai prisidėtų prie šių tikslų, nes jis stiprina regioninį technologinį potencialą, mažina atotrūkį tarp pažangių ir tradicinių ūkių, gerina vietos verslo konkurencingumą, skatina žinių ekonomiką ir duomenimis grįstus sprendimus. Statistinis ir kokybinis poveikio pagrindimas. Pagal Eurostato 2024 m. duomenis, Lietuvos žemės ūkio produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė vienam darbuotojui) yra apie 27 % žemesnis už ES vidurkį, o didelę šio skirtumo dalį lemia technologijų trūkumas ir nepakankamas procesų automatizavimas. Šio projekto įgyvendinimas galėtų prisidėti prie produktyvumo didinimo 10–15 %, o išteklių sunaudojimas (degalų, trąšų, pesticidų) sumažėtų 10–25 %. Automatizuotas duomenų rinkimas leistų sukurti nuolatinę lauko (-ų) dirvožemio duomenų bazę, kuri būtų naudojama ilgalaikei stebėsenai ir efektyvesniems sprendimams priimti. Tai užtikrintų aukštesnę paslaugų kokybę, mažesnę savikainą ir geresnį jų prieinamumą regiono ūkininkams. Projekto įgyvendinimas prisidėtų prie Nacionalinės pažangos programos tikslo – „Padidinti žemės ūkio sektoriaus produktyvumą ir tvarumą“, taip pat prie RPPl uždavinio – skatinti technologinę pažangą ir inovacijas regionų ekonomikoje. Be pagrindinės funkcijų – dirvožemio kokybės stebėjimo ir technologinių procesų automatizavimo – įsigyjama robotizuota įranga padėtų skatinti tvaraus ūkininkavimo principus ir gerosios praktikos sklaidą tarp jaunųjų žemės ūkio specialistų ir regiono ūkininkų. Įranga būtų naudojama ne tik mokslinėms-praktinėms užduotims, bet ir demonstraciniams projektams, taip prisidedant prie žinių perdavimo ir inovacijų skatinimo. Sukurta moderni išmaniųjų robotizuotų žemės ūkio technologijų infrastruktūra prisidėtų prie pagrindinių darnaus vystymosi principų (įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą). Projekto metu įsigyta nauja infrastruktūra – išmanieji įrenginiai ir žemės ūkio robotai, skirti dirvožemio sveikatos stebėsenai, analizei ir gerinimui, tiesiogiai prisidėtų prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, nes leistų tiksliau valdyti trąšų, sėklų, pesticidų naudijimą, taip mažinant aplinkos taršą ir išteklių eikvojimą. Išmaniosios sistemos užtikrins tikslesnį dirvožemio būklės vertinimą ir priemonių taikymą, o tai padės išvengti neigiamo poveikio dirvožemio struktūrai bei biologinei įvairovei. Naudojant energiją taupančius ar atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstus sprendimus, būtų mažinamas anglies dioksido pėdsakas. Šis projektas visiškai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, nes jo veiklos nebus susijusios su jokiomis aplinkosauginiu požiūriu kenksmingomis praktikomis. Projektas būtų įgyvendinamas vadovaujantis lygių galimybių, nediskriminavimo ir prieinamumo visiems principais. Numatoma, kad įsigyta infrastruktūra ir jos valdymo sistemos bus pritaikytos skirtingų vartotojų poreikiams – užtikrinant galimybę naudotis įranga įvairaus amžiaus, lyties ar gebėjimų asmenims, taip pat žmonėms su negalia. Kadangi išmaniosios technologijos mažina fizinio darbo krūvį, jos galėtų sudaryti palankesnes sąlygas moterims ir vyresnio amžiaus asmenims įsitraukti į žemės ūkio veiklas, prisidedant prie jų ekonominio įgalinimo. Projektas grindžiamas inovatyvių technologinių sprendimų diegimu žemės ūkio sektoriuje. Įsigyjami išmanieji įrenginiai ir žemės ūkio robotai remiasi dirbtinio intelekto, jutiklių tinklų, duomenų analitikos ir automatizuoto valdymo technologijomis, leidžiančiomis efektyviai stebėti ir gerinti dirvožemio sveikatą. Šių technologijų pritaikymas skatins inovatyvų požiūrį į ūkininkavimo praktiką, mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei naujų sprendimų kūrimą aplinkosaugos iššūkiams spręsti. Projektas prisidės prie žemės ūkio sektoriaus modernizacijos ir skaitmenizacijos, technologinio atotrūkio tarp regionų mažinimo ir tvarių inovacijų plėtros Lietuvoje.