Socialinė atskirtis, nepakankamas fizinis aktyvumas, emocinės gerovės problemos ir silpni bendruomeniniai ryšiai išlieka aktualiais iššūkiais tiek Lietuvoje, tiek Elektrėnų savivaldybėje. Šios problemos labiausiai paveikia socialinę atskirtį patiriančius gyventojus – asmenis su negalia, senyvo amžiaus žmones, vaikus ir jaunimą, augančius mažiau galimybių turinčioje aplinkoje, bei kitus gyventojus, kurių dalyvavimas visuomeniniame gyvenime yra ribotas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Eurostato duomenimis, skurdo arba socialinės atskirties riziką Lietuvoje patiria apie 20–22 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad daugiau nei kas penktas šalies gyventojas susiduria su socialinės integracijos iššūkiais. Tuo pačiu daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, o emocinės sveikatos rodikliai rodo augantį stresą, nerimą ir socialinę izoliaciją. Ypač pažeidžiamos grupės yra asmenys su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl fizinių, socialinių ar ekonominių priežasčių rečiau dalyvauja aktyviose bendruomeninėse veiklose. Elektrėnų savivaldybėje gyvena apie 22 tūkst. gyventojų. Savivaldybėje, kaip ir daugelyje mažesnių Lietuvos miestų, pastebimos bendros šalies tendencijos – gyventojų senėjimas, mažėjantis fizinis aktyvumas, ribotas socialinis įsitraukimas bei augantis vienišumo jausmas tarp pažeidžiamų grupių. Elektrėnų savivaldybėje gyvena reikšmingas skaičius asmenų su negalia, senyvo amžiaus gyventojų ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų, kurioms dažnai trūksta ne tik specializuotų paslaugų, bet ir galimybių dalyvauti bendrose bendruomeninėse veiklose. Nors Elektrėnų savivaldybėje veikia sporto klubai, Elektrėnų sporto centras, visuomenės sveikatos biuras, bendruomeninės organizacijos ir nevyriausybinis sektorius, didžioji dalis siūlomų veiklų orientuota į bendrą visuomenę arba konkrečias amžiaus grupes. Trūksta kompleksinių, specialiai socialinę atskirtį patiriantiems asmenims pritaikytų iniciatyvų, kurios vienu metu: skatintų fizinį aktyvumą; stiprintų emocinę gerovę; kurtų ir stiprintų socialinius ryšius bendruomenėje; sudarytų galimybes kartu dalyvauti skirtingoms socialinėms grupėms. Ypač aktuali problema yra tai, kad socialinę atskirtį patiriantys gyventojai dažnai nedalyvauja bendruomenės gyvenime ne dėl motyvacijos stokos, bet dėl riboto veiklų prieinamumo, informacijos trūkumo, pasitikėjimo savimi stokos ar nepakankamai pritaikytų veiklų. Asmenys su negalia dažniau susiduria su socialine izoliacija ir mažesnėmis galimybėmis dalyvauti sporto bei sveikatinimo veiklose. Vaikai iš mažiau galimybių turinčių šeimų rečiau dalyvauja papildomose ugdomosiose ar fizinio aktyvumo veiklose, o vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su vienišumo ir socialinio atsitraukimo problemomis. Situaciją apsunkina tai, kad fizinis aktyvumas, emocinė sveikata ir socialiniai ryšiai yra glaudžiai susiję. Mažas fizinis aktyvumas dažnai lemia prastesnę emocinę savijautą, o emociniai sunkumai mažina žmonių norą įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Dėl to socialinė atskirtis dar labiau stiprėja. Todėl Elektrėnų savivaldybėje egzistuoja aiškus poreikis kurti ir išbandyti naujus bendruomeninius sprendimus, kurie būtų orientuoti ne tik į fizinio aktyvumo skatinimą, bet ir į emocinės gerovės stiprinimą bei socialinių ryšių kūrimą tarp skirtingų visuomenės grupių. PROJEKTO ATITIKIMAS ELEKTRĖNŲ MIESTO VVG STRATEGIJOS 1.2.2 VEIKSMUI Projektas tiesiogiai prisideda prie Elektrėnų miesto vietos veiklos grupės strategijos 1.2 uždavinio „Taikyti ir įgyvendinti integruotas priemones ir paslaugas, skatinant socialinį aktyvumą, atliepiant įvairių socialinių grupių poreikius“ įgyvendinimo. Projektas atitinka 1.2.2 veiksmą „Sporto ir (arba) sveikos gyvensenos propagavimo iniciatyvų, programų kūrimas ir galimų sprendimų išbandymas vietos lygmeniu“, nes jo metu bus sukurtas naujas fizinio ir emocinio atsparumo stiprinimo modelis ir praktiškai išbandytas Elektrėnų mieste. Projekto metu bus parengta fizinio ir emocinio atsparumo metodika, apjungianti fizinio aktyvumo, emocinės gerovės ir bendruomeninio įsitraukimo elementus. Ši metodika taps nauju vietos lygmeniu sukurtu sprendimu, kuris bus praktiškai taikomas organizuojant 30 fizinio aktyvumo ir emocinės gerovės užsiėmimų ciklą socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams. Projekto veiklos neapsiribos vien sportu ar fiziniu aktyvumu. Bus kuriama ir išbandoma integruota programa, apimanti: sąmoningo judėjimo praktikas; kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikas; emocinės gerovės stiprinimo veiklas; refleksiją ir bendruomeninio ryšio stiprinimą. Tokiu būdu projektas ne tik propaguos sveiką gyvenseną, bet ir kurs bei išbandys naują sprendimą, pritaikytą Elektrėnų bendruomenės poreikiams. PROJEKTO ATITIKIMAS REMIAMAI VEIKLAI 2.1.1.3 Projektas tiesiogiai atitinka remiamą veiklą „Socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas (renginių, užsiėmimų organizavimas, vykdymas ir (ar) kita)“. Visos projekto veiklos orientuotos į socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą. Projekte dalyvaus 40 socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir bendruomenės narių, kurie bus įtraukti į bendras veiklas mišriose grupėse. Dalyvavimas bendruose užsiėmimuose sudarys galimybes užmegzti naujus socialinius kontaktus, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, ugdyti bendravimo įgūdžius ir kurti bendruomeniškumo jausmą. Fizinio aktyvumo ir emocinės gerovės užsiėmimai bus organizuojami ne tik kaip sveikatinimo veikla, bet ir kaip socialinės integracijos priemonė. Dalyviai kartu atliks užduotis, dalinsis patirtimis, dalyvaus refleksijose ir bendrose diskusijose. Tokiu būdu bus kuriami tvarūs socialiniai ryšiai tarp asmenų su negalia, vaikų, senjorų ir kitų bendruomenės narių. Projektas taip pat prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, nes sudarys galimybes aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime tiems gyventojams, kurie dažniausiai lieka nuo jo nuošalyje. Per bendras veiklas bus stiprinamas priklausymo bendruomenei jausmas, skatinamas tarpusavio supratimas ir kuriama atviresnė, labiau įtrauki Elektrėnų bendruomenė. Todėl projektas ne tik atitinka remiamą veiklą, bet ir tiesiogiai prisideda prie pagrindinio jos tikslo – stiprinti socialinius ryšius bendruomenėje per užsiėmimus, bendras veiklas ir aktyvų socialinę atskirtį patiriančių gyventojų įtraukimą.