Marijampolės mieste susiduriama su socialinių paslaugų trūkumu, kuris daro neigiamą įtaką pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Dėl nepakankamų socialinių paslaugų žmonės, susiduriantys su įvairiais sunkumais – socialine atskirtimi, negalia, senatve ar lėtinėmis ligomis – negauna tinkamos pagalbos ir paramos. Pagrindinės problemos priežastys: - Nepakankamas socialinių paslaugų tinklas – esamos įstaigos dažnai negali užtikrinti visų reikalingų paslaugų ar jų teikia nepakankamais mastais. Ribotas specializuotų paslaugų (pvz., psichosocialinės pagalbos, socialinių dirbtuvių, laikinos globos) skaičius. - Didėjantis paslaugų poreikis – dėl visuomenės senėjimo, didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis bei augančio socialinės atskirties lygio vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo socialinių paslaugų. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų skaičius nuolat didėja, o Marijampolės regione apie 22% gyventojų yra vyresni nei 65 metų. - Riboti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai – socialinių paslaugų sektoriuje trūksta kvalifikuotų specialistų, o finansavimas ne visada atitinka realius poreikius. Savivaldybės ir valstybės finansavimas socialinėms paslaugoms ne visada atitinka realų poreikį. Finansavimo trūkumas riboja naujų socialinių iniciatyvų plėtrą ir esamų paslaugų kokybę. Trūksta socialinių darbuotojų, psichologų, slaugytojų ir kitų specialistų, galinčių užtikrinti kokybiškas socialines paslaugas. Didelis darbo krūvis ir nepakankamas atlygis mažina motyvaciją dirbti socialinių paslaugų sektoriuje. - Paslaugų neprieinamumas tam tikroms tikslinėms grupėms – dažnai paslaugos nėra pritaikytos žmonėms su negalia, psichikos sutrikimais, sergantiems onkologinėmis ligomis ar kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims. Trūksta inovatyvių paslaugų, kurios padėtų pažeidžiamoms grupėms tapti savarankiškesnėms ir labiau integruotis į visuomenę. - Informacijos apie paslaugas ir galimybes jas gauti trūkumas. Remiantis Marijampolės miesto VVG strategijos duomenimis atlikto gyventojų poreikio tyrimo duomenys parodė, kad, 59,5 proc. respiondentų nurodė, kad Marijampolės mieste socialinių paslaugų nepakanka. Apklaustų gyventojų nuomone, labiausiai jaučiamas šių socialinių paslaugų trūkumas: Psichologinė pagalba, konsultavimas ir savipagalbos grupės (63,7 proc.), Specialiosios socialinės priežiūros paslaugos socialinę atskirtį patiriantiems asmenims (psichosocialinės ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir kt.) (52,7 proc.), Senyvo amžiaus asmenų dienos užimtumo centrų (50,8 proc.), Sociokultūrinės paslaugos (kūrybinės dirbtuvės, laisvalaikio organizavimas, grupinio darbo užsiėmimai, stovyklos ir pan.) (45,7 proc.) Socialinių paslaugų poreikio augimas fiksuojamas ir Marijampolės savivaldybės 2024 m. socialinių paslaugų plane, kuriame numatyta, kad per ateinančius trejus metus didžiausias socialinių paslaugų poreikis lies vyresnio amžiaus ir suaugusių asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia tikslines grupes. Marijampolės savivaldybėje, kaip ir kituose 10 Lietuvos regionų, vyksta intensyvi insitucinės globos pertvarka, kurios vienas pagrindinių elementų asmenų su psichikos ir (ar) proto negalia integracija į visuomenę. Šios tikslinės grupės atstovai iš įvairių globos įstaigų perkeliami gyventi į apsaugotus būstus bei grupinio gyvenimo namus, kurie yra įsikūrę Marijampolės miesto VVG teritorijoje, jų gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeičia, todėl jiems reikalingos itin plautaus spektro socialinės paslaugos siekiant užtikrinti jų socialinę ir visuomeninę integraciją. Visos minimos priežastys sukuria situaciją, kai dalis gyventojų negali gauti reikiamos pagalbos, o socialinė atskirtis mieste didėja. Norint spręsti problemą, būtina investuoti į socialinių paslaugų plėtrą, didinti finansavimą ir gerinti paslaugų prieinamumą. Jeigu socialinių paslaugų trūkumo problema nebus sprendžiama, tai gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu: 1. Socialinės atskirties didėjimas - asmenys su negalia, senjorai, socialinę riziką patiriantys asmenys ir kitos pažeidžiamos grupės negalės tinkamai integruotis į visuomenę, didės atotrūkis tarp skirtingų visuomenės sluoksnių, o socialiai pažeidžiami žmonės taps dar labiau izoliuoti. 2. Psichologinių ir emocinių problemų augimas - trūkstant psichosocialinės pagalbos, gali didėti depresijos, nerimo ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų atvejų skaičius, galima savižudybių, priklausomybių ir kitų negatyvių reiškinių rizika. 3. Didėjantis skurdas ir nedarbo lygis - be reikiamos socialinės paramos, sunkiau integruotis į darbo rinką, ypač asmenims su negalia ar socialinę riziką patiriantiems žmonėms. Daugiau žmonių gali patekti į ilgalaikio skurdo ir priklausomybės nuo socialinių pašalpų situaciją. 4. Auganti valstybės ir savivaldybės finansinė našta - jei socialinės problemos nebus sprendžiamos laiku, ilgainiui reikės daugiau lėšų sveikatos apsaugai, pašalpoms ir kitoms kompensacinėms priemonėms, didės ligoninių, socialinės globos namų ir kitų institucijų apkrova. 5. Visuomenės senėjimo padarinių stiprėjimas - senstančiai visuomenei reikės vis daugiau socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, kurių trūkumas gali lemti gyvenimo kokybės mažėjimą. Nepakankamos socialinės paslaugos gali paskatinti jaunų žmonių emigraciją į kitus miestus ar šalis, kur tokia pagalba prieinamesnė. Pareiškėjas ir partneriai pasižymi ilgamete patirtimi socialinių paslaugų teikimo sirtyje: VšĮ "Jungtinės pajėgos" teikia pagalbos į namus, globos asmens namuose bei intensyvios krizių pagalbos paslaugas daugiau nei 5-erius metus, Onkologinių ligonių asociacija "Rūpestelis" organizuoja psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimą tikslinės grupės atstovams daugiau nei 6 metus, VšĮ "Paupio globos namai" ir Marijampolės TAU socialines paslaugas teikia daugiau nei 10 metų. Projekto įgyvendinimo planas ir jame numatytos veiklos paremtos LR socialinių paslaugų katalogu, dėl esamų ribotų galimybių ir finansinių išteklių tam tikras socialines paslaugas gali gauti tik tam tikros tikslinės grupės atstovai, nors jos yra reikalingos ir svarbios ir kitoms tikslinėms grupėms (pvz. socialinių dirbtuvių paslauga šiuo metu teikiama pagrindine psichikos ir (ar) proto negalią turintiems asmenims, tačiau jos reikšmė kitų tikslinių grupių socialinei integracijai gali būti itin didelė). Projekto įgyvendinimas leis įvairių tikslinių grupių atstovams gauti socialines paslaugas, kurių jie be projekto gauti negali arba gauna nepakankamai. Į projekto veiklų planą įtrauktos kokybiškos ir inovatyvios veiklos padės pasiekti ilgalaikius projekto rezultatus lemiančius didesnę tikslinės grupės socialinę įtrauktį. 1.1.1 Veiksmo veikla socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas – sprendža VVG strategijoje numatytas SI-9, SI-14, SI-22 prolemas. 1.1.2 Veiksmo veikla individualios psichologo konsultacijos – sprendžia VVG strategijoje numatytas SI-10 ir SI-20 problemas; 1.1.3 Veiksmo veikla socialinių dirbtuvių paslauga prisideda prie VVG strategijoje numatytų SI-24, SI-25, SI-22 problemų sprendimo; 1.1.4 Veiksmo veikla psichosocialinė pagalba – sprendžia SI-22 ir SI-19 problemas 1.2.1 Veiksmo veikla individualios konsultacijos – sprendžia SI-1, SI-4 ir S-19 problemas. Kompleksiškai teikiamos individualios arba nedidelėmis grupėms socialinės paslaugos prisidės prie ilgalaikių teigiamų pokyčių tikslinių grupių dalyviams. Kiekvienos tikslinės grupės atstovas dalyvaudamas projekte gaus ne mažiau nei dvi socialines paslaugas. Projekte įtrauktos 4 visiškai skirtingos tikslinės grupės, kurios patiria socialinę atskirtį. Rengiant projekto veiklų planą buvo analizuojami šių tikslinių grupių atstovų poreikiai ir nors iš esmės šios tikslinės grupės skirias, galima surasti ir nemažai bendrumų. Būtent jais ir remiantis parengtas veiklos planas, kuris gali geriausiai atliepti šiuos poreikius ir užtikrinti ilgalaikius socialinės įtraukties didinimo rezultatus. Remiantis VVG atliktos gyventojų apklausos ir Marijampolės savivaldybės 2024 m. socialinių paslaugų plano duomenimis didžiausią socialinę atskirtį ir socialinių paslaugų trūkumą patiria būtent šios tikslinės grupės. Pagrindiniai tikslinių grupių atstovų poreikiai: 1. Vyresnio amžiaus asmenys (nuo 65 metų) – socialinė įtrauktis ir bendravimas, savarankiškumo palaikymas, užimtymo trūkumas, psichologinė pagalba, informacijos trūkumas, technologinių gebėjimų stygius. 2. Psichikos ir (ar) proto negalią turintys asmenys – socialiniai įgūdžiai ir integracija, psichologinė ir emocinė parama, profesinių įgūdžių stygius. Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys dažniausiai susiduria su užimtumo ir socialinės integracijos problemomis. Pagal Europos psichikos sveikatos strategiją, psichosocialinė parama ir socialinių įgūdžių ugdymas yra esminiai faktoriai, padedantys šiems asmenims integruotis į visuomenę. 3. Onkologinėmis ligomis sergantys asmenys – fizinės ir psichologinės reabilitacijos trūkumas, socialinio ir psichosocialinio palaikymo stygius, profesiniai pokyčiai. Pagal Lietuvos vėžio registro duomenis, kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 18 000 žmonių, o didelė jų dalis susiduria su psichologinėmis ir socialinėmis problemomis. PSO rekomenduoja vėžiu sergantiems pacientams ne tik medicininę pagalbą, bet ir kompleksines psichosocialines paslaugas, kurios padeda atsigauti po gydymo ir grįžti į visuomenę. 4. Socialinę riziką patiriančios šeimos, suaugę asmenys – socialinių įgūdžių ugdymas, psichologinė ir teisinė pagalba, užimtumo ir savarankiškumo skatinimas. Pagal Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ataskaitą socialinių įgūdžių ir profesinių gebėjimų stiprinimas yra esminė priemonė padedanti šioms šeimoms išvengti ilgalaikio skurdo ir socialinės atskirties. Projekto veikloje - socialinių dirbtuvių paslauga dalyvaus 1 savanoris, kuris teiks emocinės ir fizinės gerovės priežiūrą