Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) 2021-2027 metų strategijoje (toliau – Strategijoje) vienas svarbiausių tikslų yra kurti ir konsoliduoti mokslinių tyrimų institutus, siekiant mokslinių pajėgumų ir tyrimams skirtos infrastruktūros sutelktumo ir veiksmingesnio finansavimo mokslinei veiklai prioritetinėse kryptyse, sudaryti sąlygas mokslininkams kurti aukščiausio lygio mokslą, inovatyvias technologijas ir aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus, sėkmingai dalyvauti nacionalinių ir tarptautinių projektų rengimo ir įgyvendinimo procesuose, užtikrinant Universiteto paramą projektų rengėjams, pritraukti aukščiausio lygio mokslininkus iš užsienio akademinių institucijų, inicijuoti pasaulyje aktualiausius tyrimus Universitete. 2019 m. susijungus trims universitetams (Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos Edukologijos universitetams prisijungus prie VDU) padidėjusi Universiteto bendruomenė tapo plačiausios aprėpties universitetu pagal mokslo sritis Lietuvoje su išskirtiniu tarpdisciplininiu potencialu, tokiose mokslo tyrimų kryptyse kaip, bioekonomika, švietimo ir socialinės inovacijos, skaitmeninės transformacijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos ir kt. Mokslo veikla universitete pasižymi labai didele įvairove, tarpdiscipliniškumu, tarptautiškumu bei pritaikomumu. Atsinaujinusiame VDU buvo įsteigti penki mokslinių tyrimų institutai, kurie integravo iki šiol veikusius 48 mokslo klasterius, tai leido pagerinti mokslo rezultatus, tačiau taip pat ir iškėlė problemą, kaip tinkamai stebėti mokslininkų gyvenimo Universitete ciklą, užtikrinti visapusišką ir efektyvią karjeros stebėseną, kompetencijų bei kvalifikacijos kėlimo sistemą, atrasti, pritraukti, išlaikyti bei auginti talentus mokslo tyrimų srityje ir užtikrinti konkurencingas darbo sąlygas jauniesiems mokslininkams. Efektyvi žmogiškųjų išteklių valdymo strategija turi ypatingą poveikį mokslininkų karjeros vystymui, sukuria galimybes mokslininkų bendradarbiavimui, suteikia jiems pasitikėjimo savo vykdoma moksline veikla, skatina imtis iniciatyvų bei stiprina lojalumą Universitetui. Tokiu būdu, žmogiškųjų išteklių valdymui būtinos inovatyvios technologijos bei metodai, kurie užtikrintų mokslininkų tobulėjimą, veiksmingą profesinį augimą, karjeros galimybes bei mokslinį rezultatyvumą. Siekiant stipraus žmogiškųjų išteklių valdymo, nepakanka vien vidinių tvarkų bei procesų įtvirtinimo, itin svarbūs yra mokslininkų bei su jais dirbančių darbuotojų mokymai, įgūdžių ugdymas, karjeros planavimo įrankiai, profesinis tobulėjimas bei konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas. Visa tai turi teigiamą poveikį darbuotojų elgesiui bei požiūriui į darbą, tai skatina sveiką vidinę konkurenciją, naujų tikslų išsikėlimą bei siekimą, bendrų rezultatų, atitinkančių Universiteto Strategiją bei vertybes, įgyvendinimą. Efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas suteikia galimybes plėtoti mokslinius tyrimus, jų grupių ir institucinių mokslinių tyrimų vertinimo sistemas, tinkamai atlyginant už kokybę, poveikį, lyderystę bei bendravimą su visuomene, bendradarbiavimą su verslo bei kitais sektoriais. Atitinkamai, VDU Žmogiškųjų išteklių departamentas vadovaujantis Strategijoje numatytais tikslais, siekia sukurti žmogiškųjų išteklių valdymo strategiją, kuri apimtų mokslininkų atrankos, kompetencijų tobulinimo ir karjeros politiką, kuri užtikrintų visapusišką, skaidrią, motyvuojančią bei įtraukią išteklių valdymo sistemą, kuri būtų patraukli ne tik jau esamiems mokslininkams, bet ir jauniesiems bei užsienio mokslininkams. Mokslo veiklos įgyvendinimo procesuose akcentuojama bei skatinama profesionalumo, kokybės, įtraukumo, įsitinklinimo bei atvirumo kultūra, tam išnaudojant šiuolaikines skaitmenines bei komunikacines technologijas. Siekiama skatinti mokslinės veiklos komercializavimą įgyvendinant strateginius tikslus, plėtoti MTEP paslaugas, skatinti mokslo ir verslo sinergiją kuriant inovatyvius sprendimus, tokiu būdu motyvuojant mokslininkus jų tyrimo plėtojimams bei naujoms iniciatyvoms. Nuo 2019 m. Universitete kuriama ir plėtojama atvirojo mokslo infrastruktūra – Universiteto Mokslo valdymo informacijos sistema (VDU CRIS; https://www.vdu.lt/cris). Tai mokslo produkcijos, mokslininkų ir informacijos apie mokslinę veiklą kaupimo, administravimo, ilgalaikio išsaugojimo bei sklaidos internete infrastruktūra. Ja siekiama pagerinti mokslo produkcijos ir veiklos bei mokslininkų pasiekimų matomumą, sklaidą, integraciją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, padidinti mokslo produkcijos prieinamumą atvirojoje prieigoje, sukaupti ir užtikrinti ilgalaikį Universiteto mokslinės produkcijos ir veiklos rezultatų išsaugojimą, optimizuoti mokslinės veiklos administravimą. Siekiama tobulinti bei užtikrinti geresnį e. infrastruktūros naudojimą, didinti jos pajėgumą Europos mastu, gerinant ryšius ir sąveikas su technologijų infrastruktūra bei pramone. Mokslinių tyrimų infrastruktūros gerinimas suteiktų pagrindą mokslinės kompetencijos didinimui, užpildyti esamas technologines spragas bei pritraukti pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimo šaltinius, ištirti tarpvalstybinės ir virtualios prieigos finansavimo būdus. Universitete dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkai, kurių kompetenciją ir pripažinimą parodo vykdomų mokslinių tyrimų darbų publikavimas aukšto lygmens moksliniuose leidiniuose. Mokslininkų žinomumas vertinamas pagal įvarius kokybinius bei kiekybinius rodiklius. Mokslo darbuotojams keliami aukšti reikalavimai, kai kuriose srityse aukštesni nei nacionaliniu lygmeniu. Kvalifikaciniai reikalavimai akcentuoja aukštą tarptautinį publikacijų lygį, vadovavimą, koordinavimą ir dalyvavimą mokslo, ES struktūrinių fondų paramos, nacionalinių mokslo programų projektuose bei užsakomuosiuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbuose, dalyvavimą mokslininkų rengime, pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose. Tačiau Universitete nėra numatytos karjeros sistemos, numatančios aiškias mokslininkų karjeros galimybes, pagalbos ir paramos teikimo asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui, padedant mokslininkams mažinti patiriamą nesaugumą ar neaiškumą dėl profesinės ateities. Pastebimas didesnis mokslinis įsitraukimas vyresniųjų ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų pareigybėse, vykdant mokslinius tyrimus bei eksperimentinės plėtros veiklas, tokiu būdu pastebint mažą jaunesniųjų bei mokslo darbuotojų įtrauktį į mokslines veiklas. Pastebima spraga vyresniųjų ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų vadovavimo bei mentorystės funkcijų atlikime, bendradarbiaujant bei padedant jauniesiems mokslininkams įsitvirtinti mokslinių tyrimų veiklose, vangiai dalinantis sukauptomis žiniomis, gerosiomis praktikomis, tokiu būdu užkertamas kelias jauniesiems mokslininkams tobulėti bei siekti karjeros mokslinėje veikloje. Užtikrinant veiksmingą bei reguliarų mokslininkų karjeros stebėjimą, vadovaujantis žmogiškųjų išteklių valdymu, būtų sukuriama palanki erdvė mokslo tyrimų plėtrai, tyrėjų judumo augimui, tarptautinio lygmens mokslo veiklų stiprinimui bei aukštinimui. Taip pat, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų plėtros galimybes, stiprinamas studentų mokslinių tyrimų gebėjimas ir skatinamas ankstyvas įsitraukimas į mokslines veiklas, studijų programose dėstant mokslinių tyrimų metodologijos studijų dalykus, suteikiant galimybes bei pagalbą rengiant mokslinius straipsnius bei pranešimus mokslinėse konferencijose. Siekiant didinti studentų įsitraukimą į mokslinę veiklą, studentams skiriamos stipendijos, o nuo 2023 m. įsteigtas Studentų mokslinės veiklos skatinimo fondas, kuris praplečia galimybes įtraukiant studentus bei kurio skaitmenizuotas projektas sudarytų dar palankesnes sąlygas studentų sudominimui bei pritraukimui į mokslinių tyrimų veiklas. Tiek jauniesiems, tiek pažengusiems ir patyrusiems mokslininkams ypatingai svarbus nuolatinis įgūdžių bei kompetencijų tobulinimas. Universitete įsteigtas Profesinių kompetencijų vystymo centras specializuojasi Universiteto bendruomenės kompetencijų ugdymo srityje, kurių viena iš prioritetinių veiklų – darbuotojų kvalifikacijos kėlimas bei tobulinimas, tame tarpe ir mokslininkų. Šiuo metu pasigendama aiškios ir struktūruotos, į karjerą nukreiptos mokslininkų kompetencijų vystymo sistemos, kuri suteiktų galimybes mokslininkams tobulėti visuose jų karjeros etapuose, suteikiant tęstinio įgūdžių priemones. Siekiant parengti bei įgyvendinti žmogiškųjų išteklių valdymo strategiją bei jos priemones, orientuotas į mokslininkų karjeros sekimą, kompetencijų tobulinimą bei talentų pritraukimą bei auginimą, itin svarbus profesionalų, šios srities specialistų indėlis, parengiant, apmokant bei konsultuojant darbuotojus, kurie bus atsakingi už šių funkcijų vykdymą. Tokių specialistų parengimas reikalauja kryptingų mokymų, kurie padėtų pagrindą darbuotojų profesiniam tobulėjimui bei kompetencijų ugdymui, siekiant užtikrinti efektyviausią bei naudingiausią mokslininkų gyvenimo Universitete ciklą.