Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra - gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtos problemos sprendimo – būtų įgytos paraiškos parengimui būtinos žinios bei surasti strateginiai parneriai tiek programos „Europos Horizontas“ kvietimui HORIZON-MSCA-2024-PF-01-01 (Marie Skłodowska-Curie veiklos podoktorantūros stažuotė) priimančioji institucija tiek suburiamas konsorciumas „Europos Horizontas“ atnaujintiems šeštos veiksmų grupės kvietimams, vykdant tarpdisciplininį projektą. Europos sąjungos bioekonomikos strategija siekiama kovoti su klimato kaita, skatinant pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ir efektyviai gamtos išteklius naudojančios visuomenės, kuri labiau priklausytų nuo atsinaujinančių šaltinių ir mažiau nuo iškastinio kuro. Tačiau didėjantis žmonių skaičius ir didesnio žemės ūkio augalų produktyvumo poreikis sukelia problemas, tokias kaip didėjantį trąšų, o ypač azoto (N), naudojimą. Daugelio pasėlių produktyvumas priklauso nuo N trąšų, o N gamyba ir naudojimas sudaro apie 5% pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Be to, Haber-Bosch procesas yra atsakingas už daugiau nei 96 % pasaulio amoniako produkcijos ir priklauso nuo iškastinio kuro, pvz., gamtinių dujų (50%), naftos (31%) ir anglies (19%). Dėl didelio energijos poreikio šiam procesui daromas neigiamas poveikis aplinkai didinant ŠESD išmetimą. Dėl šių problemų kyla poreikis pritaikyti žiedinės ekonomikos praktiką visuose sektoriuose, o ypač žemės ūkio, ir iki 2030 m. 45% sumažinti anglies dvideginio išmetimą, o iki 2050 m. siekti neutralumo. Teikiamame, „Europos horizontas“ kvietimui skirtame, projekte ŠESD suvaldymo problema būtų sprendžiama žiedinės ekonomikos technologija, naudojančia ankštinių augalų potencialą biologiškai fiksuoti azotą iš ore esančio N2 per šaknyse esančias gumbelines bakterijas ir augalams prieinama azoto forma praturtinti maitinamąjį tirpalą, kuris galėtų būti vėliau panaudojamas laukų tręšimui. Tačiau šios idėjos vystymui ir sėkmingam projekto pateikimui reikalingi pilotiniai eksperimentai, kurių metu būtų ištirtas susidarančio biologiškai fiksuoto azoto kiekis maitinamajame tirpale ir atrenkami tam tinkamiausi ankštiniai augalai. Tam reikalinga susirasti partnerius iš kitų šalių ir užmegzti su jais patvarius ryšius. Tokio bendradarbiavimo rezultatas būtų bendros publikacijos, didinančios Lietuvos mokslininkų žinomumą pasaulyje ir galimybę būti pakviestais tapti "Europos horizonto“ projektų partneriais. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.