Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai gali būti neišvengiami (pvz., amžius, lytis) ir išvengiami (pvz., žalingi įpročiai, gyvensenos būdas, profesiniai veiksniai ir kita). Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai svarbus išvengiamų rizikos veiksnių savalaikis identifikavimas ir šalinimas (ar bent jų poveikio minimizavimas). Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau - PAASP) pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtine obstrukcine plaučių liga ar diabetu, jų hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apie 80–90 proc. per asmens gyvenimą patiriamų sveikatos sutrikimų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) gali būti sprendžiami teikiant pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugas. Dėl šios priežasties išvengiamos hospitalizacijos (IH) rodiklį galima laikyti vienu iš svarbiausių PAASP paslaugų prieinamumą ir kokybę atspindinčiu rodikliu. Marijampolės savivaldybėje IH rodiklis vertintinas kaip geras – 2022 metais jis siekė 17,18 ir buvo mažesnis nei šalies vidurkis (18). Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2024 m. pradžioje Marijampolės savivaldybėje 65 metų ir vyresni asmenys sudarė daugiau nei 21 % visų savivaldybės gyventojų. Demografinės senatvės koeficientas savivaldybėje buvo vienas didžiausių ne tik regione, bet ir Lietuvoje (Lietuvoje, apskrityje ir savivaldybėje šis koeficientas 2023 metais buvo atitinkamai 134, 152 ir 138). VDA prognozuoja, kad iki 2040 metų gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės 11,80 %, lyginant su 2023 metų pradžia. Prognozuojama, kad 65 metų ir vyresnių asmenų skaičius mažės lėtesniu tempu, jų dalis iki 2040 metų išaugs ne mažiau kaip 5 procentiniais punktais – iki 27 %. Demografinės prognozės rodo spartų visuomenės senėjimą, kuris yra vienas svarbiausių savivaldybės iššūkių, rūpinantis senyvo amžiaus asmenų sveikata ir gyvenimo kokybe. Savivaldybių ir regiono lygmeniu tai indikuoja didesnį paslaugų, reikalingų šioms konkrečioms amžiaus grupėms, poreikį. Didėjanti vyresnio amžiaus asmenų dalis regiono populiacijoje sąlygoja didesnį lėtinėmis ligomis sergančių asmenų skaičių. Lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantys pacientai pas šeimos gydytojus lankosi kur kas dažniau nei kiti pacientai (dėl kompensuojamųjų vaistų poreikio, dėl nuolatinio sveikatos būklės stebėjimo tikrinimo, dėl reguliaraus tyrimų atlikimo ir kitų priežasčių). Šiems pacientams reikalingas tęstinis bendravimas, didelis dėmesys. Lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis segantiems pacientams dažniausiai reikalingas ilgalaikis gydymas ir nuosekli priežiūra dalyvaujant skirtingiems specialistams. Šie pacientai dažniausiai patys per mažai rūpinasi savo sveikata, neretai jiems trūksta kompetencijos ir žinių užtikrinti tinkamą savipriežiūrą. Lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantys pacientai dažnai guldomi į ligonines be būtinybės, t. y., ligoninių resursai naudojami gydyti lėtinius sutrikimus, kurių galima būtų išvengti arba jie galėtų būti išgydyti pirminėje grandyje. Vertinant Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2022 metų ataskaitos duomenis, Marijampolės savivaldybėje 2022 m. daugiausia mirčių atvejų buvo užregistruota dėl kraujotakos sistemos ligų (466 mirties atvejai). 2022 m. palyginti su 2021 m., mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų padidėjo 0,4 procento. Projekto partneris, Marijampolės PSPC, yra daugiausiai prisirašiusių gyventojų turinti PAASP įstaiga visoje Marijampolės apskrityje, prie kurios 2024 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis buvo prisirašę 18 613 gyventojų (Kauno TLK duomenys). Įstaigos veikla yra intensyvi, per 2023 m. metus į įstaigą pacientai kreipėsi 148,1 tūkst. kartų (2022 m. – 147,1 tūkst. kartų). Tarp pacientų vyrauja šios lėtinės neinfekcinės ligos: - hipertenzinė širdies liga (I11) – 5 529 pacientai (3 193 – moterys, 2 336 – vyrai); - 2 tipo cukrinis diabetas (E11) – 1 048 pacientai (583 – moterys, 465 – vyrai). Siekiant IH skaičiaus pokyčio ir sveikatos sistemos išlaidų optimizavimo, 80 procentų sveikatos priežiūros paslaugų, skirtų ūmių ligų diagnostikai ir gydymui, lėtinių ligų ilgalaikei priežiūrai, ligų profilaktikai ir pan., turi būti teikiama ambulatoriniame lygyje. Marijampolės sveikatos centre (SC) nėra įdiegti efektyvūs paslaugų teikimo modeliai (metodai), gerinantys sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, sergantiems viena ar keliomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kas sąlygoje didelius pacientų srautus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) paslaugų prieinamumo mažinimą, prastą kokybę. SC nėra pilnai sukomplektuotos specialistų komandos, kurios galėtų veiklą vykdyti taikydamos naują paslaugų teikimo modelį, trūksta kompetencijos. Taip pat trūksta atvejo vadybininko, gyvensenos medicinos specialisto funkcijas vykdančių specialistų ir gydytojų specialistų. Marijampolės PSPC nėra užtikrinamas sveikatos centro paslaugų teikimą koordinuojančiosios ASPĮ funkcijų vykdymas, nes ASPĮ neturi žmogiškųjų ir finansinių išteklių šią funkciją tinkamai vykdyti. Dėl šių priežasčių sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas yra nepakankamas. Tai savo ruoštu mažina galimybes mažinti IH skaičių, ilgina dirbančių pacientų gulėjimo laiką stacionare, dėl ligos prarastų darbo dienų skaičių ir kt. Įgyvendinus projektą, pagerės SC apimtyje teikiamų paslaugų prieinamumas ir kokybė, sumažės hospitalizacijų skaičių, sumažės dirbančių pacientų gulėjimo laikas stacionare, dėl ligos prarastų darbo dienų skaičių ir kt., nes išaugs SC pacientų, sugebančių savarankiškai suvaldyti lėtinę ligą, skaičius, pagerės jų gyvenimo kokybė. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, bus užtikrinamas prieinamumo visiems reikalavimas bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto veiklos neprieštaraus reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimams.