Sveikatos stiprinimo programų tėvams „Neįtikėtini metai“ ir „Augame žaisdami“ organizavimas Įgyvendinama

Pagal pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-01 „Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą“ (toliau – Pažangos priemonė) veiklos „Sveikatos stiprinimo programų „Neįtikėtini metai“ (angl. Incredible Years ir/ar „Augame žaisdami“ (angl. Invest in Play) organizavimas ir įgyvendinimas“ (toliau – Veikla) planuojamas projektas „Sveikatos stiprinimo programų „Neįtikėtini metai“ (angl. Incredible Years ir/ar „Augame žaisdami“ (angl. Invest in Play) organizavimas ir įgyvendinimas“ (toliau - Projektas), kurio įgyvendinimo metu, remiantis mokslo įrodymais pagrįstomis programomis „Neįtikėtini metai“ ir „Augame žaisdami“ (toliau – Programos), skirtomis tėvams, įtėviams, globėjams, ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems ikimokyklinio ir mokyklinio vaikų ugdyme, bus mokoma kaip užkirsti kelią vaikų elgesio problemoms ir jas koreguoti bei skatinti vaikų socialines, emocines ir mokymosi kompetencijas, stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius, išmokant vaikų ugdyme dalyvaujančius asmenis skatinti vaikų teigiamą elgesį Problema 2016 m. iš Lietuvoje gyvenusių 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus daugiau nei 17,8 tūkst. turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Dažniausiai jauniausio amžiaus vaikams diagnozuojami psichologinės raidos (67 proc. naujų diagnozių) ar elgesio bei emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.). 2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pikti, liūdni ir prislėgti. 1 iš 5 mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje nurodė, kad susiduria su įvairiais neigiamais reiškiniais bendraudami su tėvais – dažniau pykstasi su jais arba dažniau yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, tėvai praleidžia su jais mažiau laiko arba rečiau išklauso ir atsižvelgia į jų nuomonę. Penktadalio vaikų santykiai su savo bendraamžiais yra prasti, o 1 iš 4 vaikų neturi draugų ar pažįstamų, su kuriais galėtų leisti laisvalaikį. Tyrimų rezultatai rodo, kad 10,3 proc. pusantrų–penkerių metų amžiaus vaikų patiria emocijų sutrikimų, o 7,1 proc. vaikų – elgesio sutrikimų riziką (Jusienė ir kt., 2019). UNICEF parengtoje vaikų gerovės ataskaitoje (2020m.), šalis vertinančioje pagal vaikų psichinę bei fizinę sveikatą ir akademinius bei bendravimo įgūdžius, Lietuva pagal bendrus vaikų gerovės vertinimo rezultatus užima 33 vietą. Įvertinus vaikų psichinę sveikatą, šalis atsidūrė 36 vietoje iš 38. Tarp tirtųjų šalių nustatyta, kad Lietuvoje nusižudo daugiausiai paauglių. Pasaulio vaikų būklės 2021 m. ataskaitoje UNICEF perspėja, kad vaikai ir jaunimas viruso COVID-19 poveikį savo psichinei sveikatai ir gerovei gali jausti dar daugelį metų (www.unicef.lt). Kaip rašoma UNICEF atlikto išsamiausio vaikų, paauglių ir globėjų psichinės sveikatos tyrimo „Pasaulio vaikų būklė 2021 m.; mano mintyse – vaikų psichinės sveikatos puoselėjimas, apsauga ir rūpyba“ (angl. The State of the World’s Children 2021; On My Mind: promoting, protecting and caring for children’s mental health) ataskaitoje, dar iki prasidedant viruso COVID-19 sukeltai pandemijai vaikus ir jaunimą slėgė jų psichinės sveikatos būklė. Remiantis naujausių skaičiavimų duomenimis, daugiau nei 1 iš 7 10–19 metų amžiaus paauglių visame pasaulyje turi nediagnozuotą psichikos sutrikimą. Kiekvienais metais nusižudo beveik 46 tūkst. paauglių – tai viena iš penkių pagrindinių mirties priežasčių šioje amžiaus grupėje. Priežastys Remiantis užsienio autorių duomenimis (Masiran R., Hamidin A., Lim P. Y.) auklėjimo žinių ir įgūdžių stoka sukelia vaikų elgesio problemas, silpnėja tarpusavio santykiai šeimoje. Apie 20 proc. Lietuvos tėvų, auginančių vaikus, patiria išgyvenimų, viršijančių potrauminio streso sutrikimo diagnozės barjerą. Nežinant kaip nuraminti vaiką, kokybiškai leisti laisvalaikį, šeimos nariai susiduria su depresija, mažėja jų darbingumas ir t. t. Tyrimai rodo, kad elgesio sutrikimų turinčių vaikų tėvams dažnai trūksta pagrindinių tėvystės įgūdžių (Webster-Stratton C., 1993). Sąveika su tėvais viena svarbiausių vaikų elgesio problemų priežastis. Pagalbos teikimas šeimoms formuojant sveikos gyvensenos, socialinių kompetencijų įgūdžius bei vaikų psichikos sveikatos problemos išlieka aktualiu Lietuvos visuomenės sveikatos klausimu. Nagrinėjant elgesio ar emocijų sutrikimų turintiems vaikams Lietuvoje teikiamas sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, pastebimas ankstyvųjų, ne medicininių intervencijų trūkumas. Veiksmingos ankstyvosios intervencijos gali padėti ne tik laiku nustatyti diagnozę, bet ir išvengti perdėto medikamentinio gydymo. Problemos sprendimo būdai Sprendžiant vaikų elgesio problemas ir siekiant tėvams suteikti daugiau žinių, reikalingų tinkamam elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų auklėjimui, tinkamiausias sprendimo būdas yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-796 „Dėl sveikatos stiprinimo programos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvams „Neįtikėtini metai“ organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ programų „Neįtikėtini metai“ ir „Augame žaisdami“ taikymas Lietuvoje. “Neįtikėtini metai“ programos efektyvumą patvirtina daugybė atliktų mokslinių tyrimų. Minėta programa yra veiksminga ir padeda sumažinti ar išvengti problemų, kylančių dėl vaikų elgesio ar emocijų sutrikimų, taip pat apsaugoti tokius vaikus nuo įsitraukimo į nusikalstamas veikas, smurto ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Pavyzdžiui, 2010 m. M. B. Drugli su bendraautoriais atlikto tyrimo duomenų analizė rodo, kad prieš programos įgyvendinimą visiems tyrime dalyvavusiems vaikams buvo diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, o po vienerių metų po programos įgyvendinimo 2/3 vaikų nediagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai. Tokia pati dalis vaikų neturėjo problemų ir po 5–6 metų. Taip pat esama nemažai tyrimų, rodančių, jog programa gerina tėvystės įgūdžius. Pagerėję šie įgūdžiai teigiamai atsiliepia ir kitiems šeimų vaikams, santuokos išsaugojimui, vaikų ir juos supančių žmonių gyvenimo kokybei. Be to, nustatyta, kad programa ateityje galimai mažina narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimą tokių vaikų grupėje. Kalbant apie programą „Augame žaisdami“, pilotiniai tyrimai taip pat įrodo šios programos efektyvumą ir veiksmingumą mažinant vaikų elgesio problemas (Prof.dr. Bram Orobio de Castro, 2023 m.). Projekto veikla ir laukiami rezultatai Higienos institutas nuo 2019 m. sėkmingai vykdo projektą „Programos „Neįtikėtini metai“ pritaikymas ir įgyvendinimas Lietuvoje“. Šio projekto metu Lietuvos tėvams yra sukuriama unikali galimybė mokytis pozityvios tėvystės praktikų grupinių užsiėmimų metu. Pozityvūs tėvų atsiliepimai bei didelė mokymų paklausa rodo poreikį užtikrinti šio projekto veiklų tęstinumą . Numatoma, kad naujame „Neįtikėtinų metų“ ir „Augame žaisdami“ projekte, paslaugos bus teikiamos sostinės ir VVL regionuose. Pasirinkti projekto partneriai yra 16 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Pagrindinė projekto veikla yra mokymų tėvams vedimas. Numatoma, kad sostinės regione darbui su tėvais bus paruošta 12 grupės vadovų, vidurio ir vakarų Lietuvos regione-48. Mokymus veda 2 apmokyti grupių vadovai, Šie asmenys vienos grupės susitikimams vesti įdarbinami visuomenės sveikatos biuruose ne mažiau kaip po 0,25 etato darbo krūviu Vieną ikimokyklinį mokymų ciklą sudaro 14 – 20 kassavaitinių grupinių susitikimų (mokymų), kurių trukmė po 2 – 2,5 val. Mokyklinį ciklą sudaro 12 – 16 kassavaitinių grupinių susitikimų (mokymų), kurių trukmė po 2 – 2,5 val. Mokymai gali vykti kontaktiniu ir nuotoliniu būdu Taip pat planuojama paruošti specialistus darbui su nauju programos moduliu „Augame žaisdami“. Dirbantys specialistai gaus visą programų vykdymui ir mokymams reikalingą medžiagą., taip pat daug dėmesio bus skiriama šių specialistų kvalifikacijos kėlimui (organizuojami mokymai, konsultacijos, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose). Sėkmingai įgyvendinus projektą, bus apmokyti 4000 tėvų. Projekto dalyviams bus suteikta galimybė įgauti įgūdžių kokybiškame bendravime su vaiku, kas turi tiesioginį poveikį vaiko emocinei būklei, elgesiui. Visa tai neįkainojama pridėtinė vertė visuomenei. Pažymėtina, kad praplėtus vaikų, kurių tėvai, įtėviai, globėjai, ir kiti jų ugdyme dalyvaujantys asmenys – būsimi Projekto dalyviai, taip pat grupių vadovai savo patirtį perteiks platesnei auditorijai, kurios žinios pritaikomos sniego gniūžtės veikimo principu – kuomet Projekto dalyvis žiniomis dalinasi su sutuoktiniu, vaiko seneliais, artimaisiais, draugais ir t. t. Todėl Projektas – veiksminga priemonė šiandieniniame vaikų komplikuotos emocinės būklės kontekste, kai vis daugiau vaikų diagnozuojami elgesio ir emocijų sutrikimai, kuriuos eliminuoti ar maksimaliai kontroliuoti galima tik veiksmingomis moksliniais įrodymais grįstomis priemonėmis. Pažymima, kad Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą.