Viena iš problemų su kuriomis susiduria švietimo sistema yra įtraukusis ugdymas ir SUP mokiniai. SUP vaikų ugdymas įprasto bendrojo švietimo kontekste iki šiol kelia didelį pedagogų susirūpinimą (Galkienė, Monkevičienė, 2021). Plungės r. savivaldybė yra SUP 433 vaikai 2023-2024 m., 425 vaikai 2022-2023 m., 368 vaikai 2021-2022 m. Šie statistikos duomenys rodo, kad SUP vaikų skaičius auga, o itraukiajam ugdymui skiriama vis daugiau dėmesio. Įtraukusis ugdymas grindžiamas principu, kad bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pritaikytos visiems vaikams, neatsižvelgiant į suvokiamą kitoniškumą, negalią ar kitus socialinius, emocinius, kultūrinius arba kalbinius skirtumus (Florian, 2018). Įtraukusis ugdymas apima daugelį asmenų grupių: pedagogus, mokyklos vadovus, specialistus, psichologus, vaikų tėvus ir pačius mokinius. Visų šių tikslinių grupių integracija ir įtrauktis leis užtikrinti tinkamą bei kokybišką švietimą. Įtraukųjį ugdymą būtų sunku užtikrinti be KTP teikimo, kurio poreikis atsiranda, kai pavienės, atskirai teiktos ar teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos yra neveiksmingos, neefektyvios ir neužtikrina vaiko gerovės. Pagrindinė problema su kuria susiduria pareiškėjas – KTP paslaugų trūkumas, ypač SUP poreikius turintiems asmenims, pavienės, atskirai teiktos ar teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos yra neveiksmingos, neefektyvios ir neužtikrina vaikų gerovės. Atlikus situacijos analizę savivaldybėje nustatyta, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdymo ir lavinimo paslaugos yra teikiamos Plungės specialiojo ugdymo centre. Per 2023 metus Dienos socialinės globos centre paslaugos iš viso suteiktos 15 vaikų, iš jų – 14 vaikų su sunkia negalia. Plungės SUC teikia specialiojo ugdymo paslaugas vaikams su intelekto ir (ar) kompleksine negalia. Įstaigą lanko 91 mokinys iki 21 metų amžiaus. Vaikams, turintiems SUP, pagal Pedagoginės psichologinės tarnybos specialųjį nustatytą poreikį yra teikiama švietimo specialistų pagalba. 2023 metais į Savivaldybę be įstatyminio atstovo atvyko 4 Ukrainos piliečių vaikai. 2023 metais iš viso Savivaldybėje be įstatyminio atstovo gyveno 7 Ukrainos piliečių vaikai, jiems nustatyta laikinoji globa ir visi apgyvendinti šeimose. Metų pabaigoje šeimose globojami gyveno 4 Ukrainos piliečių vaikai, kitiems vaikams globa dėl įvairių priežasčių nutrūko (sulaukė pilnametystės, persikėlė gyventi į kitą savivaldybę ar grįžo į tėvynę). 2023 metais socialinės priežiūros paslaugos dėl tėvų socialinių įgūdžių stokos, tėvų girtavimo, tėvų smurto prieš vaikus ir vaikų nepriežiūros buvo teikiamos 288 šeimoms. Vaikams buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos: socialinė, psichologinė, pedagoginė pagalba, organizuojamas vaikų maitinimas bei parvežimas namo po užsiėmimų, vaikų higieninių poreikių tenkinimas, užimtumas. 2023 metais vaikų dienos socialinei priežiūrai teikti akredituotos 192 vietos, per metus šios paslaugos iš viso suteiktos 231 vaikui (iš jų 37 vaikams su negalia ar turintiems specialiuosius ugdymosi poreikius), tarp jų – 8 ukrainiečių vaikams. Daugelyje įstaigų mokiniams teikiama specialioji ir socialinė pedagoginė ir psichologinė pagalba. Pagalbą teikiančių specialistų – logopedų, psichologų, socialinių pedagogų – poreikis mokyklose kasmet auga. Švietimo pagalbos etatų skaičius 2020 m.- 26,5, 2021- 26,26 m., 2022 m. - 28,56, 2023 m. -30,3. Apibendrinus informaciją, galima daryti išvadą, kad savivaldybės prioritetinėmis grupėmis šiuo metu yra specialiuosius ugdymosi poreikius turintys vaikai bei jų šeimos nariai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos nariai. Šioms gavėjų grupėms plėtojant paslaugas ypatingas dėmesys bus skiriamas nestacionarių koordinuotai teikiamų paslaugų teikimui. Todėl būtina didinti KTP bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams ir jų tėvams pasiūlą, prieinamumą pasitelkiant nevalstybinio sektoriaus paslaugų teikėjus bei kuriant inovatyvų ugdymo ir KTP organizavimo modelį. Priešingu atveju egzistuoja tikimybė, kad savivaldybėje bus palankios sąlygos, kad SUP mokinių poreikiai nebus patenkinti, o didėjančiai socialinei atskirčiai, švietimo kokybės blogėjimui, specialistų trūkumui, nebus užtikrinta tinkama pagalba, o tai ilgalaikėje perspektyvoje taipogi turės socialinių, švietimo ir ekonominių pasekmių. Įtraukusis ugdymas specialiųjų poreikių turintiems ugdytiniams gali padėti formuotis harmoningai asmenybei, tobulėti intelektualiai, kūrybiškai, emociškai bei fiziškai, atskleisti individualumą, sėkmingai talkinti vaikui socializuojantis, įprasminant mokymąsi ir gyvenimą (Vega, 2021). KTP bus taikomas Trust Based Relational Intervention (toliau - TBRIⓇ) modelis, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip pasitikėjimu grįstų santykių intervencija. Šis modelis buvo sukurtas JAV, Teksaso Krikščioniškojo Universiteto, daktarės Karyn B. Purvis ir daktaro David R. Cross, Vaiko Raidos Institute, kurie metodą grindžia per daugelį metų atliktų mokslinių tyrimų duomenimis traumos, neuromokslų, prieraišumo srityse bei praktinio darbo rezultatais. Modelio efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais (Stelmokienė, 2024). TBRIⓇ padeda suaugusiems lengviau atpažinti bei atliepti trauminius išgyvenimus patyrusių vaikų poreikius. TBRIⓇ modelis taip pat vadovaujasi įgalinimo, ryšio užmezgimo, probleminio elgesio korekcijos principais, kurie padeda atsakyti į vaiko fiziologinius, prieraišumo poreikius, padeda koreguoti iš baimės kylantį netinkamą vaiko elgesį. Modelyje daug dėmesio yra skiriama vaiko raidai: kaip veikia viršutinės ir apatinės vaiko smegenys, kaip jos vystosi normalioje ir stresinėje aplinkoje, analizuojami prieraišumo klausimai ir jų galima įtaka vėlesniam vaiko vystymuisi bei elgesiui. Šis modelis yra ypač aktualus dirbant su SUP vaikais. Lietuvoje šį modelį taiko SOS vaikų kaimai, Vilniaus miesto savivaldybės terapinio ugdymo centras “Aplink”, “Vaiko globos ir gerovės centras”, Alytaus šeimos pagalbos centras ir kiti. Moksliniai tyrimai patvirtina faktą, kad taikant TBRIⓇ modelį dienos centre po vienerių metų dešimties dalyvių psichikos sveikata pagerėjo; septynių dalyvių saugumo skalės pagerėjo; dviejų dalyvių dezorganizuotas prisirišimas pasikeitė į nesaugų-atstumiantį. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad modelis veikia teigiamai ir specialistų bei mokytojų darbo kokybę, santykį su vaikais. Būtent dėl šių priežasčių buvo pasirinktas šio modelio taikymas savivaldybėje (Stelmokienė, 2024). Siekiant užtikrinti tinkamą modelio taikymą projekte bus vykdomi apmokymai. Modelis bus taikomas partnerių organizacijose, taip pat bus apmokyti mokytojai bei tėvai. Be to, projekto metu bus įsigyjama įranga ir inventoriaus SUP vaikų nusiraminimo kambariams. Kambariuose bus teikiamos psichologo paslaugos, likusiu laiku dirbs įstaigos specialistai. Šiai dienai egzistuoja sensorinių kambarių trūkumas, įrengus papildomas erdves bus galima užtikrinti, kad tikslinės grupės nariai turės geresnį KTP prieinamumą. Pasitelkus TBRIⓇ modelį naujai įrengtuose sensoriniuose kambariuose bus vykdomos minkštosios veiklos. Be to, bus sukurtas papildomas psichoterapeuto etatas, kuris bendradarbiaus su mokytojais, specialiųjų poreikių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese. Projekte bus Organizuojamos gyvūnų žirgų terapijos SUP mokiniams. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad toks gydymas terapinis yra naudingas vaikams, sergantiems autizmu, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu, kitais psichologiniais sutrikimais. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad taikant šį metodą vaikų nerimo ar baimės lygis, labai sumažėjo; buvo ugdomi didesni problemų sprendimo įgūdžiai, susiję su gyvūnų priežiūros veikla; pagerėjo pasitikėjimas savimi, socialinė sąveika, receptyvioji ir ekspresyvioji kalba. Be to, vaikai tapo socialiai sąmoningesni ir geriau pažįsta juos supančius žmones aplinkoje (Klimavičiūtė, 2024). Pagal Aprašą remiamos veiklos: koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų (koordinuotai teikiamos paslaugos arba KTP) mokykloje ar už mokyklos ribų teikimas, kuriant tinkamas sąlygas bendrosios paskirties mokyklose įgyvendinančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ugdytis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, švietimo pagalbai teikti, taip pat pasitelkiant ir NVO. Visos projekte numatytos veiklos atitinka aprašą. Projektas vykdomas kartu su partneriais, pridedama Jungtinės veiklos sutartis. Projekto veiklos nėra ir nebuvo finansuotos iš kitų finansavimo šaltinių.Projekte nebus numatyta: apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principui įgyvendinti; veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti; veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo principui įgyvendinti. Projektas atitiks reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y. bus tvarūs aplinkos atžvilgiu ir vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088. Pareiškėjas dėl šio principo atitikties pateikia Aprašo priedą. Projekte numatytos veiklos atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Taip pat projektas atitinka Aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčius.