Projektu siekiama spręsti 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros plane išskirtos 3 problemos „Nepakankama aplinkos kokybė“ 3.3 giluminę priežastį „Nepatraukli dėl nesutvarkytų praeityje užterštų/pažeistų teritorijų aplinka“ ir 4 problemos „Nepatraukli judumo sistema ir nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė“ 4.3 giluminę priežastį „Nepatraukli, nusidėvėjusi, šiuolaikinių gyventojų poreikių neatitinkanti viešoji ir gyvenamoji infrastruktūra“. Esminė problema kyla dėl didelio gyventojų tankumo ir nepakankamai išplėtotos bei kokybiškai sutvarkytos viešųjų erdvių infrastruktūros. Intensyvus urbanizacijos procesas, vykstantis tankiai apgyvendintoje teritorijoje, riboja galimybes plėtoti viešąsias erdves, kurios yra būtinos kasdieniams gyventojų poreikiams – judėjimui, poilsiui, bendruomeninei veiklai ir socialinei įtraukčiai. Šiuo metu teritorijoje esanti žaidimų aikštelė neatitinka saugumo reikalavimų, pėsčiųjų takai ir automobilių stovėjimo aikštelės yra susidėvėję, nepritaikyti žmonėms su negalia, trūksta nuovažų, taktilinių paviršių, eismo organizavimas chaotiškas, suoliukai išdėstyti nefunkciškai, nėra patogių poilsio vietų. Želdiniai prižiūrimi netolygiai, gėlynai atsiranda gyventojų iniciatyva, tačiau nėra sistemingos želdynų struktūros. Atliekų konteinerių aikštelės saugomos, bet patekimas prie jų nepatogus. Infrastruktūra neatitinka universalaus dizaino principų ir nesudaro sąlygų saugiam, patogiam bei įtraukiam viešųjų erdvių naudojimui. Tokia situacija daro neigiamą poveikį gyvenamosios aplinkos kokybei ir kelia ilgalaikių iššūkių miesto tvarumui, todėl šiame kontekste išryškėja esminė problema – nepakankama viešųjų erdvių plėtra ir atnaujinimas Utenos miesto urbanizuotose teritorijose. Siekiant užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę urbanizuotose teritorijose labai svarbu užtikrinti viešųjų erdvių prieinamumą miesto gyventojams. Dėl šios priežasties, projektas turėtų prisidėti prie miesto ekosistemos kokybės formavimo. Tai didina ne vien miesto atsparumą greitai prisitaikyti ir atsigauti nuo neigiamų klimato ir aplinkos pokyčių, tačiau kuria švaresnę, gražesnę ir kokybiškesnę aplinką miesto gyventojams. Atsižvelgiant į tai, Aukštakalnio mikrorajonas, kaip viena iš urbanizuotų ir tankiai apgyvendintų Utenos miesto dalių, pagrįstai tampa prioritetine investicijų kryptimi. Problemos sprendimo būdas – Aukštakalnio mikrorajono daugiabučių namų teritorijos atgaivinimas ir žalinimas, apimantis esamų želdynų sutvarkymą ir tankinimą bei naujų želdinių įrengimą, pėsčiųjų takų tinklo modernizavimą, bendruomenės zonų su žaidimų aikštelėmis, poilsio erdvėmis ir mažąja architektūra įrengimą. Taip pat planuojama modernizuoti privažiuojamuosius kelius, stovėjimo aikšteles bei pėsčiųjų takus, juos pritaikant pagal universalaus dizaino ir žalinimo principus, įrengti automobilių stovėjimo vietas, įskaitant skirtas asmenims su negalia. Teritorijoje bus pertvarkyti eismo srautai, siekiant sumažinti transporto intensyvumą kvartalo viduje ir užtikrinti saugumą gyventojams. Bus formuojamos pėsčiųjų ir poilsio zonos, aiškiai atskirtos nuo gatvių važiuojamosios dalies. Tarp daugiabučių gyvenamųjų namų planuojama įrengti apšviestas bendruomenės zonas, „salas“ su integruotomis žaidimų aikštelėmis, poilsio infrastruktūra ir želdiniais, kurios būtų patrauklios įvairaus amžiaus gyventojams bei skatintų bendruomeninę sąveiką. Taip pat numatoma įrengti apšvietimą, vietas, skirtas dviračių saugykloms bei kitą viešąją infrastruktūrą, didinančią teritorijos prieinamumą ir funkcionalumą. Visos veiklos bus įgyvendinamos siekiant išsaugoti esamus želdinius ir pritaikyti sprendinius prie natūralios aplinkos konteksto. Projektas nesukurs apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų pagrindų. Projekte nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Įgyvendinus Projektą bus nepažeidžiami Horizontaliųjų principų ir kitų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimai – įrengta infrastruktūra galės naudotis visi žmonės, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kt.