Lietuvoje egzistuoja reikšmingi sveikatos netolygumai, kuriuos lemia nepakankamas skubiosios medicinos pagalbos prieinamumas ir kokybė, ypač regionuose. Skubios pagalbos skyriuose (toliau - SPS) pacientų srautai nuolat auga, tačiau specialistų trūkumas, ypač mažesniuose miestuose, riboja paslaugų efektyvumą. Šiuo metu šalyje trūksta apie 100–150 skubios medicinos gydytojų (toliau - SMG), ir jų poreikis sparčiai didėja. Tyrimai rodo, kad SMG dalyvavimas mažina hospitalinį mirštamumą, spartina gydymo procesą ir sumažina hospitalizacijos išlaidas. Lietuvoje vis dar neužtikrinamas tolygus ir kokybiškas skubiosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumas Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų ir miestų gyventojams, todėl būtina imtis priemonių situacijai gerinti. Lėtinių ligų diagnostikai, gydymui ir traumų padarinių šalinimui itin svarbios specializuotos ambulatorinės konsultacijos, kurios padeda laiku nustatyti susirgimus ir užtikrinti tinkamą gydymą. Greitas ir kokybiškas paciento ištyrimas skubios pagalbos skyriuje (SPS) tiesiogiai veikia pasveikimo galimybes, o kritiniais atvejais – net gyvybę. Laiko gaišimas transportuojant pacientą gali pabloginti gydymo rezultatus, todėl svarbu užtikrinti skubią pagalbą kuo arčiau paciento gyvenamosios vietos. Tam pasitelkiamos inovatyvios technologijos, tokios kaip telemedicina, nuotolinės konsultacijos ir pažangūs pacientų srautų valdymo sprendimai. Siekiant didinti skubios pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę, LSMUL Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė ir VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė inicijuoja projektą „Telemedicinos paslaugų plėtra Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“. Prie projekto prisijungs 24 regiono ligoninės, kuriose dirbantys gydytojai galės konsultuotis su aukštesnio lygio gydymo įstaigų specialistais pasitelkiant telemedicinos sprendimus. Planuojamo projekto metu bus išplėstas skubiosios telemedicinos tinklas, suteikiantis galimybę pacientams regionų ligoninėse gauti aukščiausio lygio specialistų konsultacijas nuotoliniu būdu. Tai padės optimizuoti pacientų srautus, mažinti gydymo įstaigų apkrovą, užtikrinti savalaikę diagnostiką ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę. Virtuali ligoninė. Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje telemedicina tampa vis svarbesnė, suteikdama pacientams galimybę gauti kokybiškas paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Įgyvendinant projektą „Telemedicinos paslaugų plėtra Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“, LSMUL Kauno klinikose planuojama išbandyti virtualios ligoninės modelį. Projekte numatoma nuotoliniu būdu stebėti ir gydyti nesudėtingų ūminių infekcijų bei kvėpavimo takų ligų atvejus, kai pacientai buvo gydyti LSMUL Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyriuose, jų būklė pagerėjo, tačiau išlieka poreikis stebėjimui. Pagrindinės stebimos ligos – ūminis pielonefritas, pneumonija ir mažos rizikos plaučių embolija. Planuojama, kad vėliau būtų galima išplėsti virtualių ligoninių paslaugas, įtraukiant pacientus, sergančius lėtine obstrukcine plaučių liga, aritmijomis ar arterine hipertenzija, kurių būklė ambulatoriškai nėra pakankamai kontroliuojama. Virtuali ligoninė ypač naudinga pacientams atokiose vietovėse ar turintiems mobilumo problemų. Ji mažina hospitalizacijų skaičių ir stacionarinių lovų poreikį, optimizuoja medicinos personalo darbo krūvį ir mažina gydymo kaštus. Virtualios ligoninės leidžia pacientams gauti profesionalią priežiūrą namuose, išlaikant saugumą – esant poreikiui, pacientas gali būti pervežtas į gydymo įstaigą arba sulaukti vizito namuose. Pacientų gydymas namuose turi ir kitų privalumų: mažesnę hospitalinių infekcijų riziką, psichologinį komfortą, artimųjų palaikymą, kas teigiamai veikia sveikimo procesą. Šis inovatyvus modelis padeda pacientams greičiau grįžti į įprastą gyvenimą, tuo pačiu optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos resursus. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei nebus pažeidžiami nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi.