Klimato kaitos problemos yra svarbi pasaulinio lygio problema: įsipareigojimų ir reguliavimo imtasi tiek pasauliniu lygiu, tiek ES lygiu; atskaitomybės reikalavimai įmonėms didėja, o su CSRD įsigaliojimu vis daugiau įmonių atsiranda prievolė rengti ir viešinti Tvarumo ataskaitas, kur ŠESD emisijų apskaičiavimas ir mažinimas, įskaitant ir jų vartotojų ar darbuotojų sukuriamo CO2 pėdsako apskaičiavimą ir mažinimą, tampa vienu iš svarbių aspektų. Verta atkreipti dėmesį, jog individualių vartotojų tyrimų rezultatų apžvalga rodo, kad deklaratyviai tvarumą palaiko apie 60-80%, tačiau vertinant realius veiksmus – tvarumo link aktyviai veikia apie 30-50% vartotojų. Kalbant apie tokius veiksmus, kaip savarankišką savo CO2 pėdsaką eliminavimą – turime dar mažesnius skaičius. Reaguodami į tokias tendencijas, verslai bando naudojimąsi tvaresniais sprendimais skatinti pasiūlymais, kuomet suteikiamos geresnės sąlygos. Finansų ir draudimo sektoriuje veikiantys verslai tam tikroms aplinkosauginius ar energinio efektyvumo reikalavimus tenkinančioms prekėms teikia palankesnius pasiūlymus. Pavyzdžiui, lizingo paslaugos mažesnes CO2 emisijas turinčiam automobiliui, paskolos namų energiniam naudingumui gerinti, paskolos saulės elektrinei įsirengti, paskolos žaliam būstui, žaliųjų įrenginių draudimas. Tačiau šios priemonės nėra pakankamos efektyviam individualių vartotojų įtraukimui. Trove research tyrimo duomenimis (2023 m.), siekiant tikslų pagal 1.5 °C scenarijų, augančios pasaulinės investicijos į anglies kreditų rinkas turės būti dar didesnės ir iki 2030 m. reikės papildomų 90 mlrd. JAV dolerių investicijų į projektus, kad būtų pasiekta reikalinga anglies kreditų apimtis (kai 2012-2022 m. buvo investuota 36 mlrd. JAV dolerių). Tarptautinė vadybos konsultacinė įmonė McKinsey & Company, vertindama klimato kaitos švelninimo tikslus, taip pat prognozuoja augantį savanoriškos anglies kreditų rinkos poreikį – jų teigimu, anglies kreditų paklausa iki 2030 m. gali didėti 15 ar daugiau kartų. Pasauliniu lygiu iškelti tikslai, atsirandantis reguliavimas skatina įmones ir individualius vartotojus veikti. Tyrimų duomenys rodo, kad tiek vienų, tiek kitų nusiteikimas yra teigiamas ir jie deklaruoja palaikymą, tačiau tikslams pasiekti būtinas aktyvesnis individualių vartotojų įsitraukimas į įmonių produktų ir paslaugų CO2 emisijų mažinimą. Tiek organizacijoms siekiant tvarumo tikslų, tiek asmenims siekiant žalumo ir mažesnio asmeninio poveikio klimatui tikslų – būtina efektyviai įdarbinti CO2 eliminavimo projektus ir jų teikiamą anglies kreditų mechanizmą. Nors CO2 eliminavimo projektai savo pagrindinę veiklą dažnu atveju įgyvendina pagal oficialias metodologijas ir standartus, tačiau dabartinių sprendimų, kurių pagalba vartotojai gali pasinaudoti CO2 emisijų eliminavimo mechanizmu, įgyvendinime egzistuoja iki šiol neišspręstos problemos: - trūksta prieinamumo, patikimumo, skaidrumo, atskaitomybės, - nesuteikiami kvalifikuoti skaitmeniniai sertifikatai, decentralizuotų registrų pagrindu, - neišnaudojama integracija produktų ir paslaugų vertės grandinėse, - neįdarbinamos racionalios paskatos vartotojų motyvacijai didinti, trūksta laisvo pasirinkimo nukreipiant lėšas, - trūksta vietinių CO2 eliminavimo projektų įtraukimo (nagrinėti pavyzdžiai Europoje siūlo tik pavienius projektus Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, UK), - sprendimai blokų grandinės technologijų pagrindu prieinami tik turint vidinės tinklo piniginės prieigą ir juose egzistuoja anglies kreditų perpardavinėjimas, - trūksta rekomendacijų vartotojams, tvaraus požiūrio elementų. Toks procesas savanoriškai CO2 eliminavusiems vartotojams neužtikrina jų atlikto veiksmo patikimo ir pripažįstamo patvirtinimo skaitmeniniu būdu, nekuria motyvacijos prisidėti prie klimato kaitos mažinimo veiksmų. UAB Draudimo inovacijos identifikuotos CO2 eliminavimo skaidrios integruotos apskaitos problemos tiesiogiai susijusios su 2022-2030 m. Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos 2-ąja problema, jog verslas neišnaudoja skaitmeninio potencialo.