Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ suformuluota Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos vizija – iki 2050 m. pasiekti, kad šalies ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralus (p. 100). Šio plano 2 komponente Žalioji Lietuvos transformacija (p. 91-142) numatytos 4 reformos: 1) Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos. Numatyta padidinti atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos suvartojimo balanse iki 50 % 2030 metais. 2) Judame neteršdami aplinkos. Lietuvoje lengvųjų automobilių vidutinis amžius yra 16,8 metų, didžioji dalis šių automobilių yra taršūs, varomi didelės taršos dyzelinu, kaip ir didžioji dalis krovininio transporto bei autobusų. Numatyta AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 15 %. 2020 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 170 tūkst. naudotų ir tik 59,6 tūkst. naujų transporto priemonių. 2020 m. naujų grynųjų elektromobilių Lietuvoje įregistruota tik 453, o naudotų – 731. Dėl nepatrauklaus viešojo transporto, miestų ir priemiesčių plėtros bei susiformavusių įpročių dominuoja kelionės automobiliais, kurios sudaro net 56,1 % visų šalies gyventojų kelionių. Neišnaudotos galimybės sumažinti aplinkos taršą dalį kelionių organizuojant geležinkeliais ar vandens keliais. Šiaulių regiono asfaltuoti keliai jungia visus Šiaulių regiono savivaldybių centrus, miestus ir daugelį regiono miestelių bei stambesnių gyvenviečių. Toks kelių tinklas sudaro tinkamas sąlygas krovinių gabenimui bei gyventojų mobilumui. 2020 m. vidaus krovinių vežimas kelių transportu sudarė 45,4 mln. tonų krovinių ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,1 proc. Vidaus krovinių vežimas kelių transportu labiausiai suintensyvėjo Šiaulių (13,3 proc.), Kauno (8,2 proc.) ir Klaipėdos (7,9 proc.) regionuose. 2020 m. vidaus krovinių vežimas kelių transportu Šiaulių regione sudarė 6825,7 tūkst. tonų krovinių, pagal šį rodiklį regionas buvo trečioje vietoje po Kauno ir Vilniaus regionų bei 2-4 kartus lenkė šešis mažesniųjų centrų regionus. Kelionės autobusais Šiaulių regione nėra labai populiarios. 2020 m. tik Šiaulių miesto vienam gyventojui teko 81 kelionė autobusu (akivaizdu, dažniausiai miesto maršrutais). Iš rajoninių savivaldybių tik Joniškio r. savivaldybės vienam gyventojui teko 15 kelionių autobusu, o likusių penkių savivaldybių gyventojai naudojosi autobusais kelionėms mažiau kaip 10 kartų per 2020 metus. Daugiausia autobusų maršrutų 2020 m. turėjo Šiaulių miesto (52) ir Pakruojo r. (50) savivaldybės, mažiausia – Šiaulių r. savivaldybė – 13 maršrutų. 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1 mln. 359 tūkst. registruotų individualių lengvųjų automobilių, Šiaulių regione – 124 419. 2020 m. pabaigoje Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų teko 486 individualieji lengvieji automobiliai, 2019 m. – 466 (palyginus 2020 ir 2019 metus, automobilių skaičius labiausiai išaugo Klaipėdos ir Šiaulių regionuose), nuo 2016 m. (387) automobilių skaičius Lietuvoje išaugo 23 proc. Šiaulių regione 2020 m. pabaigoje teko 479 automobiliai 1 tūkst. gyventojų, daugiausia jų buvo Kelmės r. (553) ir Joniškio r. (528) savivaldybėse, o mažiausia – Šiaulių miesto savivaldybėje (429). Visos šešios regiono rajoninės savivaldybės viršijo Lietuvos vidurkį, o Šiaulių miestui iki Lietuvos vidurkio buvo toloka. Nagrinėjant individualių lengvųjų automobilių pasiskirstymo Lietuvoje žemėlapį, pastebima, kad daugiau automobilių turi atokių teritorijų, o mažiau – didmiesčių gyventojai: daugiausia individualiųjų lengvųjų automobilių 1 tūkst. gyventojų teko Neringos (1119), Skuodo rajono (628) ir Lazdijų rajono (627) savivaldybėse, mažiausiai – Vilniaus miesto (383) ir Klaipėdos miesto (406) savivaldybėse. Panaši situacija ir Šiaulių regione. Tačiau miestuose daugiabučių namų kvartalai pastatyti itin mažam automobilizacijos lygiui, todėl yra perkrauti automobiliais, labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių. Savivaldybių kompetencijai priklauso siekti, kad viešajame transporte būtų naudojamos transporto priemonės, naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją. Lietuvoje populiarėja elektromobiliai, jų įsigyjama vis daugiau. 2021-09-01 VĮ „Regitra” duomenimis Lietuvoje buvo užregistruoti 3720 grynieji elektromobiliai, iš kurių Šiaulių apskrityje buvo 133. Daugiausiai elektromobilių buvo Šiaulių m. savivaldybėje – 81, mažiausiai po 4 – Akmenės r., Joniškio r. ir Kelmės r. savivaldybėse. Elektromobilių skaičius 2021 m. 1000-iui savivaldybės gyventojų buvo didžiausias Neringos – 15,336 ir Vilniaus miesto – 4,923 savivaldybėse. Šiaulių apskrityje didžiausias elektromobilių skaičius buvo Šiaulių m. savivaldybėje – 1,03, 12 vieta tarp savivaldybių, mažiausias skaičius – Kelmės r. savivaldybėje – 0,204, 55 vieta tarp 60 savivaldybių. Vertinant aplinkos kokybę, Lietuvai daugiausia kyla geros oro kokybės užtikrinimo iššūkių: ne visoje šalies teritorijoje oro kokybė atitinka europinius reikalavimus (didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) dažnai viršijama kietųjų dalelių (KD10) ir benz(a)pireno koncentracijos norma), miestuose, kuriuose neigiamą oro taršos poveikį patiria daugiausia žmonių, viršijami PSO rekomenduojami oro užterštumo lygiai, užtikrinantys minimalų poveikį gyventojų sveikatai. Dėl oro taršos poveikio sveikatai patiriami ir reikšmingi ekonominiai nuostoliai – Europos Komisijos ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros 2018 m. ataskaitoje Lietuvai nurodoma, kad su sveikata susiję išorės kaštai dėl oro taršos Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų per metus. Siekdama gerinti aplinkos oro kokybę, mažinti neigiamą oro taršos poveikį sveikatai, rūgštėjimo ir eutrofikacijos procesams, pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva iki 2030 m. privalo sumažinti, palyginti su 2005 m., oro taršą penkiais teršalais – azoto oksidais, sieros dioksidu, kietosiomis dalelėmis KD2,5, amoniaku ir nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais ir bent neviršyti 1990 m. išmesto sunkiųjų metalų ir patvariųjų organinių teršalų kiekio. Oro tarša turi nemažą poveikį gyventojų sveikatai. 2019 m. duomenimis, priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui, tenkančios 100 000 gyv., Lietuvoje buvo 90. Daugiausia tokių mirčių buvo Kauno apskrityje – 101, mažiausiai buvo Utenos apskrityje – 72 priešlaikinės mirtys. Šiaulių apskrityje (85 priešlaikinės mirtys) situacija 2019 m. buvo kiek geresnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Lietuvai aktualios šios su oro tarša susijusios ir oro kokybei įtaką darančios problemos: vietinių oro taršos šaltinių – transporto, pramonės ir energetikos objektų, įskaitant šilumos energijos gamybą namų ūkių (būstų) šildymui, išmetami teršalai miestuose, tarša iš šiluminių elektrinių dėl iškastinio kuro ir biokuro vartojimo, Lietuvos oro baseino tarša iš kitų regionų atnešamais teršalais. Dėl didėjančio automobilių kiekio ir besiplečiančios pramonės didėja oro tarša ir su ja susijusios problemos. Įvairios dujos, lakūs organiniai junginiai, kurių padidėjimas sukelia oro taršą yra labai pavojingi žmogui ir aplinkai, todėl reikia nustatyti ir stebėti teršalų koncentracijų vertes ir jų kitimą, įvertinti esamą situaciją, kuri leistų išvengti, sustabdyti arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Gauti rezultatai taikomi oro kokybės valdymui ir visuomenės informavimui. 2022 m. UAB „Joniškio autobusų parkas“ turėjo 25 transporto priemones skirtas keleivių vežimui. Vidutinis bendrovės autobusų amžius 2022 m. siekė 19 metų. Bendrovė aptarnauja 25 maršrutus iš kurių 24 buvo vietiniai reguliaraus susisiekimo maršrutai. 2022 m. bendrovės autobusai nuvažiavo 1044,97 tūkst. km ir pervežė 354,87 tūkst. keleivių. Vidutinė transporto priemonių rida – apie 42 tūkst. km. Visų transporto priemonių naudojama degalų rūšis – dyzelinas. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad UAB „Joniškio autobusų parkas“ turimas keleivių vežimo transporto priemonių parkas yra gana senas ir naudoja taršią degalų rūšį. Transporto priemonių naudojančių netaršias degalų rūšis – elektrą arba vandenilį – įmonė neturi. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Įstatymų numatytos lengvatos užtikrina socialiai jautresnių gyventojų grupės mobilumo poreikių tenkinimą mieste. Remiantis statistiniais duomenimis, Joniškio rajono savivaldybėje, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, dėl ko, senėjant visuomenei, didėja gyventojų skaičius, kuris dėl amžiaus ar specialiųjų poreikių (neįgalumo) turi teisę pasinaudoti transporto lengvatomis, kas įtakoja naudojimosi viešuoju transportu populiarumą šioje amžiaus grupėje. Naudojimasis viešuoju transportu taip pat yra populiarus tarp moksleivių ir studentų. Projektas inicijuojamas siekiant atnaujinti UAB „Joniškio autobusų parkas“ miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parką. Naujų netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir ŠESD išmetamų į atmosferą kiekį. Apibendrintai sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „nepakankamas viešojo transporto patrauklumas, prieinamumas ir kokybė“. Problemos sprendimo būdas. Siekiant sumažinti oro taršą, viešojo transporto išmetamą ŠESD kiekį bei padidinti viešojo transporto patrauklumą, prieinamumą ir kokybę, planuojama įsigyti netaršias transporto priemones ir įrengti jų aptarnavimui reikalingą infrastruktūrą. Projektu planuojama įsigyti 2 elektrinius autobusus ir įrengti 2 įkrovimo stoteles įsigyjamiems autobusams. Nesprendžiant nustatytos problemos, keleivių vežimo paslaugos toliau būtų teikiamos taršiais dyzeliniu kuru varomais autobusais, o tai neprisidėtų prie taršos mažinimo ir viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo bei kokybės didinimo. Projektu siekiami rezultatai. Projekto įgyvendinimas prisidės prie oro taršos ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo Joniškio rajono savivaldybėje. Įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams pateikiama PĮP 3.8 skyriuje.