UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Baigta įgyvendinti

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ suformuluota Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos vizija – iki 2050 m. pasiekti, kad šalies ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralus (p. 100). Šio plano 2 komponente Žalioji Lietuvos transformacija (p. 91-142) numatytos 4 reformos: 1) Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos. Numatyta padidinti atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos suvartojimo balanse iki 50 % 2030 metais. 2) Judame neteršdami aplinkos. Lietuvoje lengvųjų automobilių vidutinis amžius yra 16,8 metų, didžioji dalis šių automobilių yra taršūs, varomi didelės taršos dyzelinu, kaip ir didžioji dalis krovininio transporto bei autobusų. Numatyta AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 15 %. 2020 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 170 tūkst. naudotų ir tik 59,6 tūkst. naujų transporto priemonių. 2020 m. naujų grynųjų elektromobilių Lietuvoje įregistruota tik 453, o naudotų – 731. Dėl nepatrauklaus viešojo transporto, miestų ir priemiesčių plėtros bei susiformavusių įpročių dominuoja kelionės automobiliais, kurios sudaro net 56,1 % visų šalies gyventojų kelionių. Dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių dauguma yra seni (16,8 metų) ir taršūs (165 g CO2/km), miestuose kasdien susidaro spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Miestų ir regionų viešasis transportas nėra patrauklus, šios transporto priemonės yra maždaug 15–20 metų senumo. Įvairias paslaugas teikiančio verslo turimas transporto priemonių, kurios nuvažiuoja didžiausius atstumus miestuose, parkas taip pat taršus. EK komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslus iki 2030 m. eksploatuoti bent 30 mln. netaršių lengvųjų automobilių, o iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, lyginant pagal automobilizacijos lygį, niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų rajonų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Klaipėdos rajone 1000 gyventojų teko 497 individualių lengvųjų automobilių, o 2018 m. teko 463 automobiliai. Tuo pačiu laikotarpiu Klaipėdos miesto savivaldybėje 1000 gyventojų 2022 m. teko 398 automobiliai, o 2018 m. 377. Iš pateiktų duomenų galima numatyti, kad automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų kiekvienais metais tik didėja. Lyginant transporto priemonių pasiskirstymą pagal transporto priemonių tipus, didžiąją dalį sudaro lengvieji automobiliai. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Klaipėdos rajone buvo išmetama 911,48 t teršalų, o Klaipėdos mieste 2 597,58 t teršalų. Nemažą dalį iš jų sudarė transporto priemonių išmetami teršalai. Orą teršiančios medžiagos į orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.), bei degalų bako (apie 6 proc.). Orą taip pat teršia ir dulkės, susidarančios dylant automobilių padangoms, t. y. iki 1,6 kg per metus vienam automobiliui, asbesto dulkės, kadmis, kurie pasklinda aplinkoje dylant stabdžių kaladėlių ir sankabos frikcinei medžiagai bei kitų medžiagų dulkės, atsirandančios trinties metu įvairiuose automobilio mazguose. Orą teršia ne tik dylančių automobilių mazgų dulkės, bet ir dulkių dalelės, ratų sankabos su kelio danga metu išplėšiamos iš dangos, transportuojamų krovinių byrėjimai, garavimai, dulkėjimai. Be to, automobiliai sąlygoja ir antrinį užterštumą. Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes nuo kelio dangos. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių patenka į orą. Iš to galima daryti išvadą, jog turėdami švarius ir kokybiškus kelius išvengtume dulkių šleifo už automobilio. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų, su kuriomis tiesiogiai susiduria ir Klaipėdos miestas bei rajonas. Siekiant prisidėti prie oro taršos mažinimo, avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažinimo, būtina įgyvendinti priemones skatinančias naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis bei mažiau naudotis lengvaisiais automobiliais. Prie transporto priemonių skaičiaus sumažinimo prisidėtų geresnės kokybės viešojo transporto paslauga ir to pasėkoje didesnis gyventojų naudojimasis ja. Eismo saugumas yra didžiausia siekiamybė nacionaliniuose ir tarptautiniuose transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir veiklos strategijose. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo 167 sužeistieji ir 2 žuvusieji, o Klaipėdos rajono savivaldybėje 91 sužeistasis ir 4 žuvusieji. LR automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos duomenys atskleidžia, kad didžiausi avarijų sukėlėjai – lengvųjų transporto priemonių vairuotojai. Kaip teigiama atlikto tyrimo išvadose, avarijų skaičiui, įvykusių miestų teritorijose, didžiausios įtakos turi miesto gyventojų skaičius, automobilių skaičius, nuvažiuotų kilometrų skaičius, gatvių ir kelių ilgis, jų kokybė. Visoje šalyje, bei Klaipėdos miete ir rajone eismo įvykių, kuriuose yra sužeidžiami žmonės, tenkančių 1 000 gyventojų kiekis mažėja, tačiau nepakankamai sparčiai. Klaipėdos mieste ir rajone viešojo transporto paslaugas – 5 maršrutus teikia UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija. 2024 m. duomenimis UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija teikė keleivių vežimo paslaugas 62 reguliarias maršrutais (tarpmiestiniais) ir 5 maršrutai Klaipėdos mieste ir rajone. 2024 m. balandžio 29 d. duomenimis UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija, turėjo 77 vnt. autobusą. Analizuojant UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija turimą transporto priemonių pasiskirstymą pagal amžių, išryškėja, kad vidutinis autobuso amžius sudaro 7,2 metus, tačiau jie varomi dyzelinu dėl to teršia aplinką. Apibendrinti rezultatai atskleidžia, kad viešojo transporto paslaugas Klaipėdos mieste ir rajone teikiančios UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija, naudojamų transporto priemonių amžius yra pakankamai jaunas, nes įmonė nuolatos jį mažina investuodama į naujų, modernių, aplinkai palankių, transporto priemonių įsigijimą, tačiau turimos transporto priemonės yra taršios. Vieninga transporto sistema Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse nėra suformuota. Rajone neišnaudojamas viešojo transporto potencialas iš dalies sumažina regiono užimtumo augimo ir socialinės atskirties mažėjimo potencialą, nes neužtikrinamas mobilumas socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurios neturi galimybės (finansinės ar kt.) naudotis asmeniniu automobiliu. Todėl rajone tikslinga kurti vieningą viešojo transporto sistemą, didinti viešojo transporto patrauklumą ir prieinamumą, prioritetą skirti mažiau taršioms susisiekimo priemonėms, siekiant sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį ekologinei ir socialinei aplinkai. Viešuoju transportu naudojasi visų amžiaus grupių gyventojai. Įstatymų numatytos lengvatos užtikrina socialiai jautresnių gyventojų grupės mobilumo poreikių tenkinimą mieste. Remiantis statistiniais duomenimis, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse, kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse, pastebimas gyventojų senėjimo procesas, ko pasėkoje, senėjant visuomenei, didėja gyventojų skaičius, kuris dėl amžiaus ar specialiųjų poreikių (neįgalumo) turi teisę pasinaudoti transporto lengvatomis, kas įtakoja naudojimosi viešuoju transportu populiarumą šioje amžiaus grupėje. Naudojimasis viešuoju transportu taip pat yra populiarus tarp moksleivių ir studentų, kurių didelė dalis naudojasi viešuoju transportu. Projektas inicijuojamas siekiant atnaujinti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parką. Naujų netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir ŠESD išmetamų į atmosferą kiekį. Rengiant IP buvo apskaičiuotas bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimas. Bendras išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį (5 metus) apskaičiuojamas lyginant iškastiniu kuru (dyzelinu) varomų viešojo transporto priemonių (bazinis scenarijus) išmetamų ŠESD kiekį su analogiškų techninių parametrų elektra ir (arba) vandeniliu varomų viešojo transporto priemonių išmetamų ŠESD kiekiu (projektinis scenarijus). Išmetamų ŠESD kiekio sumažinimas yra išmetamų ŠESD kiekio pagal bazinį scenarijų ir pagal projektinį scenarijų skirtumas.