UAB „Vairoma“ savo veiklą pradėjo 2012 metais. Mūsų įmonės pagrindinė veikla yra lengvųjų automobilių ir mikroautobusų elektrinių ir hidraulinių vairo sistemų remontas. Mūsų įmonė didžiuojasi surinktu darbuotojų kolektyvu ir maža darbuotojų kaita. Turime 17 metų patirtį darbe su hidraulika ir mechanika. Mūsų patirtis ir atsakingas darbas paskatina klientų pasitikėjimą. Kruopščiai testuodami perrinktus mazgus užtikriname kokybę ir mažą garantinių atvejų kiekį. Tačiau problemų iškildavo kai klientai pamiršdavo, kad po remonto būtina tinkamai prižiūrėti automobilį. Dėl to kiek įmanoma detaliau aprašėme vairo sistemos priežiūros taisykles. Daliname brošiūras su garantinėmis sąlygomis bei pasakojame klientams apie gedimų prevenciją. Dėl šių pastangų garantinių atvejų dar labiau sumažėjo. Nusprendėme padidinti hidraulinių vairo kolonėlių garantinį laikotarpį nuo 1 iki net 2 metų. Tai suteikė mums didelį konkurencinį pranašumą. Jau prieš 10 metų pastebėjome tendenciją, kad automobiliuose didėja elektrinių vairo stiprintuvo sistemų, o nuo 2013 metų tapo aišku, kad automobilių industrijos ateitis siejama su elektromobiliais. Siekiame būti pirmaisiais ir stipriausiais elektrinių vairo stiprintuvų siurblių, elektrinių vairalazdžių stiprintuvų bei elektrinių vairo kolonėlių srityje. Jau keletą metų bendradarbiaujame su Lietuvos universitetais. Turime užsienio partnerių Ispanijoje, Lenkijoje ir Italijoje, kur stažuojasi mūsų darbuotojai. Atkaklus veržimasis ir investicijos padėjo mums įgyti patirties ir jau drąsiai suteikiame 1 metų garantiją mūsų atliktiems darbams elektrinių vairo mazgų restauravime. Šiuo projektu sprendžiama problema: didesnis aptarnautų klientų kiekis per elektroninės prekybos platformą ne tik automatizuojant pardavimo procesą, bet ir padedant pačiam klientui sistemoje identifikuoti reikiamą detalę, taip nuimant krūvį nuo vadybininkų. E. parduotuvės diegimas turės ilgalaikį teigiamą poveikį tiek įmonei, tiek visam Lietuvos šios rinkos sektoriui. Projekto metu bus efektyviai investuojamas laikas ir kiti resursai. Projekto metu ir ateityje pastoviai augant pardavimo apimtims, gautos pajamos bus reinvestuojamos į naujų rinkų tyrimus, dalyvavimą naujose projektuose, kuriant naujas paslaugas ir produktus, tokiu būdu užtikrinant nenutrūkstamą įmonės veiklos plėtrą bei įvairių ekonominių rodiklių gerinimą. Elektroninė prekyba suteikia galimybę verslininkams lengvai pasiekti klientus visame pasaulyje. Tai ypač didelis privalumas norint parduoti specializuotas prekes ir paslaugas. Nuolat augant internetu besinaudojančių žmonių skaičiui, e. parduotuvė tampa vis patrauklesniu pasirinkimu tiek stambaus, tiek smulkaus verslo atstovams. Tokia verslo forma leidžia geriau patenkinti vis augančius galutinių vartotojų lūkesčius, skatina paklausos augimą, reguliuoja konkurenciją. Elektroninės komercijos rinka labai sparčiai augo ir iki pandemijos pradžios, tačiau nuo pandemijos paskelbimo e. komercijos rinka patyrė dar didesnį proveržį. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios e. komercijos rinka išaugo taip, kaip įprastinėmis rinkos sąlygomis būtų augusi 4-6 metus! Pandemija akivaizdžiai parodė, kokiais didžiuliais privalumais pasižymi elektroninių parduotuvių kūrimas ir kaip verslas bei vartotojai gali gauti naudos. Vien per 2020 m. gegužės mėn. karantiną pasaulinės e. komercijos pardavimai pasiekė 69,3 milijardus EUR, o tai yra net 77 % augimas lyginant su ankstesniais metais. 2021 m. 37,6 proc. įmonių vykdė e. prekybą, t. y. pardavė prekes ar paslaugas kompiuteriniais tinklais: 35,1 proc. įmonių pardavė prekes ar paslaugas internetu ir 6,2 proc. – naudodamos elektroninių duomenų mainus. E. prekybą vykdė 60,6 proc. didžiųjų įmonių, 46,2 proc. – vidutinių, 34,9 proc. – mažų. Didžiausia dalis įmonių, vykdžiusių e. prekybą, buvo informacijos ir ryšių (49,9 proc.), prekybos (48,2 proc.) bei profesinės, mokslinės ir techninės (38,6 proc.) veiklos įmonėse. Tikėtina, kad 2021 m. e prekybos vartotojų dalis buvo ypač išaugusi dėl COVID-19 paskelbto karantino, o 2022 m. dalis gyventojų grįžo į įprastas prekybos vietas. E. prekyba per 3 mėnesius naudojosi daugiau nei trys ketvirtadaliai (77 proc.) 25–34 metų amžiaus gyventojų ir tik 9 proc. 65–74 metų amžiaus gyventojų. Šiuo projektu tiesiogiai prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-05 „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ veiklą „Skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skaitmeninimą, finansuojant e. pardavimo sandorių sudarymo sprendimų diegimą, paslaugų ir produktų konfigūravimą ir vizualizaciją“ poveiklę „Skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skaitmeninimą, finansuojant e. pardavimo sandorių sudarymo sprendimų diegimą, paslaugų ir produktų konfigūravimą ir vizualizaciją“ (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas), siekiant pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir valdžios institucijoms.