Transporto sektorius Lietuvoje yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų šaltinių. Remiantis Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis, kelių transporto išmetamas ŠESD kiekis 2018 m. sudarė 96 proc. viso transporto išmetamo ŠESD iš jų bei sunkvežimių ir autobusų sektorius sudarė 36,6 proc., o 2022 m. išmetamas ŠESD kiekis kelių transporto sektoriuje sumažėjo -271,4 tūkst. CO2 ekvivalento. (arba -3 proc.). Tai nėra ženklus mažėjimas, todėl visi transporto sektoriaus dalyviai turi imtis ryžtingų sprendimų mažinant ŠESD kiekį. Pagrindinė išmetamų ŠESD kiekio mažinimo priemonė transporto sektoriuje yra perėjimo prie alternatyvių, mažiau taršių, energijos šaltinių (pvz., elektros) skatinimas. Tokiu būdu keleiviai gali būti pervežami pasirenkant energijos vartojimo požiūriu efektyviausias transportavimo rūšis, o alternatyvaus kuro naudojimas papildomai sumažins išmetamų ŠESD kiekį. Tad būtina laipsniškai atsisakyti labiausiai teršiančių kelių transporto priemonių miestuose ir regionuose, tuo pačiu didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Šiuo metu, dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių vidutinis amžius siekia 16,8 metų ir kurių tarša užfiksuota 165 g CO₂/km, miestuose susidaro spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Viešasis transportas taip pat visuomenei nėra patrauklus, nes šios transporto priemonės dažniausiai yra 15–20 metų senumo. Europos “transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslus iki 2030 m. eksploatuoti bent 30 mln. netaršių lengvųjų automobilių, o iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. Taip pat savivaldybių administracijos kuria sprendimus - įvesdamos mažos taršos zonas miestuose, atsižvelgdamos į Darnaus judumo miestuose planus ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose, kuriose bus ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas. Atsižvelgiant į tai kad, Palangos miestas yra kurortas ir turės siekti aplinkos oro kokybės gerinimo ir taršos mažinimo, miesto centrinėje dalyje ir senamiestyje užtikrinti patogią infrastruktūrą aplinkai draugiškoms transporto priemonėms arba judėjimui pėsčiomis, riboti ir (ar) drausti taršių transporto priemonių eismą, taikyti priemones, kurios mažintų automobilių stovėjimo patrauklumą miestų centrinėje dalyje, didinti viešojo transporto patrauklumą nuolat persvarstant maršrutus, kompensuojant bilietų kainą, plečiant viešojo transporto juostas, pertvarkant viešojo transporto stoteles ir įrengiant naujas, diegiant sistemas, kuriose šviesoforais reguliuojamose sankryžose viešajam transportui teikiamas prioritetas ir kt. UAB Vlasava vykdo 2021m. lapkričio 20 d. sutarties pagrindu Nr. 188-PS keleivių vežimo paslaugas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Problema: Palangos miesto savivaldybės teritorijoje šiuo metu eksploatuojami 7 Volkswagen crafter autobusai, kurie priklauso M2 transporto priemonių klasei, sukelia reikšmingą oro taršą, nes yra varomi vidaus degimo varikliais, todėl prisideda prie ŠESD emisijų. Įmonė siekia tapti mažas emisijas generuojančia įmone, taip pat siekia mažinti vartotojiškumą, todėl planuoja savo eksploatuojamus Volkswagen crafter M2 klasės autobusus modifikuoti į elektra varomas transporto priemones didinant transporto ekologiškumą, plėtojant švaresnį, pigesnį ir sveikesnį viešąjį transportą, sprendžiant išmetamų teršalų kiekio, spūsčių miestuose mažinimo, saugumo didinimo bei viešojo transporto patrauklumo ir prieinamumo didinimo iššūkius. Projektu sprendžiama Susisiekimo plėtros programoje nustatytos problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį – trūksta alternatyvių netaršių transporto priemonių keleiviams ir kroviniams vežti. Atsižvelgiant į makroekonomines ir demografines tendencijas, pervežamų asmenų srautų pokyčius ir viešojo transporto paslaugos specifiką bei konkurencinę aplinką Klaipėdos regione, stebimas viešuoju transportu besinaudojančių asmenų skaičiaus nežymus mažėjimas ir siekia 110 Vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti kelionių autobusais dalis 2023 m. (remiantis statistikos departamento informacija), pervežamų keleivių skaičius antras regionas Lietuvoje (po Vilniaus) ir viešojo transporto būklė yra svarbi. Numatoma projekto veikla: taršių transporto priemonių perdarymas (modifikavimas) M2 klasės į visai netaršias (M2 ar M3 klasės) elektra varomas transporto priemones (be vidaus degimo variklio, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupimo sistemos, kuri įkraunama iš išorės. Įgyvendinant projektą, bus užtikrintas ir tinkamas infrastruktūros kūrimas, palengvinantis elektrinių transporto priemonių eksploatavimą. Projektu numatoma atnaujinti 5 transporto priemones. Numatoma projekto veikla prisideda prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ pasiekimo. Pasekmės, jei problema nebus išspręsta: -Projekto vykdytojas bus nekonkurencingas žaliuosiuose pirkimuose, kuriuose jau keliama sąlyga dėl netaršių transporto priemonių įsigijimo ir eksploatavimo. -Eksploatuojant ir toliau taršias transporto priemones oro tarša ir su ja susijusios sveikatos problemos tik didės. -Neefektyvus resursų naudojimas, didelės eksploatavimo išlaidos ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, kas neprisideda prie darnaus vystymosi tikslų. Investicijų nauda: -Perdarius (modifikavus) autobusus į elektrinius, sumažės oro tarša ir ŠESD emisijos, taip prisidedant prie švarios aplinkos kūrimo. -Investicija leis gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę, padidins jų prieinamumą ir efektyvumą. Siekiami rezultatai: sumažinta tarša bei ŠESD emisijos Palangos miesto savivaldybėje. Pagerintas paslaugų potencialas, padidinant paslaugų efektyvumą ir prieinamumą gyventojams. Sukurtas modelis, kuris gali būti taikomas ir kitose savivaldybėse, skatinant taršių transporto priemonių perdarymą į elektrines ir tolimesnį transporto priemonių naudojimą. Įgyvendinus projektą bus galima išspręsti egzistuojančias problemas (ŠESD rodiklių mažinimą) ir užtikrinti tinkamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Taip pat projekto veikla prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ pasiekimo. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimus, t. y., bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklų įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą principai. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie horizontalių principo įgyvendinimo. Bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Jokia projekto veikla nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Visos perdaromos viešojo transporto priemonės atitiks Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principus.