Projektu upių vientisumo atkūrimas siekiama išspręsti 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 4 problemos „dalis vandens telkinių nėra geros būklės“ 4.3 priežasties „upių vientisumas, natūralios hidromorfologinės savybės, žuvų migraciją trikdo kliūtys upėse“ šalinimo. Tai pat 6 problemos „mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų, silpnėja gamtinio karkaso teritorijų ekologinis potencialas, nyksta biologinė įvairovė, degraduoja ekosistemos, mažėja jų teikiamų paslaugų kokybė“ 6.12. priežasties „didėja fragmentacijos keliamos grėsmės natūralių buveinių ir vietinių rūšių populiacijų ilgalaikiam išlikimui“. Projektu bus siekiama: - sudaryti sąlygas gėlųjų vandenų buveinių rūšių populiacijų didėjimui ir (ar) atsikūrimui, pagerinti šių rūšių migracijos sąlygas (bus pašalintos arba pritaikytos efektyviam žuvų judėjimui, nefunkcionalios užtvankos, darančios neigiamą įtaką saugomoms praeivėms ir pusiau praeivėms žuvims); Poveiklė 1.4. Sąlygų sudarymas upių ekologinio vientisumo atkūrimui Veikla skirta atkurti upių ekologinį vientisumą upėse, kurios patenka į „Natura 2000“ teritorijas bei upėse, kurios yra svarbios saugomų rūšių populiacijų palaikymui. Numatyta investicijas skirti skirtingiems techniniams upių vientisumo atkūrimo sprendimams pagal išdėstytus prioritetus: 1. visiškas hidrotechninio statinio pašalinimas, 2. žuvų pralaidos įrengimas arba hidrotechninio statinio pertvarkymas į žuvų pralaidą visų žuvų rūšių efektyviam priešsroviniam ir pasroviniam judėjimui, 3. žuvitakių įrengimas ir (ar) jų rekonstravimas. Investicijos skiriamos ir papildomai priemonei, skirtai žuvų populiacijų būklės atkūrimui ir palaikymui – dirbtinių nerštaviečių įrengimui. Įgyvendinant poveiklę numatoma įgyvendinti projektą „Upių vientisumo atkūrimas“. Tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, Siekiami rezultatai: pagal atliktus ichtiologinius tyrimus, potencialių nerštaviečių ir potencialių reproduktorių skaičiavimus, užtvankų šalinimo arba pertvarkymo projektai padidintų ir sustiprintų saugomų žuvų rūšių – lašišų, paprastųjų ir auksaspalvių kirtiklių, salačių, upinių ir mažųjų nėgių, paprastųjų kūjagalvių, kartuolių bei ovaliųjų geldučių – populiacijas. Atstatytas hidrologinis režimas taip pat sudarytų sąlygas buveinių, susijusių su reguliariais upių potvyniais, atsikūrimui. Veiklos įgyvendinimas teigiamą poveikį turėtų ir kitiems vandens telkiniams, kuriuose veiklos nevykdomos, nes atkurtos buveinės ir atkurti migraciniai ryšiai teigiamai paveiktų ir kitas tipines upinių žuvų rūšis, pvz.: upėtakis, šlakys, žiobris, meknė, šapalas, rainė, strepetys, šlyžys. Veikla prisidės prie produkto rodiklio, „Natura 2000“ teritorijų, kurioms taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas, pasiekimo – 296 ha, produkto rodiklio Teritorijos (ne „Natura 2000“), kurioms taikytos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas, rodiklio pasiekimo – 776 ha. (bendras plotas 1072). Projektu remiamos veiklos: Sąlygų atkurti upių ekologinį vientisumą sudarymas upėse, kurios patenka į „Natura 2000“ teritorijas bei upėse, kurios yra svarbios saugomų rūšių populiacijų palaikymui, pagal 2023 m. balandžio 26 d. aplinkos ir žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-122/3D-286 „Dėl Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ 2 priede patvirtintą sąrašą. Veikla apima: 1) skirtingų techninių upių vientisumo atkūrimo ir pakrančių ekologinių funkcijų atstatymo sprendinių pagal išdėstytus prioritetus įgyvendinimą: visišką hidrotechninių statinių pašalinimą; hidrotechninio statinio pertvarkymą į žuvų pralaidą visų žuvų rūšių efektyviam priešsroviniam ir pasroviniam judėjimui; žuvų pralaidų įrengimą; žuvitakių įrengimą ir (ar) jų rekonstravimą. Žuvų populiacijų būklės atkūrimą ir palaikymą – dirbtinių nerštaviečių įrengimą. 2) Žemės sklypų nuomą, nekilnojamojo turto įsigijimą reikalingą veiklos vykdymui, 3) aplinkos tvarkymo darbus skirtus visuomenės rekreacinių poreikių praradimo kompensavimui, teritorijos ekologinių funkcijų atkūrimui (apželdinimas, apsauga nuo erozijos, esant poreikiui - priemonių, reikalingų prisitaikyti prie ekstremalių klimatinių reiškinių, įgyvendinimas), tvenkinio vandens naudotojo alternatyvaus apsirūpinimo vandeniu realizavimo darbus, jei projekto įgyvendinimas panaikina galimybę apsirūpinti vandeniu iš tvenkinio (galioja tik vandens telkinių ir (arba) jo vandens naudotojams pagal Vandens įstatymo nuostatus), 4) žuvų tyrimų stočių įrengimą, stebėjimo ir analitinius darbus. 5) Visuomenės informavimo, edukacijos ir komunikacijos veiklas. Projekte negali būti numatyta: 1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt. principams įgyvendinti; 2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui. Projekto įgyvendinimo metu turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Projekto veikla neturi daryti reikšmingos žalos nė vienam iš 6 aplinkos apsaugos tikslų, nurodytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Projektų įgyvendinimas tiesiogiai prisidės siekiant darnaus vystymosi rodiklio „6.9. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“, numatyto 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 priede, reikšmių ir Jungtinių Tautų 12 darnaus vystymosi tikslo 12.7 uždavinio „Skatinti darnią viešųjų pirkimų praktiką vadovaujantis nacionaline politika ir prioritetais“ 12.7.1b rodiklio „Žaliųjų pirkimų vertė, palyginti su bendra pirkimų verte“ reikšmių, numatytų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų, priimtoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“.