| Regionas | Apskritis | Savivaldybė |
|---|---|---|
| Netaikoma | Vilniaus apskritis, Alytaus apskritis, Kauno apskritis, Klaipėdos apskritis, Marijampolės apskritis, Panevėžio apskritis, Šiaulių apskritis, Tauragės apskritis, Telšių apskritis, Utenos apskritis | Vilniaus m. sav., Jonavos r. sav., Telšių r. sav., Elektrėnų sav., Molėtų r. sav., Palangos m. sav., Kauno m. sav., Prienų r. sav., Klaipėdos m. sav., Kauno r. sav., Vilkaviškio r. sav., Tauragės r. sav., Klaipėdos r. sav., Alytaus m. sav., Ignalinos r. sav., Kretingos r. sav., Anykščių r. sav., Šiaulių r. sav., Panevėžio m. sav., Šiaulių m. sav., Lazdijų r. sav., Druskininkų sav., Utenos r. sav., Panevėžio r. sav., Biržų r. sav., Varėnos r. sav., Joniškio r. sav., Marijampolės sav., Rokiškio r. sav., Šalčininkų r. sav., Akmenės r. sav., Šakių r. sav., Alytaus r. sav., Kazlų Rūdos sav., Vilniaus r. sav., Rietavo sav., Kaišiadorių r. sav., Pakruojo r. sav., Kelmės r. sav., Ukmergės r. sav., Plungės r. sav., Šilutės r. sav., Mažeikių r. sav., Šilalės r. sav., Švenčionių r. sav., Pagėgių sav., Radviliškio r. sav., Kėdainių r. sav., Jurbarko r. sav., Raseinių r. sav., Trakų r. sav., Neringos sav., Kupiškio r. sav., Kalvarijos sav., Zarasų r. sav., Širvintų r. sav., Pasvalio r. sav., Birštono sav., Visagino sav., Skuodo r. sav. |
Vaistinių preparatų rinkos ir farmacinės veiklos kontrolės efektyvumo ir kokybės didinimas Įgyvendinama
Kvietimo numeris
09-004-P
Projekto numeris
09-004-P-0001
Sutarties įsigaliojimo data
2023-02-15 00:00
Projekto vykdytojas
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Vykdytojo kodas
191351864
Veiklų vykdymo pabaigos data
2026-06-01 00:00
Administruojanti institucija
Centrinė projektų valdymo agentūra
Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma
3 159 879,06 €
Projektu sprendžiamos problemos
Ši pažangos priemonė skirta įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (toliau – EGADP) 1 Komponento „Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema“ A1.1 1 reformai „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas“.
Pagrindinės esamos situacijos problemos, kurioms spręsti rengiamas šis PĮP yra šios:
Paslaugos teikimas ir apskaita vykdomi neefektyviai – procesai užtrunka ilgai, reikalingi dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, atliekama daug rankinio darbo ir besidubliuojančių užduočių. Duomenų mainai su kitomis suinteresuotomis šalimis (ESPBĮ, VASPVT, METAS, LICREG, LIS ir kt.) vyksta rankiniu būdu, per mažu dažnumu ir neefektyviai arba visai nevyksta. Mažas teikiamų paslaugų ir skelbiamos informacijos ergonomiškumas.
Sudėtinga keistis vaistinių preparatų registracijos duomenimis tarp skirtingų suinteresuotų šalių. VVKT sistemose nėra naudojamas tarptautinis klasifikatorių kodavimas.
Nėra galimybės automatizuotai keistis duomenimis su kitomis informacinėmis sistemomis. Imlus laikui duomenų sutikrinimas, apdorojimas ir suvedimas.
Sudėtingas duomenų kaupimas ir analizė.
Farmacijos veiklomis užsiimančių ūkio subjektų duomenys nėra tvarkomi centralizuotai. Kaupiami tik VVKT išduotų licencijų duomenys.
Nėra sąsajų su kitų licencijas išduodančių įstaigų informacinėmis sistemomis. Užtikrinama pagal galimybes farmacine veikla užsiimančių ūkio subjektų kontrolė.
Nevykdomas duomenų kaupimas ir analizė.
Gyventojai ir VVKT paslaugų gavėjai neturi galimybės patogiai, efektyviai ir greitai gauti naujausią informaciją apie VVKT teikiamas paslaugas ir jų rezultatus. Informacija apie VVKT teikiamas paslaugas ir farmacines veiklas vykdančius ūkio subjektus bei fizinius asmenis pateikiama nestruktūrizuotai, skirtinguose šaltiniuose, su mažomis paieškos galimybėmis, neužtikrinamas jos aktualumas (naujumas). Gyventojai ar VVKT paslaugų gavėjai negauna tinkamos ar gauna nepilnos apimties informaciją apie teikiamas paslaugas ir jų rezultatus.
Vaistinių preparatų stebėsena ir kontrolė, įskaitant ir kokybės kontrolę, vykdoma neefektyviai ir ne pilna apimtimi. Vaistinių preparatų buvimo Lietuvos Respublikoje stebėsenos ataskaitų duomenys apdorojami rankiniu būdu, duomenų sulyginimas daromas „XLS“ formate. Teikiamos skirtingo turinio ir duomenų detalumo ataskaitos.
Didmeninės prekybos įmonės narkotinius vaistinius preparatus tiekia ligoninėms, o duomenis į VAPRIS įveda vienoje eilutėje, todėl nėra galimybės išskaidyti šių duomenų pagal atskiras ligonines. Tuo tarpu duomenys gaunami iš mažmeninės prekybos įmonių yra išskaidyti, todėl nėra galimybės sulyginti gautų duomenų. Be to duomenys gaunami tik iš VVKT licencijuotų mažmenininkų. Kiti narkotinius vaistinius preparatus naudojantys juridiniai asmenys – ASPĮ, odontologai, grožio salonai , veterinarijos paslaugų teikėjai ar gyvūnų laikytojai – neturi galimybės pateikti suvartojimo ataskaitų per VAPRIS.
VVKT sistemose nėra užtikrinami automatizuoti duomenų, susijusių su vaistinių preparatų kokybės kontrole, mainai. Dėl šios priežasties duomenų mainai tarp VVKT skyrių, kurie atsakingi už vaistinių preparatų kokybės kontrolės vykdymą nėra perduodami efektyviai, sulėtėja rinkoje esančių vaistinių preparatų kokybės kontrolės vykdymas, vertinimo protokolų ir (ar) ataskaitų rengimas, kas turi tiesioginė įtaką rinkos priežiūros efektyvumo mažėjimui. Neefektyvus gaunamų duomenų palyginimas. Dėl didelio duomenų kiekio ir skirtingų šaltinių, atliekamas ribotas narkotinių medžiagų kiekių patikrinimas. Imlus laikui duomenų sutikrinimas, apdorojimas ir suvedimas. Nevykdoma arba vykdoma neefektyvi vaistinių preparatų kontrolė. Sudėtingas duomenų kaupimas ir analizė.
Ūkio subjektų (toliau – ŪS) patikrinimų planavimas, organizavimas ir administravimas vykdomas neefektyviai. Neužtikrinamas visų prižiūrimų subjektų rizikingumo vertinimas. VVKT sistema neužtikrina ŪS rizikingumo vertinimo taikant atitinkamus rizikos kriterijus. Neįmanomas automatizuotas rizikingiausių ŪS atrinkimas ir įtraukimas į metinį tikrinimų planą.
Įmonių patikrinimo planas sudaromas ir rizikos kriterijai taikomi rankiniu būdu, kas neužtikrina visų prižiūrimų ŪS atrankos į patikrinimų planą pagal rizikingumą. Neefektyviai naudojami žmogiškieji resursai. Sudarytas patikrinimo planas (sudaromi 6 planai pagal ŪS vykdomos veiklos specifiką) yra stebimas ir pildomas rankiniu būdu *.xls, *.xlsx formate. Neefektyvus gaunamų duomenų palyginimas. Rizikos kriterijų taikymas prižiūrimiems ŪS rankiniu būdu ir ŪS atranka į metinį patikrinimų planą – neefektyvus žmogiškųjų resursų panaudojimas. Nevykdomas duomenų kaupimas ir analizė automatiniu būdu.
VVKT licencijų, leidimų išdavimas ir ūkio subjektų įtraukimas į sąrašus vykdomas neefektyviai – procesai užtrunka ilgai, reikalingi dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Nėra bendros sistemos duomenų pateikimui. Duomenys gaunami skirtingais kanalais. Imlus laikui duomenų sutikrinimas, apdorojimas ir suvedimas.
VVKT paslaugų gavėjai neturi galimybės patogiai, efektyviai ir greitai pateikti paraiškų įrašyti vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones į kompensavimo sąrašus ir gauti naujausią informaciją apie VVKT paraiškos nagrinėjimo eigą.
Sveikatos priežiūros specialistai neturi galimybės greitai ir patogiai susipažinti su vaistinio preparato saugumo informacija n(laiškai gydytojams, mokomosios medžiagos), išrašydami e. receptą. Paraiškos įrašyti vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones į kompensavimo sąrašus teikiamos skirtingais būdais, priklausomai nuo pareiškėjo galimybių, neužtikrinamas vienodas, aiškus ir patogus paraiškos pateikimas ir gavimas. Nėra integracinių sąsajų tarp VAPRIS ir ESPBI IS (e.receptu). Pareiškėjai teikia paraiškas skirtingais būdais, tai kelia sunkumų tiek pareiškėjams riek VVKT darbuotojams. Suvedant paraiškos dokumentinę informaciją į *.xls / *.xlsx formato failą reikia atlikti daug techninio darbo.
Informaciją, susijusią su vaistinio preparato saugumu (laiškai gydytojams, mokomosios medžiagos) platina registruotojas, dalis informacijos yra talpinama VAPRIS). Neefektyvus ir nesavalaikis specialistų informavimas.
Įgyvendinus Projektą bus padidintas VAPRIS/VPREG IS naudojimo patrauklumas, panaudojant naujas technologijas, modernizuojant egzistuojančius komponentus, sukuriant naujus funkcionalumus, gerinančius VVKT teikiamų paslaugų kokybę. Modernizuojant VAPRIS/VPREG IS, sukuriant naujus, ES ir Nacionalinius teisės aktus, asmens duomenų, informacijos ir kibernetinės saugos reikalavimus atitinkančius, informacinių ir ryšių technologijų naudojimu pagrįstus, procesus, užtikrinant informacinės sistemos integracijas su ESPBI IS ir kitomis išorinėmis informacinėmis sistemomis, bus padidintas elektroninių paslaugų brandos lygis.
Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami HP: HP – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.)). Projekte neturi būti numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP.
Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami PFSA priede Nr. 1.1.
Įvertinus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės 1 komponento planuojamos reformos „Sveikatos sistemos atsparumo dirbti ekstremaliomis situacijomis sisteminis stiprinimas“ poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/208 17 straipsnyje, nustatyta, kad reforma pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturi jokio numatomo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad ji atitinka principą „nedarome reikšmingos žalos“.
Daugiau
Mažiau
Projekto tikslas
Projekto tikslas – vaistinių preparatų rinkos ir farmacinės veiklos kontrolės efektyvumo ir kokybės didinimas.
Projektu siekiama optimizuoti ir didinti vaistinių preparatų kontrolės efektyvumą ir mažinti administracinę naštą vaistinių preparatų rinkos ir farmacinės veiklos kontrolės procesų dalyviams.
Programos tipas
Naujos kartos Lietuva
Komponentas
Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistemaTeritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
ES fondas
| Veiklos pavadinimas | Fondas |
|---|---|
| Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas | Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė |
Finansavimo šaltiniai
| Finansavimo šaltinio kodas | Finansavimo šaltinio forma | Finansavimo šaltinio suma |
|---|---|---|
| 1. | Projektams skiriamos finansavimo lėšos | 3 159 879,06 € |
| 1.2. | EGADP subsidijos lėšos | 2 611 470,30 € |
| 1.6. | Valstybės biudžeto lėšos, skirtos ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti | 548 408,76 € |
| 2. | Nuosavas įnašas | 0,00 € |
Stebėsenos rodikliai
| Pavadinimas | Stebėsenos rodiklio pradinė reikšmė | Stebėsenos rodiklio siektina reikšmė |
|---|---|---|
| Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai | 0,00 | 10000,00 |
Projekto veiklos
| Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas | Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas |
|---|---|
| 11-002-02-11-01-04 Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas | 11-002-02-11-01-04-04 Sveikatos sektoriaus skaitmeninimo projektai |
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
- 095 - Sveikatos priežiūros skaitmeninimas