Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 85,00 iki 97,06 km rekonstravimas Įgyvendinama

Esama TEN-T infrastruktūra Lietuvoje neatitinka dalies TEN-T gairėse (Reglamentas Nr. 1315/2013) pateikiamų reikalavimų – trūksta efektyvių jungčių, nepašalinta dalis siaurųjų vietų, esama infrastruktūros būklė negali užtikrinti atitikties didėjantiems eismo saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams. Dėl šių trūkumų neužtikrinamas esminis TEN-T tikslas – sklandus ir saugus keleivių ir krovinių judumas. ES Reglamente Nr. 1315/2013 Lietuvai iškeltas reikalavimas užtikrinti, kad TEN-T pagrindinis tinklas būtų išvystytas iki 2030 m., o visuotinis tinklas iki 2050 m. TEN-T pagrindinio tinklo kelias Via Baltica, vedantis nuo Varšuvos iki Talino, yra strateginė kelių jungtis Baltijos šalims ir viena iš intensyviausių ir avaringiausių atkarpų Lietuvoje, kurioje yra didelis vietinio ir tarptautinio krovininio eismo intensyvumas. Nagrinėjamas valstybinės reikšmės magistralinis kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai yra kelio Via Baltica dalis, svarbi ne tik civiliam, bet ir kariniam mobilumui, todėl šis kelias turi būti nuolatos tobulinamas, gerinami jo techniniai, eismo saugos bei aplinkosauginiai parametrai. Įgyvendinant šį projektą, bus laikomąsi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnio nuostatas, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Jokia projekto veikla neturi būti daroma reikšmingos žalos nė vienam iš aplinkos apsaugos 6 tikslų, nurodytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 85,00 iki 97,06 km rekonstravimo poreikį lėmė prasta kelio būklė – esami kelio techniniai parametrai neužtikrina eismo saugumo ir pralaidumo, netenkina dalies TEN-T gairėse (Reglamentas Nr. 1315/2013) reikalavimų ir neatitinka kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nustatytų reikalavimų. Esamo kelio ruožas nuo 85,00 iki 97,06 km yra 2 eismo juostų (II techninės kelio kategorijos). Keliu vyksta intensyvus krovininio transporto judėjimas, lemiantis didelį avarijų skaičių kelyje. Eismo srautai nėra atskirti, keliu važiuoja tiek tranzitinis transportas, tiek žemės ūkio technika. Kelias yra pavojingas manevruoti, dažnai už lėtai važiuojančios žemės ūkio technikos formuojasi automobilių eilės. Vairuotojai, bandydami aplenkti eiles, kartais išvažiuoja į priešingą eismo kryptį ir sukelia avarines situacijas. Pagrindiniai kelio A5 85,00 – 97,06 km ruože dabartinės situacijos kritiniai taškai yra šie: - kelio techniniai parametrai netenkina dalies TEN-T gairėse (Reglamentas Nr. 1315/2013) nustatytų reikalavimų ir neatitinka kelių techninio reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nustatytų reikalavimų; - siaura kelio danga. Esamo kelio techninė kategorija – II, eismo srautai nėra atskirti, keliu važiuoja tiek tranzitinis transportas, tiek žemės ūkio technika. Kelias yra pavojingas manevruoti, už lėtai važiuojančios žemės ūkio technikos formuojasi automobilių eilės. Vairuotojai, bandydami aplenkti eiles, neretai išvažiuoja į priešingą eismo kryptį ir sukelia avarines situacijas; - ženkliai išaugęs eismo intensyvumas. 2019–2023 m. VMPEI vidurkis sudarė 10 123 autom./parą, iš jų krovininis – 5 919 autom./parą (58,5 proc.). 2023 m., lyginant su 2019 m., bendras eismo intensyvumas išaugo – 23,7 proc., krovininio eismo intensyvumas išaugo – 21,5 proc.; - aukštas avaringumo lygis. Dėl siauros kelio dangos, neatskirtų tranzitinio ir vietinio eismo srautų, intensyvaus krovininio transporto eismo, 2019–2023 m. įvyko 7 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 2 žmonės žuvo ir 5 žmonės buvo sužeisti. Dažniausia įskaitinių eismo įvykių rūšis – susidūrimas (42,8 proc.). Šiuo projektu sprendžiama 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 10-001-05-03-01 „Gerinti susisiekimą kelių transportu“ (toliau – Susisiekimo plėtros programa), patvirtintoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 3-432 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr.10-0001-05-03-01 „Gerinti susisiekimą kelių transportu“ aprašo patvirtinimo“, įvardinta 1-a problema ,,Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymas ir teikiamų paslaugų kokybė nesiekia ES vidurkio“. Taip pat projektas generuos nelaimingų atsitikimų sumažėjimo naudą, taip iš dalies prisidėdamas prie Susisiekimo plėtros programoje įvardintos 2-os problemos ,,Lietuvoje eismo saugos lygis žemesnis negu ES vidurkis“ sprendimo. Projektas įgyvendina 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, (toliau – Nacionalinis pažangos planas) 5 tikslo „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“ 5.3 uždavinį „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ ir atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ konkretaus uždavinio 3.1 „Plėtoti klimato kaitai atsparų, pažangų, saugų, tvarų ir įvairiarūšį TEN-T“ įgyvendinamą veiklą tobulinti ir plėtoti TEN-T kelių tinklą, drauge diegiant eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones, kad būtų pasiekti TEN-T kelių techniniai parametrai, kurie tenkintų kelių transporto apkrovimo reikalavimus, užtikrintų tinkamą TEN-T eismo saugumą ir pralaidumą. Projektu prisidedama prie Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, 223.1 papunktyje nurodytų sprendinių – rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Marijampolės, užtikrinant nepertraukiamą labai aukštą eismo kokybės lygį iki pat Kauno miesto. Įgyvendinus projektą, bus rekonstruotas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 12,06 km ilgio ruožas. Pagal techninio darbo projekto sprendinius esamo kelio A5 atkarpa nuo 85,00 km iki 93,10 km bus ištiesinama įrengiant visiškai naują apie 8,10 km keturių eismo juostų kelio ruožą. Likusioje dalyje (nuo 93,10 km iki 96,50 km) rekonstruojamas esamas kelias (3,40 km), jį išplatinant iki keturių eismo juostų ir įrengiant reikiamą infrastruktūrą. Rekonstruotas kelias bus AM kategorijos, 4 eismo juostų su skiriamąja juosta ir apjungiamaisiais/jungiamaisiais keliais bei žiedinėmis sankryžomis. Projekto darbai taip pat apims visų ruožo vieno lygmens sankryžų panaikinimą, eismo saugumo ir tvaresnio judumo tikslais 5 naujų skirtingų lygių sankryžų statybą, nutiesiant du viadukus ir tris požeminius pravažiavimus. Taip pat bus pastatytas vienas žaliasis tiltas ir 3 požeminės perėjos/pravažiavimai palengvintai gyvūnų migracijai. Bus rekonstruotos/įrengtos melioracijos, elektrotechnikos, elektroninių ryšių, procesų valdymo ir automatizavimo sistemos. Prie sienos su Lenkija esanti automobilių stovėjimo aikštelė bus rekonstruota pagal ES saugios automobilių stovėjimo aikštelės standartus ir sertifikuota minimaliu bronzos lygiu. Rangos darbų pirkimo sutartis pasirašyta 2024-05-22. 2024-05-29 įsigaliojus sutarčiai, darbai pradėti 2024-05-30. Rangovas darbus turi atlikti per 11 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo (į nurodytą laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda einamųjų metų gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat sutarties sustabdymo laikotarpis dėl atsiradusių papildomų darbų, turinčių reikšmingos įtakos statybos vykdymui tinkamai ir laiku, atliekamų pagal atskirą viešojo pirkimo sutartį; būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus, kurie nebuvo numatyti techninėje specifikacijoje ir (ar) projektinėje dokumentacijoje; dėl aplinkybių, sudarančių kliūtis užsakovui vykdyti sutartinius įsipareigojimus). Atlikus darbus, statybos užbaigimo aktą planuojama surašyti per 2 mėn. (iki 2025-09-29). Projekto įgyvendinimas prisidės prie efektyvaus susisiekimo ir mobilumo sąlygų pagerinimo sausuma tarp Šiaurės ir Rytų užtikrinimo. Europos kelių tinkle bus užtikrintos saugios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srautus, kelių kategorijai keliamus ES reikalavimus bei nustatytus tarptautinius standartus (Reglamentas Nr. 1315/2013), taip pat bus pagerinta transporto paslaugų kokybė, sudarytos patogios sąlygos tarptautiniam bei vietiniam civiliam ir kariniam susisiekimui, sutrumpės automobilių kelionės laikas, sumažės eismo įvykių rizika, pagerės TEN-T kelių infrastruktūros Lietuvos teritorijoje įvaizdis. Įgyvendinus projektą, bus užtikrintos sklandesnės ir saugesnės susisiekimo sąlygos valstybinės reikšmės keliu. Bus sudarytos palankios sąlygos tranzitiniam bei vietiniam (lėtaeigiam) eismui. Lėtaeigis transporto eismas bus atskirtas nuo tranzitinio transporto eismo: tranzitinio transporto eismas vyks pagrindiniu keliu, o vietinis (lėtaeigis) – apjungiamaisiais keliais. Rekonstruojamas kelio A5 ruožas yra Lietuvos pietvakariuose, Marijampolės apskrities, Kalvarijos savivaldybės, Kalvarijos, Liubavo ir Sangrūdos seniūnijų teritorijoje. Kelio ruožas driekiasi tarp Kalvarijos m. ir Lietuvos Respublikos sienos su Lenkijos Respublika. Rekonstravus šį kelią kartu su kitais pagrindinio TEN-T tinklo keliais, Lietuva įvykdys Europos Sąjungos (ES) keliamą tikslą, kad iki 2030 m. Lietuvos pagrindinis TEN-T kelių tinklas atitiktų ES reikalavimus.