Oficialiais duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą, 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimu apdraustų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama virš 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos). Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, statybų sektoriuje per metus neapskaitoma 500-700 mln. eurų, oficialiai skelbiamas vidutinis darbo užmokestis šiame sektoriuje yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų. Statybų sektoriui išliekant viena pirmaujančių šešėlinės ekonomikos ir nelegalaus darbo veiklų, problemai spręsti 2022 m. buvo priimtos Statybos įstatymo, Užimtumo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, reglamentuojančios skaidriai dirbančių asmenų identifikavimą. Nuo 2022-04-01 d. visi statybvietėse dirbantys asmenys privalo turėti galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (skaidriai dirbančiojo ID), kuris patvirtina, kad asmuo yra įdarbintas pagal darbo sutartį, yra savarankiškai dirbantis arba iš kitų šalių į Lietuvos Respubliką komandiruotas asmuo. Projektu numatoma, kad savo skaidriai dirbančiojo ID galės gauti kiekvienas asmuo prisijungęs prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Fondo valdyba) interneto svetainės www.sodra.lt asmeninės paskyros gyventojui arba asmeniškai atvykęs į bet kurį Fondo valdybos teritorinį skyrių. Skaidriai dirbančiojo ID išduodamas iškart realiuoju laiku. Asmuo, dirbdamas pagal kelias darbo sutartis, ar besiverčiantis savarankiška veikla, galės gauti po atskirą skaidriai dirbančiojo ID kiekvienai darbo sutarčiai (kiekvienam socialinio draudimo pas atskirą draudėją atvejui) ir kiekvienai savarankiškai veiklai, kurią asmuo vykdo kaip skirtingo statuso savarankiškai dirbantis asmuo, pavyzdžiui, veikla, įsigijus verslo liudijimą, ir veikla pagal individualios veiklos pažymą. Darbuotojui skaidriai dirbančiojo ID galės gauti ir darbdavys, prisijungęs prie Fondo valdybos interneto svetainės www.sodra.lt savo paskyros draudėjui. Darbdaviui bus suteikta galimybė atsisiųsti daugiau nei vieną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Skaidriai dirbančiojo ID naudojant nemokamą mobilią programėlę bus galima atsisiųsti įrenginyje (mobiliajame telefone, kompiuteryje, planšetėje ir pan.) arba atsispausdinti. Skaidriai dirbančiojo tapatybę galės tikrinti tos institucijos, kurios kontroliuoja nelegalų darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, t.y. Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija, taip pat statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, pats asmuo, kuriam suteiktas skaidriai dirbančiojo ID, arba jis savo iniciatyva galės leisti patikrinti kitam asmeniui. Sukurtas skaidriai dirbančiojo ID padės mažinti šešėlį, nelegalaus ir nedeklaruoto darbo mastą statybos sektoriuje; automatizuotai renkami, kaupiami, tvarkomi, apdorojami, analizuojami duomenys, nustatomi statybų sektoriuje legaliai veikiantys juridiniai asmenys, dirbantys fiziniai asmenys; vykdoma nuotolinė kontrolė ir t.t. Projektas sprendžia 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įtraukios darbo rinkos plėtros programoje nustatytos problemos „Užimtumas šalyje netvarus“ priežastį „Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo paplitimas“. Projektu prisidedama prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-03-05 „Tobulinti kovos su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu priemones“, nacionalinio pažangos plano Nr. 2.3. uždavinio „Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą“ įgyvendinimo. Nelegalus darbas – tai darbo teisės normų pažeidimas, darantis žalą ne tik darbuotojui (neapibrėžiamos jo teisės darbe (darbo užmokestis, darbo laiko norma ir kt.), dėl nemokamų mokesčių jis netenka teisės į socialines garantijas ir pan.), bet ir valstybei, visuomenei – gaunamos mažesnės valstybės, savivaldybių biudžetų, VSDF pajamos. Nelegalus darbas kenkia sąžiningai dirbančių ir socialiai atsakingų įmonių konkurencinei padėčiai darbo rinkoje. Šešėlis Lietuvoje: statybų sektoriuje sudaro apie 20 proc. legalaus darbo; iš viso šešėlis sudaro 15-23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP); neapskaitytos verslo pajamos – apie 1,35 mlrd. eurų (15 proc. BVP); Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas neteko apie 400 mln. eurų (mokesčių ir BVP santykis beveik 1:3). Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo apimtys didėja, nes: 1. trūksta skaidrios veiklos užtikrinimo priemonių, kurios leistų nustatyti darbuotojo ir darbdavio tapatybes, padėtų vykdyti kontrolę (ypač aktualu statybos sektoriui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) nustatyti nelegaliai dirbę asmenys statybos sektoriuje sudaro beveik 70 proc.). Kontrolės institucijos, vykdydamos statybos sektoriaus nelegalaus (neteisėto) darbo kontrolę, vis dažniau susiduria su problema, kai, statybvietėje nustačiusios nelegaliai dirbančius asmenis, negali nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo; 2. VDI žmogiškieji ir materialieji ištekliai neatitinka nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės poreikių; 2. taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, nepasiekiamas administracinės nuobaudos tikslas; 3. mažas darbo užmokestis. Regionuose darbo pasiūlymai nurodant minimalų ar vos didesnį (iki 10 proc.) darbo užmokestį sudaro apie 40 proc. Siūlomas darbo užmokestis neskatina įsidarbinti legaliai, grįžti į darbo rinką, ypač regionuose. Projekto siekis – sukurti priemonę kovai su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu statybos sektoriuje, kur nelegalaus darbo mastas yra didžiausias. Projektas atitinka ir tiesiogiai prisideda prie įgyvendinimo 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatytų horizontaliųjų principų: 1. lygių galimybių – projekto veiklos ir rezultatai prieinami visiems asmenims, taip pat ir asmenims, turintiems individualių poreikių (judėjimo, klausos ar kitą negalią turintiems asmenims ir pan.), 2. darnaus vystymosi – mažėja nelegalaus darbo statybų sektoriuje bei efektyviau sprendžiamos su juo susijusios problemos (išnaudojimo darbe, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų neprieinamumo, nesąžiningos konkurencijos, mokesčių vengimo ir neprisidėjimo prie visuomenės gyvenimo sričių, kurioms lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto ir pan.), 3. inovatyvumo (kūrybingumo) – vykdomas efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, modifikuota informacinė sistema, skaitmenizuotos paslaugos, kurios teikiamos ir nuotoliniu būdu. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontalųjį principą. Įvertinus EGADP 6 komponento planuojamos reformos „Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas“ poveikį 6 aplinkos veiksniams (klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie klimato kaitos, tausiajam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, perėjimui prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijai ir kontrolei bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/208 17 straipsnyje, nustatyta, kad reforma pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį nedaro jokio numatomo poveikio visiems 6 aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad ji atitinka principą „Nedarome reikšmingos žalos“. Projektas padeda užtikrinti laikymąsi ES pagrindinių teisių chartijos reikalavimų: 1 draudžiama versti dirbti priverčiamąjį ar privalomąjį darbą; 2. siekis užtikrinti vienodas teises trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai dirbantiems valstybių narių teritorijose, į tokias pačias darbo sąlygas, kaip ir ES piliečiams, darbo sąlygos turi būti saugios, nekenkti sveikatai, nežeisti orumo, neskatinti viršyti maksimalų darbo laiką, užtikrinti teisę į dienos ir savaitės poilsį, kasmetines mokamas atostogas ir apsaugą nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju; 3. ES teisėtai gyvenantys asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, suteikiančiomis apsaugą pagal ES teisės ir nacionalinės teisės aktų nustatytas taisykles ir praktiką išėjus motinystės atostogų, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, tapus išlaikytiniu ar sulaukus senatvės, netekus darbo; 4. draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos; 5. turi būti užtikrinta lyčių lygybė, vienodas požiūris ir lygias galimybes, teisė į asmens orumą, nediskriminavimas, taip pat asmenų su negalia teisės pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; 6. turi būti užtikrinta asmens duomenų apsauga – asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus arba vadovaujantis kitais įstatymų nustatytais pagrindais, turi būti užtikrinta asmens teisė susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis, teisė reikalauti duomenų valdytojo ištaisyti netikslius su juo susijusius asmens duomenis ir kitos Reglamente (ES) 2016/679 numatytos asmens teisės.