Projektas ,,Vandens telkinių būklės tyrimai, duomenų analizės, monitoringo įrangos atnaujinimas ir visuomenės informavimas“ (toliau – Projektas) prisideda prie 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 6.7. uždavinio „Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą“. Juo siekiama, kad iki 2025 m. - 90 proc., o iki 2030 m. – 100 proc. vandenų būtų geros būklės. Projektu sprendžiamos Plėtros programos Problemos Nr. 4 ,,Dalis vandens telkinių nėra geros būklės“ priežastys: Nr. 4.1.2. ,,Trūksta patikimos informacijos (stebėsenos, studijų ir kt.) situacijai įvertinti ir įrodymais grįstiems sprendimams priimti“ bei Nr. 4.1.4 ,,Trūksta visuomenės sąmoningumo vandenų valdymo srityje“. Atlikus Lietuvos vandens telkinių būklės įvertinimą, 2021 m. nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų. Geros būklės kriterijų neatitinka Nemuno upių baseino rajono (toliau – UBR) 57 proc. upių ir 62 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių, Lielupės UBR atitinkamai – 94 proc. ir 95 proc., Ventos UBR – 66 proc. ir 90 proc., Dauguvos UBR – 22 proc. ir 44 proc. Vykdant projektą bus: 1. atliekami Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje numatytų vandens telkinių hidromorfologiniai, vandens floros, žuvų, pavojingų medžiagų ir mikroteršalų, ilgalaikio povandeninio triukšmo tyrimai ir vertinimas. Taip pat poveikio vandens telkinių būklei tyrimai ir vertinimas (pvz., Kuršių marių litoralės makrozoobentoso bendrijos tyrimai ir vertinimas; Kuršių marių ir Baltijos jūros makrofitų ir hidromorfologinių sąlygų tyrimai ir vertinimas; mikrošiukšlių kiekio komunalinių, pramoninių, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūroje tyrimai; nevietinių rūšių paplitimo jūros aplinkoje ir poveikio tyrimai; taršos iš Nemuno baseino ir vidinės taršos Kuršių marių dugno nuosėdose masto ir poveikio Baltijos jūros priekrantei tyrimai ir vertinimas, kiti aplinkos rodiklių ir poveikio tyrimai, vertinimai siekiant geros paviršinių vidaus vandens telkinių ir jūros aplinkos būklės); 2. vykdoma duomenų ir informacijos analizė. Projekto įgyvendinimo metu bus analizuojama mokslinė ar valstybinių institucijų turima informacija, duomenys ir rengiami arba toliau vystomi ekologinės būklės vertinimo rodikliai, rengiama priemonių pasiekti gerą jūros aplinkos būklę programa, rengiamos įvairios valstybinių institucijų darbui reikalingos metodologinės rekomendacijos. Ekologinė vandens telkinių būklė turi būti vertinama pagal išvystytus ir EK lygiu sukalibruotus rodiklius. Toks rodiklių vystymas apima platų duomenų masyvą ir statistinę duomenų analizę, kuria analizuojami ryšiai tarp biologinių ir įvairių aplinkos rodiklių ir tokiu būdu nustatomos ir kiekybiškai pagrindžiamos vandens kokybės klasės ir kriterijai. Tinkamai nustatyti vandens būklės vertinimo kriterijai – kertinis ir svarbiausias žingsnis teisingai ir tiksliai įvertinti aplinkos būklę ir nustatyti tinkamas priemones ir veiksmus gerai būklei pasiekti. Projekto metu bus išvystyti trūkstami ekologinės būklės vertinimo rodikliai, įvertinta jūros rajono aplinkos būklė ir atnaujintos geros jūros aplinkos būklės savybės, parengta priemonių programa pasiekti gerą jūros aplinkos būklę, taip pat – parengtos metodologinės rekomendacijos stacionarių taršos šaltinių veiklos sąlygoms nustatyti bei kitos metodologinės rekomendacijos vandens aplinkos apsaugos valdymo srityje bei įvertintas sąnaudų susigrąžinimo principas teikiant vandens paslaugas Lietuvoje; 3. įsigyjama įranga ir priemonės paviršinių vandens telkinių būklės monitoringo tobulinimui. Siekiama pagerinti paviršinių vandens telkinių būklės monitoringą įsigyjant įrangos ir priemonių laboratorinei analizei ir lauko tyrimams ir taip gauti patikimesnės informacijos apie vandens telkinių būklę; 4. siekiama informuoti visuomenę bei padidinti žmonių supratimą apie vandens telkinių būklę, taršos šaltinius, būdus padėti mažinti taršą, didinti sąmoningumą apie taršos poveikį aplinkai ir sveikatai. Projektas prisidės prie darnaus vystymosi rodiklio „1.1. Darnaus vystymosi indeksas“ reikšmių pasiekimo, 6 tikslo uždavinių: - 6.3 „Iki 2030 metų pagerinti vandens kokybę, mažinant taršą, naikinant sąvartynus ir kuo labiau sumažinant pavojingų chemikalų ir medžiagų išskyrimą, per pusę sumažinant nevalytų nuotekų kiekį ir labai padidinant atliekų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą pasauliniu mastu“; - 6.5 „Iki 2030 metų įdiegti kompleksinį vandens išteklių valdymą visais lygiais, įskaitant atitinkamai ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą“; - 6.6 „Iki 2020 metų apsaugoti ir atkurti su vandeniu susijusias ekosistemas, įskaitant kalnus, miškus, pelkes, upes, vandeninguosius sluoksnius ir ežerus“) - bus surinkta svarbi informacija apie konkrečių vandens telkinių taršą ir jos pobūdį, o tai padės pasirinkti tikslingas priemonės taršos šalinimui; - taip pat prie14 tikslo uždavinio 14.a „Gilinti mokslines žinias, plėtoti mokslinių tyrimų pajėgumus ir perduoti jūrų technologijas, atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės okeanografijos komisijos kriterijus ir Jūrų technologijų perdavimo gaires, siekiant pagerinti vandenynų sveikatą ir didinti jūrinės biologinės įvairovės indėlį į besivystančių šalių vystymąsi, pirmiausia mažose besivystančiose salų valstybėse ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse“ - bus atliekami povandeninio triukšmo tyrimai jūroje siekiant nustatyti triukšmo lygį ir jo poveikį bioįvairovei. Projektas atitiks reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimus, keliamus įsigyjamai įrangai. Projektas neigiamo poveikio lygių galimybių principui nedaro (visiems asmenims, nesvarbu, kokia jų lytis, tautybė, rasė ar etninė kilmė, pilietybė, kalba, religija, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, negalia, sveikatos būklė, socialinė padėtis, amžius, seksualinė orientacija ar kiti bruožai, bus užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant veiklas). Projektas nepažeidžia Europos Sąjungos teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Projektas tiesiogiai neprisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalaus principo, tačiau veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį inovatyvumo principo įgyvendinimui nedaro. Įsigyjama įranga atitiks serveriams ir duomenų saugojimo produktams taikomus 2009-10-21 EP ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, reikalavimus. Naudojamoje įrangoje nebus 2011-06-08 EP ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo II priede išvardytų ribojamų medžiagų, išskyrus atvejus, kai homogeninių medžiagų koncentracijos vertės pagal masę neviršija tame priede išvardytų didžiausių verčių. Įrangai taikomi reikalavimai bus numatyti pirkimo dokumentuose. Pasibaigus įrangos naudojimo laikui, įranga bus parengiama naudoti pakartotinai, atliekų naudojimui ar perdirbimui/tinkamai apdorojama, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą pagal 2012-07-04 EP ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų VII priedą. Įranga bus atiduota atliekų tvarkytojams pagal nurodytus reikalavimus.