Varėnos miesto vietos veiklos grupė sėkmingai įgyvendino Varėnos miesto 2016-2020 m. vietos plėtros strategiją. Pagal strategiją įgyvendinta 20 Varėnos miesto vietos veiklos projektų, kurių metų organizuotos veiklos socialinę atskirtį patiriantiems asmenims (neįgaliesiems, daugiavaikėms, nepasiturinčioms, socialinės rizikos šeimoms, ekonomiškai neaktyviems asmenims ir t. t.). ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos Strategijos įgyvendinimas leido Varėnos miesto nevyriausybinėms organizacijoms, įstaigoms, įmonėms patiems spręsti jiems aktualias problemas ir organizuoti aktualias veiklas Varėnos miesto įvairių gyventojų grupių socialinei atskirčiai mažinti, dalis iš jų pradėtas veiklas tęsia ir po projektų veiklų įgyvendinimo, planuoja sukurtų paslaugų arba pradėtų veiklų plėtrą. Varėnos miesto 2016-2020 m. vietos plėtros strategijos ataskaitos ir projektų pasiekti rezultatai rodo, kad prijektų veiklos turėjo teigiamą įtaką Varėnos miesto gyventojams, o ypač patiriantiems socialinę atskirtį, į veiklas įsitraukė gerokai daugiau asmenų negu planuota, todėl galima teigti, kad bendruomenės inicijuoti vietos plėtros projektai prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, įgalima bendruomenes pačias spręsti sau aktualias problemas, nelaukiant valdžios institucijų pagalbos. Vis dėlto sulig Covid-19 pandemija pasikeitė ne tik darbo metodai, tačiau nemažai gyventojų negalėjo gauti jiems reikia socialinių paslaugų, aktyviai įsitrauktį įvairių organizijų organizuojamas veiklas, kurios, be kita ko, buvo ir pristabdytos. Be to, Varėnos mieste ir toliau mažėjant gyventojų skaičiui, esant mažam gimstamumui ir didėjant pensinio amžiaus gyventojų bei vienišų asmenų, ir toliau kyla nemažai socialinių problemų. Be to, Varėnos rajono savivaldybė kartu su Varėnos miestu išlieka tarp savivaldybių, kuriose gyvenimo kokybės indeksas (GKI) yra mažiausias, mažesnis jis yra tik 7 Lietuvos kaimiškose savivaldybėse (https://lietuvosfinansai.lt/gki/gki-savivaldybese/). Varėnos raj. savivaldybėje ir mieste itin prastai yra įvertintas gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, mieste veikia mažai pramonės įmonės, didžioji dalis gvyentojų dirba biudžetinėse įstaigose ir paslaugų sektoriuje. Dėl to kyla poreikis ir toliau didinti ne tik socialiniai pažeidžiamų grupių integraciją, paslaugų joms gerinimą ir veiklų organizavimą, bet ir skatinti gyventojų verslumo iniciatyvas, teikti paramą besikuriančiam, jaunam verslui, skatinti darbo vietų kūrimą, tuo labiau, kad Varėnos rajone ir mieste vidutinis darbo užmokestis išlieka vienas mažiausių šalyje. Tam, kad būtų galima pasiūlyti sprendimus minėtoms problemoms, būtina parengti naują Varėnos vietos plėtros strategiją - Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategiją, kurioje būtų atlikta teritorijos (Varėnos miesto), kuriai rengiama vietos plėtros strategija, analizė, parengta vietos plėtros strategijos finansinis veiksmų planas, strategijos valdymo, stebėsenos ir vertinimo tvarka, nustatyti tikslai, įvertinti alternatyvūs įvardytų problemų sprendimo (stiprybių, galimybių išnaudojimo ar grėsmių sumažinimo) būdai, stebėsenos rodikliai, planuojami rezultato rodiklių kiekybiniai pokyčiai, vietos plėtros strategijos uždaviniai ir veiksmai, pagal kuriuos Varėnos miesto bendruomenės vėliau galėti teikti projektinius pasiūlymus. Strategijos rengimo metu taip apt būtų konsultuojamasi su gyventojais, organizuojamos diskusijos-fokus grupės preliminarioms projektinėms idėjoms surinkti, tai leistų įvertinti realių veiklų poreikį. Strategijos rengimas atitiktų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 4.9. uždavinį, kuriame taip pat akcentuojama, kad mažinant socialinę atskirtį, toliau išlieka poreikis plėtoti socialines paslaugas, ženklią investicijų dalį skiriant bendruomenėje teikiamų paslaugų plėtrai. Šis veiksmas numato ir socialinio verslo kūrimosi, plėtros skatinimą per vietos plėtros strategijas remiant reikalingos įrangos įsigijimą, socialinio verslo pradinių produktų ir paslaugų sukūrimą, testavimą, rinkodaros priemonių kūrimą ir taikymą ir kt., siekiant didinti skurdo, socialinės atskirties problemų sprendimo efektyvumą. Programos 4.7. uždavinyje numatoma skatinti aktyvesnį vietos bendruomenių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas spręsti vietos bendruomenei aktualias gyventojų skurdo ir atskirties problemas, t. y. taikyti prevencines priemones socialiai pažeidžiamiems ir socialinę riziką patiriantiems asmenims, padėti socialinę atskirtį patiriantiems asmenims įsitraukti į visavertį visuomenės gyvenimą, o asmenims iš pažeidžiamų grupių – įsitraukti į darbo rinką (įskaitant ėmimąsi savarankiško darbo, verslo) ir joje išsilaikyti. Projektu numatyta veikla nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Projektas atitinka horizontaliesius principus, o pirmiausia - darnaus vystymosi. Projekto metu Varėnos miesto vietos veiklos grupė pritaikys Jungtinių tautų organizacijos (JTO) Darnaus vystymosi tikslus vietos lygiu, peržiūrės ir suformuos efektyvius miesto vietos plėtros stebėsenos rodiklius, įgyvendins dalyvaujamuoju požiūriu grindžiamą miesto vietos plėtros politiką. Taip pat pat bus įgyvendinamas darnaus vystymosi lygių galimybių principas, kadangi projekto veiklose bus sudaryta galimybė dalyvauti visiems žmonėms, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt. Projekto veiklos (susitikimai) bus organizuojami tik tokiose patalpoje, į kurias galėtų patekti judėjimo ar regos negalią turintysasmenys, bei ten, kur netoli nuo įėjimo į objektą įrengtos asmenims, turintiems negalią, skirtos automobilių stovėjimo vietos, užtikrintos galimybės asmenims, judantiems vežimėliu, be kliūčių savarankiškai patekti į objektą, nevaržomai judėti objekto patalpų viduje, naudotis liftu ar keltuvu. Kviečiant ir registruojant į renginius bus identifikuojami specialieji dalyvių poreikiai, esant poreikiui, renginio metu užtikrintas vertimas į gestų, užsienio kalbą. Taip kartu atsižvelgiama ir į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, numatančią, kad organizacijos turi imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Projekto metu bus organizuojami viešieji pirkiami elektroniniu būdu, , t. y. vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, vergiant bet kokių popierinių dokumentų.