2021–2030 metų plėtros programos valdytojos LR teisingumo ministerijos teisingumo sistemos plėtros programoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2021 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 861 (toliau – Programa), įvardijama problema, kad vartotojų teisių apsauga Lietuvoje užtikrinama silpniau nei daugumoje kitų ES valstybių. Viena iš Programoje įvardintų problemos priežasčių – rinkoje siūlomi nesaugūs produktai, nekokybiškos prekės ir paslaugos. Ne maisto produktų rinkos plėtojasi labai sparčiai ir dėl to kyla vis didesnių rinkos priežiūros problemų, susijusių su produktų sauga. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 įpareigoja rinkos priežiūros institucijas užtikrinti rinkos priežiūrą, tinkamu mastu tikrinti gaminio savybes, tikrindamos dokumentus ir tam tikrais atvejais atlikdamos fizinį ir laboratorinį atitinkamų mėginių tikrinimą, pirmenybę teikdamos savo ištekliams ir veiksmams, kuriais užtikrinama veiksminga rinkos priežiūra, atsižvelgdamos į nacionalinę rinkos priežiūros strategiją, taip pat laikytis rizika pagrįsto požiūrio, teikti informaciją Europos Komisijai apie rimtą pavojų keliančius gaminius, nagrinėti skundus, bendradarbiauti su ekonominės veiklos vykdytojais. Ne maisto produktų rinkos priežiūrai įgyvendinti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) atlieka planinius ir neplaninius gaminių arba paslaugų patikrinimus, taip pat bendrus patikrinimus su kitomis institucijomis, radus pažeidimus, atliekami pakartotiniai patikrinimai. Jei įtariama, kad tikrinamas gaminys yra pavojingas arba neatitinka kokybės reikalavimų, jis paimamas bandymams. Nustačius administracinės teisės pažeidimus, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skiriamos ekonominės sankcijos. Nustačius, kad produktas yra pavojingas, taikomos rinkos ribojimo priemonės. VVTAT dalyvauja tabako naikinimo procedūrose, kitų juridinių ar fizinių asmenų užsakymu atlieka produktų atitikimo kokybės rodikliams įvertinimą (ekspertizę). Patikrinimai apskaitomi pagal produktų rūšis. Atskira rinkos kontrolės priemonė naftos produktams yra naftos produktų monitoringas. VVTAT pagal 2021 m. balandžio 19 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Muitinė) ir VVTAT pasirašytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 15B-2/B-1 atlieka ne maisto gaminių, kurių išleidimas į laisvą apyvartą sustabdytas, patikrinimus pagal Muitinės pateiktą informaciją. Rinkos priežiūros funkcijų vykdymui VVTAT savo veikloje naudoja specialios paskirties informacinę sistemą – ne maisto produktų rinkos priežiūros informacinę sistemą RIPRIS (toliau – RIPRIS), kuri sukurta ir įvesta į gamybinę eksploataciją dar 2007 metais. Jos pagalba tvarkomi ne maisto produktų rinkos patikrinimų planai ir stebimas jų vykdymas, registruojami, kaupiami ir analizuojami patikrinimų duomenys, kaupiami duomenys apie nesaugius (pavojingus), įtariamai nesaugius bei nekokybiškus produktus, informacija apie produkto gamintojus, gamintojo įgaliotus atstovus, importuotojus, platintojus, paslaugos teikėjus, tvarkomi vartotojų skundai ir prašymai, duomenys apie atliekamus veiksmus, (bandymus, ekspertizes), informacija apie paskirtas nuobaudas, baudų mokėjimus bei taikytas rinkos ribojimo priemones, informaciją apie atliekamus visuomenės informavimo veiksmus, teikti viešąją informaciją visuomenei bei registruoti ir kaupti dokumentų kokybės analizės informaciją. Atsižvelgiant į rinkos, procesų pokyčius bei informacijos šaltinių pokyčius, šiuo metu VVTAT eksploatuojama RIPRIS tik iš dalies užtikrina įstaigos poreikius vykdant rinkos priežiūros funkcijas, tačiau nėra jokios galimybės kurti papildomų programinių priemonių visuomenei ir ūkio subjektams bei užtikrinti jiems inovatyvias ir patrauklias paslaugas. Norint užtikrinti visuomenei ir ūkio subjektams prieigą prie aktualios iš skirtingų šaltinių surinktos informacijos apie nesaugius produktus, tinkamai planuoti patikrinimus ir įvertinti atliktinus gaminių bandymus, būtina atlikti išsamią duomenų apie produktus ir ūkio subjektus analizę bei rizikos vertinimą, atsižvelgiant į rizikos valdymo modeliuose nustatytus kriterijus. Tam būtinas atitinkamos informacijos surinkimas bei jos įvairiapusiškas apdorojimas įvairiais aspektais. Aktuali ne tik VVTAT naudojamose programinėse priemonėse sukaupta informacija, bet ir kitose duomenų bazėse saugomi duomenys (pvz. ICSMS, RAPEX, EPREL, Muitinės informacinėse sistemose (toliau – IS) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) valdomose informacinėse sistemose esantys duomenys). Šiai dienai nėra sukurtos reikiamos integracijos, leidžiančios atlikti ūkio subjektų patikrinimų planavimą ir rizikos vertinimą taip, kad patikrinimai būtu atliekami tikrinant ūkio subjektus ir produktus tose srityse, kur galimos didžiausios grėsmės. Kadangi skirtingos funkcijos yra paskirstytos tarp kelių informacinių įrankių, VVTAT specialistai turi jungtis prie skirtingų programinių priemonių. Taigi, šiuo metu nėra vieningos, VVTAT specialistų ir ne maisto produktų rinkos dalyvių poreikius atitinkančios, šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis paremtos informacinės sistemos, įgalinančios ne maisto produktų vartotojus, ūkio subjektus atlikti nesaugių produktų paiešką, o VVTAT efektyviau vykdyti ne maisto produktų rinkos priežiūrą, užtikrinti nesaugių produktų nepatekimą į rinką bei teikti kitas su šia sritimi susijusias paslaugas, vykdyti kitas funkcijas. Taip pat Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą. Vadovaujantis NKL paraiškos duomenis, planuojami šie naudos paslaugos gavėjui kriterijai (pateikiamas naudų sąrašas, kuris įvertintas 4 ir 5 balais): 1. Išaugtų paslaugos ir (ar) jai suteikti reikalingų veiklos procesų atsparumas kibernetinėms grėsmėms 2. Sumažėtų klaidų teikiant paslaugą tikimybė 3. Paslaugos teikimo veiklos procesams atlikti reikėtų mažiau žmonių 4. Paspartėtų paslaugai suteikti reikalingi veiklos procesai 5. Būtų suvienodinta tokią pačią paslaugą teikiančių institucijų analogiškų veiklos procesų atlikimo praktika 6. Padidėtų paslaugos teikimo veiklos procesų skaidrumas 7. Institucija per tą patį laiką galėtų aptarnauti daugiau paslaugos gavėjų 8. Būtų taupomas paslaugos teikimo veiklos procesus atliekančių darbuotojų laikas 9. Mažėtų paslaugos suteikimo laiko ir sprendimo priklausomybė nuo netinkamo paslaugą teikiančių darbuotojų veikimo 10. Paslaugos gavėjui mažėtų poreikis kreiptis į įvairias institucijas, siekiant gauti paslaugą 11. Būtų galima automatizuotai kaupti su paslaugos teikimo veiklos procesais susijusias žinias ir patirtį (organizacijos žinių valdymas, institucinės atminties išsaugojimas) 12. Būtų sustiprinta ir paspartinta tarpinstitucinė komunikacija, siekiant suteikti paslaugą 13. Paslauga taptų lengviau prieinama įvairių gebėjimų paslaugų vartotojams 14. Išaugtų vartotojų pasitenkinimas institucijų teikiamomis paslaugomis 15. Sumažėtų finansinės paslaugos teikimo veiklos procesų atlikimo sąnaudos 16. Išaugtų paslaugų naudotojų skaičius 17. Išaugtų paslaugų naudotojų pasitenkinimas teikiama paslauga 18. Kita (nurodykite): Automatizuotas duomenų pateikimas į ES ICSMS sistemą bei gavimas iš ES RAPEX sistemos Projekto atitiktis skaitmeninių sprendimų privalomiems kriterijams, nustatytiems Skaitmeninių sprendimų vertinimo metodikos III skyriuje: 1.1. Kuriant arba modernizuojant skaitmeninį sprendimą bus prisidedama prie Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano (toliau – VPNĮP) arba 2022–2030 m Regionų plėtros programos (toliau – RPP) nuostatų įgyvendinimo. 3.2. Kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma pakartotinai naudoti (dalytis) institucijų jau surinktais duomenimis. 4.1. Skaitmeninio sprendimo prieinamumas bus užtikrintas ir socialiai pažeidžiamoms grupėms. 5.1. Sukūrus (modernizavus) skaitmeninį sprendimą bus sudarytos galimybės dalytis informacija ir duomenimis su kitomis institucijomis. 5.3. Skaitmeniniai sprendimai bus kuriami (modernizuojami) pakartotinai panaudojant jau egzistuojančius skaitmeninius sprendimus tam tikroje srityje ir (ar) pakartotinai panaudojant jau sukurtą IRT infrastruktūrą. 7.3. Kuriant skaitmeninį sprendimą bus taikomi atvirieji standartai, nustatyti Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijose, patvirtintose Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T-36 „Dėl Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijų patvirtinimo“. 8.1. Kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma įdiegti kibernetinio saugumo priemones. 9.1. Turima gebėjimų ir (ar) patirties įgyvendinti panašaus masto skaitmeninių sprendimų kūrimo (modernizavimo) projektus. Projekto apimtyje planuojamos realizuoti el. paslaugos: 1. Patikrinimų planavimas ir organizavimas; 2. Patikrinimų (planinių ir neplaninių) vykdymas; 3. Konsultacinių vizitų vykdymo procesas; 4. Ne maisto gaminių, kurių išleidimas į laisvą apyvartą sustabdytas, vertinimo procesas; 5. Konsultacijų vykdymas. Projekto apimtyje kuriami skaitmeniniai sprendimai skirti pakelti šių viešųjų elektroninių paslaugų brandos lygį: 1. Duomenų apie ne maisto produktų saugą nacionalinės bei tarptautinėse duomenų bazėse paieška; 2. Nuotolinės konsultacijos ne maisto produktų saugos klausimais. Paslaugos, kurioms aktualus išorinių naudotojų užsakymas el. būdu, bus prieinamos inicijuoti (užsakyti) per www.epaslaugos.lt.