Šis projektas remiasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-18891, Lietuvos regioninės politikos BALTOSIOS KNYGOS darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 nuostatomis bei siekiu “(...) atrasti Lietuvos regionų specifiškumą ir atskleisti jų stiprybes, remiant (…) aukštojo mokslo tobulinimo iniciatyvas (...)”2. Projektu norima spręsti 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane3 numatytus iššūkius ir „sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ Lietuvoje, stiprinti VDU tarptautinį konkurencingumą, gerinant studijų kokybę, plėtojant studentų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų kompetencijas, sukuriant palankias ir inovatyvias, Europos universitetų tinklo veikloms skirtas, antreprenerystės, studijų bei atviras ir lanksčias komandinio/projektinio darbo erdves bei efektyvinant informacines sistemas, diegiant virtualias paslaugas. Projektu iš esmės prisidedama prie svarbiausių Nacionalinio pažangos plano tikslų ir iškeltų uždavinių įgyvendinimo: „Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“, „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“, ir kt. Planuojamos veiklos prisideda prie 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai 4 prioritetų kuriant pažangesnę (1 prioritetas), socialiai atsakingesnę (4 prioritetas) ir skaitmeniškai raštingesnę (7 prioritetas) Lietuvą bei prie konkrečių uždavinių nr. 1.1, 1.4, 4.2, 4.3, 7.1 ir kt. įgyvendinimo. Stiprinant VDU tarptautinį konkurencingumą, kuriant europietišką Transform4Europe universitetą, esame pasiruošę spręsti tokias aukštojo mokslo problemas kaip: nepakankamas Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautiškumo lygis, profesinių ir kitų kompetencijų ugdymo sistemos trūkumas, jos diegimas ir įgyvendinimas bei mokymosi visą gyvenimą tinklo neužtikrintumas, nepakankamai kokybiškos studijos ir nelankstūs jų formų pasirinkimai, mažas tarptautinių jungtinių studijų programų bei modulių skaičius, nepatrauklios, nelanksčios studijų erdvės ir neefektyvus informacinių sistemų ir virtualių paslaugų tinklas, o taip pat mažėjantis studentų skaičius Lietuvoje ir kt. Remiantis oficialiosios statistikos portalu5, pastaruoju laikotarpiu Lietuvoje nuolatos mažėja į universitetus stojančių studentų skaičiai: nuo 87 797 studentų 2016-2017 metais, iki 71 566 studentų 2021-2022 metais. Vadovaujantis UNESCO duomenimis6, dabar pasaulyje yra 10 463 studijuojantys lietuviai. Šis skaičius byloja, kad įvairios priežastys skatina studentus išvykti studijuoti į užsienį, o Lietuvos universitetai pagal reitingus ne visada gali konkuruoti su kitais pasaulio universitetais. Vadovaujantis 2021 m. „Strata“ atlikto tyrimo rezultatais7, kas dešimtas dvyliktokas ir net kas ketvirtas dešimtokas svarsto galimybę studijuoti užsienyje. Apklaustų moksleivių vertinimu, aukštojo mokslo studijos užsienyje išsiskiria prestižu, o užsienio universitetuose įgytas diplomas turi didesnę vertę, negu įgytas Lietuvoje. Dėl augančio moksleivių susidomėjimo studijomis užsienyje, sudėtingo priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas sąlygų8, ateityje gali dar labiau išaugti studijoms iš Lietuvos išvykstančių jaunuolių dalis. Todėl būtina išlaikyti ir stiprinti universitetinio išsilavinimo patrauklumą, ypatingą dėmesį skiriant studijų kokybės užtikrinimui ir universiteto teikiamo išsilavinimo vertės didinimui bei studijų/mokymų pasiūlos lankstumo ir prieinamumo didinimui. Lietuvos aukštųjų mokyklų dalyvavimas Europos universitetų iniciatyvoje ir šio projekto įgyvendinimas, yra itin teigiamas pokytis visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, galintis padėti Lietuvai spręsti abiturientų išvykimo studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas problemą. Remiantis „Kurk Lietuvai“ atlikta analize9, Lietuva yra tarp pirmaujančių ES pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių piliečių skaičių, tačiau studijų ir mokslo tarptautiškumo lygis yra pakankamai žemas. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis10, Lietuvos švietimo kokybė krinta, o žmogiškasis kapitalas tampa nepakankamu patenkinti darbo rinkos poreikius. „Strata“ atliktoje Lietuvos inovacijų ekosistemos analizėje11 teigiama, kad Lietuva turi nemažai potencialo stiprinant inovacijas, tačiau norint tai padaryti taip pat būtina stiprinti studijų tarptautiškumą, skatinti bendrų tarptautinių publikacijų, citavimo rodiklius, didinti užsienio studentų ir doktorantų skaičius ir kt. Remiantis ES tyrimais12, Lietuva šioje srityje turi tam nemažai potencialo ir kol kas nėra pirmaujančiose pozicijose. Atsižvelgiant į tai, būtina imtis veiksmų, todėl viena iš esminių šio projekto siekių – VDU tarptautiškumo didinimas ir aktyvesnis bendradarbiavimas tarp Transform4Europe universitetų. Toks bendradarbiavimas padėtų ir sprendžiant vieną iš esminių Lietuvos aukštojo mokslo problemų, nurodomų Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaitoje13: gana mažas tarptautinių studijų programų skaičius, nepakankamai kokybiškos studijos ir nelankstūs jų pasirinkimai. Šį faktą patvirtina ir pagrindinė valstybės užsakymu atlikto audito išvada sako, kad „Studijų kokybė aukštosiose mokyklose užtikrinama nepakankamai, nes studijų kokybės užtikrinimo priemonės ir jų taikymas turi trūkumų, tobulintinas studijų programų rengimas ir vykdymas, nepakankama studijų tarptautiškumo plėtra14”. Kol kas tik nedidelė dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdo jungtines studijų programas, todėl patirtis vykdant jungtines programas yra gana ribota, studentų populiacija šiose programose nėra didelė. Minėtoje audito ataskaitoje pabrėžiama, kad „jungtinės studijų programos (be doktorantūrų) sudaro 2,5 proc. visų aukštosiose mokyklose vykdomų programų, o jose studijuoja 0,8 proc. visų studentų (2020 m. – 848) ir jų dalis 2017–2020 m. sumažėjo 16,2 proc15. Pabrėžiama, kad galimybė studijuoti tarptautinėse jungtinių studijų programose suteiktų daugiau patirties ir galimybių studentams ateities karjeroje, o tai naudinga ne tik atskiriems studentams, bet ir visai visuomenei, regionui, valstybei. Mūsų šalyje kelią kol kas sunkiai skinasi ir lankstesni studijų modeliai. Dažniausiai jie dar nėra prieinami studentams ir plačiajai visuomenei, nors 2020 m. priimtame „Romos komunikate16 pabrėžiama, kad inovatyvi aukštojo mokslo erdvė turi ieškoti kaip atliepti visuomenės iššūkius, gebėti gretai stiprinti tam reikalingas piliečių žinias, įgūdžius ir kompetencijas bei „kiek galima aiškiau apibrėžti, sukurti, įgyvendinti šiuos mažesnius, lanksčius mokymosi dalykus, įskaitant ir tuos, kuriais suteikiami mikrokreditai17. Taigi, viena iš Transform4Europe Europos universitetų iniciatyvos ir šio projekto krypčių yra būtent jungtinių tarptautinių studijų, trumpojo ciklo studijų dalykų kūrimas bei aukštojo mokslo kokybės kėlimas, tai leis Lietuvai ženkliai pagerinti studijų patrauklumą, kokybę, lankstumą, prieinamumą ir įgalintų visuomenės mokymąsi visą gyvenimą. Kita ne mažiau svarbi problema yra nepakankamas studentams ir dėstytojams reikalingų kompetencijų ugdymas, reaguojant į nuolat besikeičiančius procesus, atsiremiant į šiandienius mokslinius tyrimus ir metodus, egzistuojančias inovacijas bei trūkstamų kompetencijų analizę ir aktyvinant visuomenės raštingumą tokiose srityse kaip: socialiniai pokyčiai, aplinka ir gamtosauga, skaitmeniniai pasiekimai, energetika, finansai ir t.t. Apie pusę Valstybės audito “apklausoje dalyvavusių studentų atstovybių dėstymo kokybę išskyrė kaip didžiausią problemą”18, kadangi nereta aukštojo mokslo įstaiga: nerengė dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo mokymų ir planų, nors dar 2016 m. Lietuvai ekspertai tarptautiniai ekspertai rekomendavo stiprinti dėstytojų didaktines ir kitas kompetencijas. Ne vienerius metus kalbama, kad baigę Lietuvos universitetus absolventai neretai stokoja verslumo, skaitmeninio raštingumo ir kitų žinių. „Darbdaviai pabrėžia darbuotojų kompetencijų svarbą ir profesinį tobulėjimą visą gyvenimą. Keičiantis darbo aplinkai, darbuotojams gali tekti ne kartą keisti darbo kryptį, įgyti naujų kompetencijų. Taip pat vis svarbesni tampa gebėjimai planuoti savo darbą, dirbti efektyviai, darbo komandoje įgūdžiai“,19. ”Strata“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė iš apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų “visiškai sutinka” arba “sutinka” su teiginiu “man reikia mokytis”20, Atsižvelgiant į kintančius pasaulio poreikius, popandeminį laikotarpį bei kitus veiksnius, akivaizdu, kad tiek dėstytojams, tiek studentams reikalingas nuolatinis kompetencijų atnaujinimas, o šis projektas leistų akademinei bendruomenei sistemiškai mokytis ir tobulėti. Prie to prisidėti galėtų ir išplėtota, lanksti T4EU veikloms skirta infrastruktūra, kuri gali būti atnaujinta ir pertvarkyta pagal tarptautines rekomendacijas ir partnerių patirtis. Tyrimai rodo, kad patrauklios mokymosi erdvės 21 ir platformos, kurių kol kas Lietuvos universitetuose akivaizdžiai trūksta, palankiai įtakoja ir mokymosi rezultatus, todėl sieksime atnaujinti tam tikras VDU erdves ir diegti nuotolines platformas, skirtas mokymuisi bei laisvalaikiui ir pritaikyti jas Europos universitetų tinklo veiklų įgyvendinimui, mokymosi visą gyvenimą poreikiams bei antreprenerystės ugdymui. Kaip viena Lietuvos aukštojo mokslo problemų, pabrėžiama ir nepakankama įvairių sričių skaitmenizacija, neišplėtotas ir nuo Europos tendencijų kol kas atsiliekantis informacinių sistemų ir virtualių paslaugų tinklas. Nors Vytauto Didžiojo universitete šis tinklas yra nuolatos aktyvinamas, be to šiuo metu naudojame “Moodle” platformą (“Openstudies”), tačiau trūksta jos plėros galimybių bei pritaikomumo mokymosi visą gyvenimą sistemai kt. Taip pat reikalingas atnaujintos VDU bibliotekos sistemos “CRIS” integravimas su tam tikromis Europinėmis ar pasaulinėmis sistemomis. Nepakankamai efektyviai VDU kol kas veikia studentų tarptautinio mobilumo administravimo ir skatinimo sistemos, el. parašo sistema, o dėl to didėja biurokratinė našta TĘSINĮ RASITE PĮP