Profesinis mokymas vis dar nėra patrauklus gimnazistų tarpe, ypač jų tėvų ir mokytojų, galvojant, kad profesinio mokymo programas turėtų mokytis tie, kurie jau negali mokytis gimnazijoje, turi elgesio ir emocijų sutrikimų yra nepažangūs. Deja tokį požiūrį paveldėjome dar iš sovietmečio. Kita problema, kad profesinėse mokyklose devintoje ir dešimtoje klasėse mokiniai mokosi pagrindinio ugdymo II dalies programą, kuri labai panaši į bendrojo lavinimo mokyklose teikiamas bendrojo ugdymo programas, profesinio mokymo programos jiems nėra siūlomos, nes tai nenumatyta, tokia praktika buvo dar prieš tris metus. Trečia problema – trečdalis įstojusiųjų ne baigia visos profesinio mokymo programos, o tie, kurie baigia, tik apie 40 proc. įsidarbina pagal turimą kvalifikaciją. Tai rodo, kad nėra pilnai tenkinami darbo rinkos poreikiai. Ketvirta problema – profesinis orientavimas: mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose mažai žino apie profesinio mokymo galimybes ir darbinės veiklos sąlygas. Nuo 2020-2021 m. m. atsirado galimybė gimnazistams ir bendrojo ugdymo 9- 10 kl. mokiniams pasirinkti profesinio mokymo II ar III lygio kvalifikacijų programų modulius. Tai numato Bendrieji ugdymo planai, patvirtinti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro ( 2022-2023 m. m. 84 p.). 1-2 kl. gimnazistai ir pagrindinių mokyklų 9-10 kl. mokiniai gali rinktis 5 kreditų profesinio mokymo programų modulius, o 3-4 kl. gimnazistams – 10 kreditų, baigus modulių programą išduodamas kompetencijų pažymėjimas. Stojimas vyksta per LAMA BPO sistemą, su mokiniu sudaroma mokymosi sutartis (suderinus su tėvais), o profesinė mokykla su Bendrojo ugdymo mokykla sudaro Bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomos mokinio individualaus ugdymo plano galimybės. Tokiu būdu mokiniams pasirinkus profesinio mokymo programos (PMP) modulius sudaromos sąlygos susipažinti (išbandyti) su būsima profesija, tokiu būdu atliekant praktinę profesinio orientavimo dalį. Tuo pačiu per keturis metus mokinys gali baigti 30 kreditų PMP ir įgyti profesinę kvalifikaciją, taip pat darbdaviai palankiai vertina ir tuos, kurie turi kompetencijų pažymėjimus. Toks PMP modulių pasirinkimas didina profesinio mokymo prieinamumą visiems to norintiems, o negalintiems mokytis gimnazijose ar bendrojo ugdymo mokyklose. Tikėtina, kad vis daugiau mokinių pasirinks tokį mokymosi kelią. Įgyvendinant projektą nepažeisti horizontalieji principai ir Chartijos, prieš vykdant mokymus buvo atlikta žodinė tikslinės grupės apklausa, siekiant nustatyti, ar jos nariai turi specialiųjų poreikių. Patvirtiname, kad šiame projekto įgyvendinimo plane planuojamų įgyvendinti projekto veiklų (poveiklės Nr. 1.1-1.10) išlaidos nėra finansuojamos pagal kitus pareiškėjo VšĮ Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus.