Profesinis mokymas vis dar nėra patrauklus gimnazistų tarpe, vis dar visuomenės požiūriu profesinio mokymo turėtų mokytis tie mokiniai, kurie jau negali mokytis gimnazijoje, turi elgesio ir emocijų sutrikimų, žemas pažangumas. Kita problema, kad profesinėse mokyklose devintoje ir dešimtoje klasėse mokiniai mokosi pagrindinio ugdymo II dalies programą, kuri labai panaši į bendrojo lavinimo mokyklose teikiamas bendrojo ugdymo programas, profesinio mokymo programos jiems nėra siūlomos, nes tai nenumatyta. Trečia problema – trečdalis įstojusiųjų nebaigia visos profesinio mokymo programos, o tie, kurie baigia, tik apie 40 proc. įsidarbina pagal turimą kvalifikaciją. Tai rodo, kad nėra pilnai tenkinami darbo rinkos poreikiai. Ketvirta problema – profesinis orientavimas: mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose mažai žino apie profesinio mokymo galimybes, įsidarbinimo, karjeros galimybes. Nuo 2023-2024 m. m. atsirado galimybė pagrindinio ugdymo 9 - 12 kl. mokiniams pasirinkti profesinio mokymo II, II ar IV lygio kvalifikacijų profesinio mokymo programų modulius. Tai numato Bendrieji ugdymo planai, patvirtinti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro (2023-2024 m. m. ir 2024-2025 m.m. 97.8.4.; 110.3.2.). 1-2 kl. gimnazistai ir pagrindinių mokyklų 9-10 kl. mokiniai gali rinktis 5 kreditų profesinio mokymo programų modulius, o 3-4 kl. gimnazistams – 10-20 kreditų, baigus modulių programą išduodamas Formaliojo profesinio programos modulio kompetencijų pažymėjimas. Stojimas vyksta per LAMA BPO sistemą, su mokiniu ir jei mokinys nepilnametis ir su tėvais sudaroma mokymosi sutartis, o profesinė mokykla su Bendrojo ugdymo mokykla sudaro Bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomos mokinio individualaus ugdymo plano galimybės. Tokiu būdu mokiniams pasirinkus profesinio mokymo programos (PMP) modulius sudaromos sąlygos susipažinti (išbandyti) su pasirinkto modulio profesija, tuo pačiu vykdomas praktinis profesinio orientavimas. Profesinio mokymo programų modulių pasirinkimas didina profesinio mokymo prieinamumą visiems, pasimatuoti profesiją besimokant bendrojo ugdymo mokyklose. Tikėtina, kad tai paskatins vis daugiau mokinių pasirinkti tokį mokymosi kelią. Įgyvendinant projektą nepažeisti horizontalieji principai ir Chartijos, prieš vykdant mokymus buvo atlikta žodinė tikslinės grupės apklausa, siekiant nustatyti, ar jos nariai turi specialiųjų poreikių. Rezultatai parodė, kad apie 10 proc. tikslinės grupės narių daugiausiai turi vidutinių specialiųjų poreikių. Tam, kad profesinis mokymas taptų perspektyviu mokiniams bendro ugdymo mokymo įstaigose plečiamos galimybės susipažinti su profesinių mokyklų veiklomis kviečiant mokinius į Atvirų durų dienas, organizuojamus mokykloje renginius, leidžiama “pasimatuoti” profesiją gyvai. Didinama profesinio mokymo programų pasiūla specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims. Pristatydami profesijas atkreipiame dėmesį, kad BU mokymo įstaigose besimokantys mokiniai gali mokytis profesinėse mokyklose pagal profesinio mokymo programų modulius. Taip atsiranda galimybė mokiniams per trumpesnį laiką susipažinti su profesija, anksčiau pradėti dirbti ir tapti savarankiškiems, galimybė kartu įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir kvalifikaciją, galimybė „išbandyti“ profesiją, prireikus – ją pakeisti. Baigę mokymus mokiniai patys skleidžia informaciją savo draugams apie galimybes profesiniame mokyme. Nuolat bendradarbiaujame su bendrojo ugdymo mokyklomis, vedame praktinius užsiėmimus, pristatome galimybes besimokant bendrojo ugdymo mokykloje mokytis modulio profesinėje mokykloje. Nuolat bendradarbiaujame su Vilniaus, Pakruojo, Pasvalio, Druskininkų ir Lazdijų bendrojo ugdymo mokyklomis,: vykstame į karjeros dienas, kviečiame į atvirų durų dienas. Bendradarbiaujame su Lazdijų, Druskininkų, Pakruojo, Pasvalio savivaldybėmis. Visuose moduliuose visi 171 besimokantys mokiniai įgis skaitmenines ir žaliajai pertvarkai reikalingas kompetencijas.