Biržų r. savivaldybėje valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pabaigoje bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis (10,8%) buvo aukštesnis nei daugelyje Panevėžio apskrities savivaldybių. Siekiant spręsti darbo vietų trūkumo problemą, būtina skatinti verslų steigimą ir plėtrą bei ugdyti gyventojų verslumo lygį ir taip pat didinti įsidarbinimo galimybes. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, analizuojamu 2018-2022 m. laikotarpiu nedarbo lygis Biržų r. sumažėjo 4,63%. ir siekė 10,3%. Lyginant su kitomis Panevėžio apskrities savivaldybėmis, 2022 m. Biržų r. nedarbo lygis išliko didesnis nei kitose apskrities savivaldybėse, išskyrus Rokiškio r., kur nedarbo lygis siekė 12,1%. Pažymėtina, jog nedarbo lygis mažėjo visose savivaldybėse išskyrus Panevėžio m. savivaldybę, kur nedarbo lygis padidėjo 18,06%, iki 8,5%. Analizuojamu laikotarpiu galima išskirti 2020 m., kuomet visose savivaldybėse buvo fiksuotas stipriai padidėjęs nedarbo lygis. Galima daryti prielaidą, jog tam didelę įtaką padarė COVID-19 pandemija, apribojusi verslų veiklą, dėl ko nemaža dalis darbuotojų neteko darbo arba negalėjo vykdyti veiklos. Biržų miesto gyventojų apklausos metu 73,4% dalyvių nurodė naujų profesinių įgūdžių, gebėjimams reikalingų paslaugų ir pagalbos įdarbinant trūkumą. Analizuojant jaunimo nedarbo rodiklius Panevėžio apskrityje pastebimas jaunimo (16- 29 m.) nedarbo skaičiaus augimas. Bendroje statistikoje išskirtinai didelis jaunimo nedarbas buvo 2020 m. Tam daug įtakos turėjo prasidėjusi COVID-19 pandemija. 2022 m. jaunimo nedarbas Biržų r. buvo vienas didesnių tarp visų Panevėžio apskrities savivaldybių ir siekė 5,9% (didesnis buvo tik Panevėžio m. – 7,8% ir Rokiškio r. – 6,5%). (žr. 7 lentelė). Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 m. pradžioje Biržų r. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 274 asmenys (16-29 m.) neturintys ir ieškantys darbo Apibendrinant analizuojamo laikotarpio situaciją matyti: - didžiausias bedarbystės procentas ir daugiausia asmenų registruotų Užimtumo tarnyboje buvo 2020-2021 m. per COVID-19 pandemijos laikotarpį; - Biržų miesto gyventojų apklausos metu 73,4% dalyvių nurodė naujų profesinių įgūdžių, gebėjimams reikalingų paslaugų ir pagalbos įdarbinant trūkumą; - nors ir stebimas bedarbių skaičiaus mažėjimas, tačiau daugėja nedirbančio jaunimo ir galimai darbdaviai susiduria kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Išskiriamos šios probelmos: 1. Jaunimo verslumo įgūdžių ir palaikančios aplinkos stoka. Jaunimas dažnai neturi žinių apie finansų valdymą, rinkodarą, verslo strategijas, praktinės patirties ir kūrybiškų problemų sprendimo būdų. Biržų mokyklose ir gimnazijoje nėra verslumo būrelių ar pamokų, ekonomikos pamoka gimnazijoje yra pasirenkama ir ją renkasi itin mažai gimnazistų dėl teorinio, o ne praktinio mokymo pobūdžio. Itin populiari Lietuvoje jaunimo verslumo programa Junior Achievement nėra vykdoma vienintelėje Biržų miesto gimnazijoje, nei kitose mokyklose. Psichologiniai ir socialiniai veiksniai taip pat įtakoja jaunimo nesirinkimą inicijuoti ir kurti, vystyti savo verslo idėjas. Apklausę Biržų "Saulės" gimnazijos pirmokus pamatėme, kad net 85 proc. iš jų trūksta padrąsinimo iš aplinkos galvoti apie galimybę ateityje kurti savo verslą. 72 proc. iš jų pripažįsta, kad nežino iš kur gauti verslo kūrimui reikiamų lėšų ir stokoja pasitikėjimo savimi ir baiminasi tėvų ir mokytojų skeptiškumo. Biržuose nėra bendradarbystės erdvės, interneto kavinių ir erdvių, kur verslus pradedantys žmonės galėtų pasinaudoti erdve darbui, kuriam reikalingas internetas, kompiuteris, spausdintuvas. Daugelis pradedančiųjų verslininkų neturi lėšų biurui ar patogiai darbo vietai. Tai per didelė prabanga pradedant verslą, o dirbant iš namų trūksta produktyvumo, disciplinos ir tinkamų sąlygų susitikimams su klientais, kainodaros, rinkodaros, marketingo, komunikacijos ir pardavimų darbams atlikti. Biržų mieste buvo viena kavinė, kurioje veikė spartus internetas, bet dabar ji yra uždaryta remontui. Bibliotekos patalpos yra įsikūrusios Biržų pilyje, tad dėl storų sienų ten sunkiai užtikrinamas internetinio ryšio stabilumas ir dėl specifinės aplinkos nėra jaukios ir patogios verslo pradžiai erdvės. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei pusė smulkių verslų Lietuvoje neišgyvena pirmųjų trejų metų dėl finansinio neefektyvumo, kainodaros ir rinkodaros žinių stokos. Asmenims, norintiems kurti verslą, Biržuose itin trūksta mokymų, suteikiančių pradedantiesiems verslininkams reikalingų įgūdžių, kad jie galėtų kurti tvarius verslus, gebėtų tinkamai planuoti laiką ir gautų problemų sprendimo įrankius. Ištyrus miesto renginių 2023-2024 m. kalendorių radome 3 įvykius, susijusius su verslumo ugdymu, kuriuose buvo kviečiami dalyvauti visi norintys: tai 2 Vilniaus pramonės verslo ir amatų rūmų organizuotas verslių moterų susitikimai ir mokymai apie pardavimų komunikaciją. 2. Verslą kuriančių asmenų palaikymo sistemos stoka. Silpni ryšiai ir ribotos bendradarbiavimo galimybės apsunkina verslo kūrimą. Biržų mieste itin silpna verslumo kultūra ir visuomenės požiūris į verslumą tik pamažu keičiasi. Mieste leidžiami du laikraščiai, kuriuose nuolat pristatomi nauji verslai, į miestą grįžtančios gyventi šeimos, tačiau po kiekvienu straipsniu atsiranda dar daug negatyvių ir žeminančių komentarų, pilnų kartėlio ir nepasitikėjimo. 2021-2024 m. organizacijoje "Kartu saldu" turėjome verslumo ugdymo koučingo grupės susitikimus, teikėme asmenines koučingo paslaugas jauniems verslams, dayvavome verslo mentorystės programoje. Pokalbiuose su verslo atstovais nuolat girdime žmonių baimę pradėti verslą, dalintis savo iniciatyvomis, būtent dėl artimųjų ir šeimos nepasitikėjimo ir platesniame socialiniame rate tvyrančios nudrąsinimo kultūros. Šiais metai neplanuojamos verslo palaikymo, mentorystės, koučingo ar bendradarbystės erdvės idėjos, tad matome didžiulį jų stygių. Jaunimui ir verslą kuriantiems žmonėms trūksta sėkmės istorijų ir rolių modelių, įkvepiančių pavyzdžių, verslo bendruomenės palaikymo. 3. Verslo pradžios ir vystymo rizikos prevencijos priemonių stoka. Verslo inkubatoriai ir akseleratoriai – erdvės, kuriose startuoliai gali dirbti ir gauti mentorių pagalbą. Lietuvoje vis daugėja tokių erdvių. Biržuose vis dar neturime tokios erdvės, Turizmo informavimo ir verslo konsultavimo centre 2023-2024 m. buvo organizuotos dvi jauno verslo mentorystės programos, bet jos nutrūko darbuotojui išėjus iš TIC. Šiuo metu įstaiga ieško naujo žmogaus. Verslo konsultavimas ir informavimas nevyksta. Biržai, skirtingai nei aplinkiniai miestai, kaip Panevežys, Pasvalys, Utena, Šiauliai, vis dar neturi įkurtos bendradarbustės erdvės, kurios viena svarbiausių funkcijų - tinklaveika ir dalijimasis žiniomis bei patirtimi. Dalyviai čia vieni kitiems tampa pirmaisiais verslo klientais, dalinasi kontaktais, žiniomis, sprendimais. O tai yra labai svarbi verslo pradžios ir auginimo dalis, kur jauni verslai randa bendrų projektų galimybes ir partnerius. Siūlomi identifikuotų problemų sprendimo būdai: 1. Organizuoti verslumo įgūdžių mokymus. Verslumo įgūdžių mokymai padeda žmonėms suprasti, kaip sėkmingai kurti, valdyti ir plėtoti savo verslą, suteikiant jiems praktinių žinių bei pasitikėjimo. Tokie mokymai skatina inovatyvų mąstymą, rizikos valdymą ir strateginį planavimą, kurie yra būtini siekiant ilgalaikės sėkmės konkurencingoje rinkoje. Be to, jie prisideda prie ekonomikos augimo, nes išugdyti verslininkai kuria darbo vietas, skatina vietinę gamybą ir stiprina verslo ekosistemą. 2. Įkurti bendradarbystės erdvę ir vykdyti bendradarbystės veiklas Biržų mieste. Bendradarbystės erdvėje bus sukurta profesionali, leidžianti susikaupti, pritaikytą efektyviam darbui aplinka, kurioje dvi dienas per savaitę rinktųsi projekto dalyviai ir kartu dirbtų. Pagal verslo etapus konsultuojantys specialistai, mentoriai ir savanoriai padės jauniems verslams ir verslą kuriantiems asmenims produktyviai išnaudoti savo laiką: mėnesio pradžią skiriant planavimui, rinkodarai ir komunikacijai, vidury – įsivertinimui, klientų paieškai, pardavimams, pabaigą – buhalterinėms ataskaitoms ir deklaracijoms, pajamų – išlaidų balansui ir pan. 3. Verslumo koučingas. Verslumo koučingas padedės verslininkams aiškiau apibrėžti savo tikslus, įveikti iššūkius ir atrasti efektyviausius sprendimus verslo augimui. Koučeris padės verslininkui įsivertinti savo stipriąsias puses, identifikuoti silpnąsias grandis ir ugdyti strateginį mąstymą. Verslumo koučingas yra vertingas įrankis tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems verslininkams, siekiantiems optimizuoti savo verslo strategiją ir asmeninį efektyvumą. 4. Jauno verslo stiprinimas, suteikiant reikalingas priemones. Jauniems verslams Biržų mieste įranga ir priemonės yra būtinos, kad jie galėtų sumažinti pradines investicijas ir greičiau įsitvirtinti rinkoje. Daugelis pradedančiųjų verslininkų susiduria su finansiniais iššūkiais, todėl suteikta pagalba leis jiems sutelkti dėmesį į paslaugų ar produktų tobulinimą. Moderni įranga padės užtikrinti aukštesnę darbo kokybę, efektyvesnius procesus ir didesnį konkurencingumą vietinėje bei platesnėje rinkoje. Be to, tinkamos priemonės skatins inovatyvius sprendimus ir verslo augimą, prisidedant prie miesto ekonominės plėtros. Projekto įgyvendinimas prisideda prie Biržų miesto vietos veiklos grupės strategijos 2023–2027 m. tikslo „Didinti socialinę ir ekonominę gyventojų įtrauktį Biržų mieste“, įgyvendinant 1.2 uždavinį „Vykdyti veiklas, skirtas Biržų miesto gyventojų darbinių ir verslumo įgūdžių ugdymui, skatinant jaunų verslo subjektų kūrimąsi ir plėtrą“ bei 1.2.2 veiksmą „Biržų miesto gyventojų verslumo skatinimas, naujo verslo kūrimui bei plėtrai reikalingų gebėjimų ir priemonių suteikimas“.