Socialinė ir ekonominė atskirtis tarp regionų ir savivaldybių regionų viduje reikalauja individualių, vietos sąlygas bei iššūkius atspindinčių kompleksinių veiksmų, siekiant mažinti netolygumus ir stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą šalyje. Alytaus regiono ekonomines problemas daugiausiai lemia objektyvios regiono geografinės savybės ir mažiau prieinamos tvariam ekonominiam augimui būtinos viešosios paslaugos, tokios kaip viešasis transportas. Dėl šios priežasties inicijuojamas projektas dėl vieningos elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemos, kurio tikslas - sudaryti sąlygas Alytaus regiono gyventojams saugiai ir patogiai naudotis viešojo transporto paslauga. Šio projekto pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria projekto partneriai ir projekto tikslinės grupės: • Ribotas viešosios keleivių vežimo paslaugos Alytaus regione prieinamumas bei gerintina paslaugos kokybė. Viešojo transporto prieinamumo problema buvo akcentuota ir 2022–2030 metų regionų plėtros programoje, kurioje pažymima, jog viešojo transporto sistemos fragmentacija mažina gyventojų mobilumą ir apsunkina kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumą ir patrauklesnių darbo vietų pasiekiamumą, kartu netiesiogiai stiprindama priklausomybę nuo individualaus transporto ir taip prisidėdama prie oro taršos ir eismo saugos problemų. Tuo tarpu viešosios paslaugos kokybės gerinimo poreikis ir svarba atliepiamas Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030”. Atsižvelgiant į atliktų apklausų rezultatus Alytaus regione, viešojo transporto kokybė yra gerintina, gyventojai vertina, jog viešasis transportas būna perpildytas, kursuoja ne pagal tvarkaraštį, ar pervežėjai suteikia ne visą informaciją, susijusią su kelionėmis viešuoju transportu. 2023–2029 m. Alytaus regiono funkcinės zonos strategijoje kaip viena iš egzistuojančių problemų įvardinta viešųjų paslaugų integralumo trūkumas susisiekimo srityje. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkančių kelionių autobusais skaičius Alytaus regione 2019 m. buvo lygus 23,15 arba 5,6 karto mažesnis nei šalies vidurkis. Pagrindinėmis problemos priežastimis įvardinamas neužtikrinamas sistemingas viešojo transporto valdymas tarp savivaldybių, saugios ir informatyvios infrastruktūros trūkumas. Strategijoje nurodoma, kad: o regiono viešojo transporto sistema yra išskaidyta, neatitinkanti gyventojų ir lankytojų poreikių; o nėra bendros bilietų pardavimo sistemos, nėra integruotų tvarkaraščių, nėra maršrutų derinimo, nėra informacijos apie susisiekimą ir persėdimus; o regiono viešojo transporto sistema nepritaikyta žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių, šeimų su vaikais poreikiams; o regiono viešojo transporto sistema nėra patraukli potencialiems naudotojams dėl didelių kainų, mažo dažnumo, ilgo kelionės laiko, nepatogaus tvarkaraščio; • Šiuo metu viešosios keleivių vežimo paslaugos Alytaus regione teikiamos ribotai naudojant informacines technologijas. Atitinkamai nesant vieningos elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemos Alytaus regione, savivaldybės susiduria su įvairiomis problemomis, kurios tiesiogiai veikia viešųjų keleivių vežimo užtikrinimo paslaugų prieinamumą, patogumą, efektyvumą: o Visiems prieinamų, patogių, socialinę sanglaudą įgalinančių viešųjų keleivių vežimo paslaugų Alytaus regione trūkumas. Alytaus regiono ekonomines problemas (aukštas nedarbo lygis, žemesnis pragyvenimo lygis ir pan.) daugiausiai lemia objektyvios regiono geografinės savybės ir mažiau prieinamos tvariam ekonominiam augimui būtinos viešosios paslaugos, tame tarpe ir viešasis transportas, sąlygojančios žemą darbo jėgos judumą ir tik daliai gyventojų nuolatinėms kelionėms į darbą prieinamas viešojo transporto paslaugos. Tai turi neigiamą poveikį tiek daliai gyventojų, ypač priklausančių socialiai pažeidžiamoms grupėms ir (ar) gyvenantiems sunkiau pasiekiamose vietovėse, kurie negali įsidarbinti, tiek miestuose veikiančiai daliai darbdavių, kuriems nepasiekiama esama ir potencialiai tinkama regioninė ir tarpregioninė darbo rinka. o Visiems prieinamų paslaugų trūkumas neatsiejamas ir nuo nepatenkintų pažeidžiamų grupių poreikių. Žmonės su negalia turi poreikį neišeidami iš namų suplanuoti savo kelionę ir vykti pasirinktu maršrutu, pasirenkant tą viešojo transporto maršrutą, kuris yra pritaikytas žmonėms su negalia. Tuo tarpu pajamų ir kitus materialinius nepriteklius patiriantys gyventojai arba kitaip sakant žemiau ar arti santykinio skurdo ribos gyvenantys asmenys taip pat turi poreikį paprasčiau naudotis viešuoju transportu ir lengvatiniais el. bilietais, vykti į darbą bet kurioje regiono savivaldybėje. Socialinę riziką patiriančioms šeimoms, taip pat šeimoms auginančioms vaikus, taip pat yra aktualu paprasčiau naudotis viešuoju transportu ir lengvatiniais el. bilietais, vykti į darbą bet kurioje regiono savivaldybėje ir pan. o Informacijos prieinamumo trūkumas. Nors tvarkaraščiai ir jų pasikeitimai yra prieinami interneto svetainėse, tai ne visada yra patogiausias ar greičiausias būdas sužinoti reikalingą informaciją, ypač žmonėms, kurie neturi nuolatinės prieigos prie interneto ar nėra įpratę naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Be to, informacija gali būti pateikiama neintuityviai ir sunkiai suprantamai. Tai gali sukelti nepatogumų, nes keleiviai turi mažiau galimybių tiksliai planuoti keliones ir prisitaikyti prie tvarkaraščių pokyčių. o Keleivių patiriami laiko ir piniginiai nuostoliai. Nesant skaitmeniniam sprendimui, keleiviai gali nepastebėti laiku paskelbtų tvarkaraščių pokyčių arba nesant galimybės realiu laiku matyti transporto priemonių judėjimo, netinkamai suplanuoti savo kelionę, kas gali nulemti laiko praradimus. o Duomenų trūkumas maršrutų planavimui ir nepakankamas prisitaikymas prie keleivių poreikių. Neturint skaitmeninio sprendimo yra sudėtinga rinkti tikslius ir išsamius duomenis apie keleivių srautus, kelionės laikus ir naudojimąsi paslaugomis. Tai apsunkina transporto maršrutų ir tvarkaraščių optimizavimą, nes trūksta duomenų apie keleivių poreikius ir elgseną. Tai gali reikšti ne tik nepatogumus keleiviams, bet ir neefektyvų transporto priemonių naudojimą. o Mažesnis keleivių pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis. Trūkstant šiuolaikinių patogumų, tokie kaip elektroninis bilietų pirkimas ar realaus laiko informacija apie maršrutus, transporto priemonės judėjimą ir pan. keleiviai gali jaustis mažiau patenkinti viešojo transporto paslaugomis. Tai gali sumažinti jų norą naudotis viešuoju transportu, o tai, savo ruožtu, gali turėti įtakos bendram viešojo transporto naudojimui. • Nepatenkintas viešųjų paslaugų skaitmenizavimo poreikis. • Augantys naudotojų lūkesčiai paslaugoms ir jų kokybei. • Poreikis didinti viešojo valdymo veiksmingumą. Įgyvendinant projektą bus sukurta Vieninga elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistema Alytaus regiono savivaldybėse, įgalinanti apjungti visas 5-ias Alytaus regiono savivaldybes ir jų viešojo transporto sistemas į vieningą sistemą, nesugriaunant esamos savivaldybių autonomijos, o praplečiant transporto organizavimo galimybes, kuriant jungtinius maršrutus ir produktus keleiviams, įgalinant integraciją su tarpmiestiniu transportu, kitais regionais ir ateities vieningo bilieto struktūromis. projektas atitinka skaitmeninių sprendimų privalomus kriterijus, nustatytus Skaitmeninių sprendimų vertinimo metodikos 1 priedo lentelėje:(1.1, 2.2,2.3,3.1,3.2,,4.1,4.3,5.1,5.2,5.3,7.3,8.1,9.1) Projekto metu bus sukurtas keleivio paskyra paremtas skaitmeninis sprendimas, kuriuo naudojantis keleivis galės naudotis elektroniniu bilietu tiek kortelės, tiek mobiliosios programėlės forma. Planuojama integruoti elektroninius moksleivių pažymėjimus į elektroninio bilieto sistemą, panaudojant moksleivio pažymėjimą kaip lygiavertę elektroninio bilieto kortelę. Kadangi bus kuriamas ir įdiegiamas skaitmeninis sprendimas, kurį naudojant bus galimas atsiskaitymas ir banko mokėjimo kortelėmis, visa tai įgalins sumažinti grynųjų pinigų viešajame transporte naudojimą ir su tuo susijusias rizikas. Galiausiai, skaitmeninis sprendimas įgalins stebėti ir analizuoti viešojo transporto reguliarumą, įgyvendinant autobusų grafikų laikymosi stebėseną, taip pat apskaityti ir analizuoti keleivių srautus, pajamas, lengvatas, o įvedus kelių savivaldybių bendrus bilietus ar maršrutus, ir tinkamai paskirstyti sąnaudas bei pajamas savivaldybėms. Sistemos administratoriai galės būti tiek pačios savivaldybių administracijos, tiek paslaugų tiekėjai iš išorės. Dėl skaitmeninio sprendimo sukūrimo atsiradusios tikėtinos naudos vertinimas: • sumažėtų klaidų tikimybė teikiant paslaugas tikimybė; • paslaugos teikimo veiklos procesams atlikti reikėtų mažiau žmonių; • paspartėtų paslaugoms suteikti reikalingi veiklos procesai; • būtų suvienodinta tokią pačią paslaugą teikiančių institucijų analogiškų veiklos procesų atlikimo praktika; • padidėtų paslaugų teikimo veiklos procesų skaidrumas; • institucija per tą patį laiką galėtų aptarnauti daugiau paslaugų gavėjų; • būtų taupomas paslaugos teikimo veiklos procesus atliekančių darbuotojų laikas; • mažėtų paslaugų suteikimo laiko ir sprendimo priklausomybė nuo netinkamo paslaugą teikiančių darbuotojų veikimo; • paslaugų gavėjui mažėtų poreikis kreiptis į įvairias institucijas, siekiant gauti paslaugas; • būtų galima automatizuotai kaupti su paslaugų teikimo veiklos procesais susijusias žinias ir patirtį (organizacijos žinių valdymas, institucinės atminties išsaugojimas); • būtų sustiprinta ir paspartinta tarpinstitucinė komunikacija, siekiant suteikti paslaugas; • paslaugos taptų lengviau prieinamos įvairių gebėjimų paslaugų vartotojams; • išaugtų vartotojų pasitenkinimas institucijos teikiamomis paslaugomis; • sumažėtų finansinės paslaugų teikimo veiklos procesų atlikimo sąnaudos; • išaugtų paslaugų gavėjų (sprendimo naudotojų) skaičius; • išaugtų paslaugų gavėjų (sprendimo naudotojų) pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis.