Vadovaujantis LR miškų įstatymu, VĮ VMU organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas. Miškų stebėjimui naudojama Antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema (toliau – AAMGSS) su 23 centriniais stebėjimo postais ir 82 detektoriais. Mažiau gaisringose teritorijose dar naudojama 20 miško gaisrų stebėjimo bokštų, iš jų 17 bokštų miškų stebėjimą tiesiogiai vykdo budėtojai, o 3 bokštuose įrengtos valdomos vaizdo kameros. Lietuvoje antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema veikia jau 10 – 13 metų. AAMGSS veikimas pagrįstas „Fire Watch“ sistemos pagrindu. Galima daryti argumentuotą išvadą, jog ši sistema pasiteisino (Galimybių studijos „Vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos galimybių studija“ (toliau – Galimybių studija) autorių išvada). Prieš dešimtmetį įdiegus AAMGSS, pagreitėjo gaisro kilimo vietos nustatymas, gaisro gesinimo organizavimas tapo operatyvesnis, atsirado galimybė fiksuoti gaisro židinius netgi tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui. Tačiau Fire Watch sistemai yra nustatytas 10-ies metų sistemos gyvavimo laikotarpis. Esama miško gaisrų stebėjimo sistema jau yra fiziškai susidėvėjusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Galima išskirti šias pagrindines problemas, kurias išsprendus galima būtų pasiekti geresnių miško gaisrų monitoringo ir prevencijos rezultatų: 1. Miško gaisro stebėjimo centrai yra išdėstyti neoptimaliai. Stebėjimo centrų optimizavimas yra reikalingas, nes pagal naujas sistemos funkcionalumo galimybes šiuo metu esantys stebėjimo centrai yra išdėstyti per tankiai. Praktikoje nutinka taip, jog vienas stebėjimo centras pastebi dūmus, esančius teritorijoje, kuri jau priklauso kitam stebėjimo centrui. Šiuo metu esanti sistema yra įdiegta tik I ir II gaisrų rizikos miškuose, tuo tarpu, siekiant maksimaliai užtikrinti gaisrų prevenciją, būtina stebėjimo sistemas išplėsti visuose miškuose. Dabartinė stebėjimo sistema įdiegta 2010 – 2013 metais, nuo tada pasikeitė naudojamos technologijos, sistemos iš esmės patobulėjo. Vienas pagrindinių pasikeitusių parametrų – patikimas miško gaisro nustatymo atstumas. Turima sistema kilusį gaisrą nustato tik iki 10 km atstumu, o naujos sistemos leidžia šį atstumą padidinti iki 15 ar net 20 km. Atsižvelgiant į tai, nebeįmanoma panaudoti šiuo metu turimos infrastruktūros, nes reikia keisti beveik visų detektorių bei ryšių perdavimo įrangos antenų vietas. 2. Duomenų rinkimo, perdavimo ir apdorojimo greitis yra per lėtas. Turima sistema Fire Watch įsigyta prieš 13 metų, o per tą laiką nebuvo vykdyti jokie esminiai sistemos atnaujinimo darbai. Per tą laiką duomenų surinkimo, persiuntimo ir apdorojimo tempai ir galimybės smarkiai išaugo, todėl naujos kartos sistemos turi naujus funkcionalumus, kurie leidžia dar sparčiau reaguoti į kylančias gaisro grėsmes. 3. Neužtikrinamos maksimalios duomenų rinkimo galimybės. Per 13 eksploatacijos metų nebuvo keisti sistemos detektoriai. Naujos kartos detektoriai dar jautriau reaguoja į dūmus ir kitus faktorius, leidžiančius pastebėti galimą gaisro židinį dar anksčiau. O tai, savo ruožtu, leidžia padidinti gaisrų aptikimo tikimybę. Šiuo metu naudojamos miškų stebėjimo sistemos komponentai jau nebegaminami (Lietuvoje buvo diegta II kartos AAMGSS, kurios komponentai jau negaminami, o naujos kartos Fire Watch sistemos komponentai nėra pritaikyti naudoti kartu su senos kartos komponentais, todėl norint modernizuoti šiuo metu naudojamą sistemą reikėtų keisti visą esamą įrangą, iš esmės tai būtų ne senos sistemos atnaujinimas, bet keitimas naujos kartos įranga. Tokia pati situacija yra ir su sistemos programine įranga – jos atnaujinti neįmanoma (atsirado naujos papildomos funkcijos, tokios kaip dirbtinio intelekto panaudojimas ir panašiai), bet būtina pilnai keisti. 4. Dalyje stebėjimo bokštų vis dar vykdomas fizinis stebėjimas. 20 bokštų vykdomas fizinis stebėjimas (17 – vykdomas tiesioginis stebėjimas iš bokštų , o 3 stebėjimą vykdo operatoriai video kamerų pagalba). Toks stebėjimas neužtikrina ankstyvo gaisro aptikimo, galimi vėlavimai ar klaidingi nustatymai arba kilusio gaisro neaptikimas dėl fizinio nuovargio, patirties stokos ir pan. Dėl technologiškai ir fiziškai pasenusios AAMGSS jau po 2023 m. yra apsunkintas šios sistemos remontas ir aptarnavimas (nebegaminamos AAMGSS naudojamų detektorių dalys, pasenusi programinė įranga ir kt.), todėl galimi sistemos veiklos sutrikimai ir atitinkamai neigiamos miško gaisrų suvaldymo pasekmės. Siekiant atsisakyti tiesioginio budėtojų gaisrų stebėjimo priešgaisriniuose bokštuose būtina diegti naują gaisrų stebėjimo sistemą, kuri apimtų visus šalies miškus ir užtikrintų efektyvų stebėjimą, panaudojant dūmų aptikimo sistemas, signalizuojančias apie aptiktus dūmus ar kitus miško gaisro požymius, taip išvengiant nekontroliuojamai išplitusių miško gaisrų. Įdiegus naują vieningą miško gaisrų stebėjimo sistemą (toliau – VMGSS) būtų prisidedama prie visų aukščiau paminėtų problemų sprendimo. Būtų įrengiami du VMGSS centriniai stebėjimo postai ir telekomunikacijos bokštuose talpinami detektoriai (preliminariai apie 151 vnt.). Dalis detektorių galės būti talpinami VMU turimuose priešgaisriniuose bokštuose. Įgyvendinus projektą šiuo metu naudojama AAMGSS bus pakeista naujos kartos VMGSS. Nauja VMGSS aprėps didesnį plotą (bus įrengtas preliminariai apie 151 gaisrų detektorius; sumažės žmonių, dirbančių tiesiogiai prie gaisrų aptikimo (dalies operatorių, budėtojų bokštuose, budėtojų prie videokamerų); bus atsisakyta žmonių darbo pavojingomis sąlygomis stebėjimo bokštuose ir sumažintas žmogiškos klaidos faktorius, išvengta neefektyvaus tiesioginio budėjimo priešgaisriniuose bokštuose). Kokybiškas miško priešgaisrinis miškų stebėjimas užtikrins savalaikį miško gaisrų kilimo vietų nustatymą ankstyvoje fazėje šalies mastu ir operatyvų reagavimą (gaisrų gesinimą), dėl ko pagerės miškų apsauga ir būklė, sumažės miško gaisrų padaryti ekonominiai nuostoliai, žala gamtai, atmosferos oro užterštumas, taip pat bus užtikrintas ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimas. Įgyvendinant projektą bus sprendžiama 2022-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – plėtros programa) 6.6 uždavinio „Sustiprinti gebėjimą prisitaikyti ir padidinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio sektorių atsparumą klimato kaitos pokyčiams“ 3 problema „Gamtinės ekosistemos, šalies infrastruktūra, ūkio sektoriai neatsparūs didėjančioms klimato kaitos keliamoms grėsmėms ir poveikiui“. Įgyvendinant projektą pagal priemonės Nr. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ veiklą „Pritaikyti klimato kaitos pokyčiams miškų priešgaisrinę apsaugą, įdiegiant pažangias miško gaisrų aptikimo ir greito reagavimo priemones ir technologijas“ bus šalinama plėtros programos 3.2.3 p. nurodyta priežastis – „Neišnaudojamos galimybės formuoti atsparesnius klimato kaitai medynus, klimato pokyčiams nepritaikyta miškų priešgaisrinė ir sanitarinė apsauga.“. Įgyvendinant projektą bus siekiama pokyčio Miškų atsparumo didinimo ir jų prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimo srityje. Įgyvendinant projektą taip pat bus prisidedama prie Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. priemonės „Gaisrų ir stichinių nelaimių prevencinių priemonių miškuose įgyvendinimas“ įgyvendinimo. Projekto tikslas atitinka ESF investicijų programos prioriteto Nr. 2 „Žalesnė Lietuva“ uždavinį 2.4. „Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevenciją, atsparumą, atsižvelgiant į ekosisteminius metodus“ ir prisideda prie šių programos rodiklių įgyvendinimo: • Teritorijos, kurioms taikomos apsaugos nuo miškų gaisrų priemonės (RCO28), • Gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis (RCR36). Projektu bus prisidedama prie horizontalaus darnaus vystymosi principo įgyvendinimo. Veiklos projektų įgyvendinimas tiesiogiai prisidės siekiant darnaus vystymosi rodiklio „6.9. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“, numatyto 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 priede, reikšmių ir Jungtinių Tautų 12 darnaus vystymosi tikslo 12.7 uždavinio „Skatinti darnią viešųjų pirkimų praktiką vadovaujantis nacionaline politika ir prioritetais“ 12.7.1b rodiklio „Žaliųjų pirkimų vertė, palyginti su bendra pirkimų verte“ reikšmių, numatytų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų, priimtoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Taip pat įgyvendinant projekto veiklas bus nepažeidžiami kiti HP – reikšmingos žalos nedarymo principas, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.) principas, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimo bei inovatyvumo (kūrybingumo) principą. Projektas neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą (Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), (tęsinys žr. rinkmenose).