Darni susisiekimo sistema suprantama kaip efektyvi socialinių, kultūrinių, ekonominių ir ekologinių aspektų sąveika. Gera susisiekimo sistema užtikrina glaudžius kultūrinius ir socialinius saitus, didina gyventojų judumą, gerina verslo sąlygas ir skatina jo plėtrą, nekenkdama aplinkai ir žmogui. 2011 m. išleistoje Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ buvo nubrėžta konkurencingos ir darnios miestų transporto sistemos vizija, kurioje sakoma, jog siekiant užtikrinti judumą mieste ir kuriant infrastruktūrą svarbu sudaryti palankesnes sąlygas vaikščiojimui ir važiavimui dviračiu. Nauji dviračių takai įrengiami pagal Šiaulių miesto darnaus judumo planą, patvirtintą 2018 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-264 (suvestinė redakcija nuo 2022-12-23) (toliau tekste – ŠMDJP). Pagal planą ateityje mieste turės būti nutiesta bei pažymėta apie 60 km naujų dviračių takų su dviračių saugojimo aikštelėmis bei laikymo vietomis. Šiaulių miesto savivaldybė pastaruoju metu daug dėmesio skyrė dviračių infrastruktūros plėtrai, pvz. nutiestas ilgiausias takas palei Tilžės gatvę, kuris sujungė pietinį rajoną su miesto centru. Šiaulių miesto darnaus judumo vizija iki 2030 m. yra, kad susisiekimo būdai mieste pasiskirstytų tolygiai: pėsčiomis ir dviračiais būtų atliekama 34 proc. kelionių, viešuoju transportu – 33 proc. ir automobiliais – 33 proc. Norint įgyvendinti šį scenarijų, 2030 metais nemotorizuotos kelionės dviračiais turėtų siekti 10 proc., pėsčiomis – 24 proc. Šiaulių miesto darnaus judumo plane analizuojamas atliktas tyrimas, dėl ko dviratininkai jaučiasi nesaugūs eisme, neturi sau pritaikytos infrastruktūros, todėl dviračiu ir nevažiuoja, nors ir norėtų. Šios infrastruktūros išplėtimas bei pritaikymas saugioms kelionėms galėtų ženkliai padidinti kelionių dviračiais procentinę dalį. Projektas susijęs su susisiekimo infrastruktūros plėtra, teikiant viešąsias paslaugas, susijusias su teritorijų pritaikymu susisiekimo poreikiams (projekto veiklos aprašomos prieduose). Projektas inicijuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme pavestomis savarankiškosiomis savivaldybių funkcijomis: • savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; • teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; • dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros planus; • kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas; • aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas; • savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; • sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas; Vykdydama šias funkcijas Šiaulių miesto savivaldybė privalo užtikrinti kokybišką, savalaikę, gyventojų poreikius atitinkančią viešosios infrastruktūros plėtrą. Įgyvendindama LR vietos savivaldos įstatymu jai paskirtas savarankiškąsias ir valstybės perduotas funkcijas, Šiaulių miesto savivaldybė planuoja savo trumpalaikę ir ilgalaikę veiklą. Šiuo metu savivaldybė įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano (Patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. T-383 redakcija) tikslus, uždavinius ir sprendinius, kurie turi užtikrinti savivaldybės socialinius, ekonominius, technologinius, aplinkosauginius, inžinerinius ir kitus poreikius. Projektas atitinka ir įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės 2015-2024 metų strateginio plėtros plano 3 prioriteto „Saugus – draugiška gamtai kokybiška gyvenamoji aplinka“ 3.2. tikslą „Sukurti ir išlaikyti patogią, draugišką aplinkai, visiems prieinamą ir saugią susisiekimo sistemą“. Projektas prisideda prie 2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros plano, patvirtinto Šiaulių regiono plėtros tarybos 2023 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. ŠR/TS-6 (2024 vasario 5 d. sprendimo Nr. ŠR/TS-1 redakcija), 2.1. tikslo „Plėtoti žaliąją ir darnaus judumo infrastruktūrą, mažinti aplinkos užterštumą“. Įgyvendinus projektą bus atnaujinta viešoji infrastruktūra, skatinanti gyventojų susisiekimą bevariklėmis transporto priemonėmis. Projektas taip pat prisideda ir prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairių. Siekiama, jog transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis siektų 11,3 proc. Projekto veiklų aprašymas pridedamas prieduose bei atskirai prie kiekvieno veiksmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 2005, Nr. X-258, Nr. 84-3105), projektas nėra priskiriamas prie poveikio aplinkai ar vertinimo dėl poveikio aplinkai objekto, todėl nei poveikio aplinkai vertinimas, nei atranka dėl poveikio aplinkai atlikimo nėra atliekami. Projekto problema - Vientisos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, skirtos gyventojų mobilumui didinti Šiaulių mieste, trūkumas. Problemos sprendimo būdas – skatinti gyventojų mobilumą tarp miesto centro, miegamųjų ir pramoninių rajonų (darbo vietų) vystant vientisą dviračių ir dviračių pėsčiųjų infrastruktūrą Šiaulių mieste. Projektas prisideda prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo, nes bus kuriama vientisa bevariklį transportą skatinanti susisiekimo sistema. Projektu nedaromas reikšmingos žalos principas yra išskirstytas į 6 atskirus principus: klimato kaitos švelninimą; prisitaikymą prie klimato kaitos; tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir apsaugą; perėjimą prie žiedinės ekonomikos; oro, vandens ar žemės taršos prevenciją; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Nenumatoma, kad projekto veiklos didins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, nes projekto metu sukurta infrastruktūra skatins naudoti bevariklį transportą. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmogui, gamtai ar turtui. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, nes įgyvendinant šią veiklą neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Nenumatoma, kad projekto veiklos darys neigiamą įtaką žiedinei ekonomikai, kadangi numatoma, kad atliekant rangos darbus bus išpildyti reikalavimai dėl atliekų susidarymo, vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, kurios aiškiai apibrėžia atliekų rūšiavimą statybvietėje. Nenumatoma, kad projektų veiklų, susijusių su infrastruktūros kūrimu, metu susidarytų ženkli oro, vandens ir dirvožemio tarša, nes vykdant rangos darbus bus naudojamos Statybos techniniame reglamente ir kituose teisės aktuose leistinos medžiagos, atitinkančios aplinkos apsaugos reikalavimus. Vykdant statybos darbus bus imamasi priemonių sumažinti triukšmą, dulkių ir teršalų išmetimą. Vertinama, kad projektų veiklos neturi jokio numatomo neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Nauji dideli objektai nebus statomi. Lygių galimybių principas užtikrina, jog visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant projektą bei vykdant veiklas po investicijų. Vykdant infrastruktūros pritaikymo darbus bus prisidedama prie universalaus dizaino principų įgyvendinimo. Įrengiant dviračių infrastruktūrą bei pėsčiųjų takus, infrastruktūra bus pritaikyta ir neįgaliesiems.