Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančios dujų (toliau - ŠESD) apskaitos ataskaitos duomenimis Transporto sektorius generuoja didžiausią ŠESD dalį (2019 m. tai sudarė 30,9 proc.) palyginti su kitais sektoriais (energetika – 27,5 proc., žemės ūkis – 20,9 proc., pramonė – 16,7 proc., atliekos – 4 proc.). ŠESD augimas transporto sektoriuje, per pastaruosius 15 m. yra net 49 proc. (2019 m. – 3,5 proc.). Remiantis statistiniais duomenimis, šiame sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, Lietuvoje didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausiais taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.). Tokius skaičius lemia ir senas šalies automobilių parkas: lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra 14,7 m. Transporto sektorius kelia neigiamą poveikį klimato kaitai, didindamas ŠESD kiekį, kurį labiausiai veikia CO2 išmetimai, taip pat reikšmingai prisideda prie oro taršos azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, didina oro užterštumą kancerogeniniu teršalu benzo(a) pirenu, triukšmo lygį. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektorius išmeta daugiausia ŠESD (2019 m. apie 44 proc. ES Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ATLPS) nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio), beveik 96 proc. transporto išmetamų ŠESD kiekio arba 30 proc. bendro šalies ŠESD išmetamo kiekio susidaro kelių transporto subsektoriuje. Lietuvos automobilių Atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje yra labai maža ir dar mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nuo 2015 m. iki 2019 m. ji sumažėjo nuo 4,6 proc. iki 4 proc. Lietuvoje grynųjų elektromobilių (toliau – EV) skaičius auga lėtai ir spartesnis augimas stebimas tik atsiradus finansinėms paskatoms (finansuojamoms iš Klimato kaitos programos ir Modernizavimo fondo lėšų). Remiantis VĮ „REGITRA“ duomenimis 2023 m. gegužės 1 d. duomenimis Lietuvoje M1 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 8413 vnt., o N1 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 257 vnt. Elektromobiliai šiuo metu sudaro tik 0,31 proc. lengvųjų automobilių parko. Viena iš nepakankamo EV skaičiaus augimo tempo priežasčių - EV įkrovimo infrastruktūros trūkumas. Elektromobilių įsigijimas skatinamas Modernizavimo fondo lėšomis. Taip pat rugpjūčio viduryje startavo kvietimas teikti paraiškas pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ veiklos „Taršių lengvojo transporto priemonių (M1 ir N1 klasės) pakeitimo į visai netaršias (elektra arba vandeniliu varomas) skatinimas“ poveiklės „Grynųjų elektromobilių arba vandeniliu varomų transporto priemonių įsigijimo viešajam sektoriui skatinimas“. Atsižvelgiant į tai per artimiausius penkis metus elektromobilių skaičius Lietuvoje turėtų išaugti daugiau kaip 3 kartus. Todėl EV įkrovimo infrastruktūros trūkumas neskatinant investicijų į ją bus jaučiamas dar labiau. Europos automobilių gamintojų asociacijos 2022 m. spalio mėn. duomenimis, Lietuva yra penktoje vietoje tarp mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų, kai tuo tarpu Olandijoje, Liuksemburge šis skaičius siekia apie 60. Tačiau ši problema sprendžiama 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nacionalinės energetikos plėtros programos pažangos priemone „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ ir šiuo jungtiniu projektu. Lietuvoje elektromobilių įkrovimo infrastruktūra pirmiausia buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat pagrindiniame TEN-T kelių tinkle. 2014–2020 m. automagistralėse Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys bei šalia kitų valstybinės reikšmės kelių įrengtos 26 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, informacinėje sistemoje www.eismoinfo.lt teikiama informacija apie šių elektromobilių įkrovimo prieigų tipą, būseną ir užimtumą tikruoju laiku. Lietuvos savivaldybės taip pat pasinaudojo ES fondų investicijomis ir įrengė elektromobilių įkrovimo prieigų (56 vnt.). Viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į patvirtintus ES standartus, tačiau ir sudarant galimybę įkrauti kito tipo elektromobilius. Augant elektromobilių skaičiui esamos infrastruktūros neužtenka, susidaro eilės pasinaudoti elektromobilių įkrovimo paslauga, dėl nepakankamų techninių galimybių neužtikrinamas 40–60 km atstumas tarp įkrovimo stotelių, nepakankama įkrovimo galia. Taip pat svarbu pažymėti, kad atliekant tyrimą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu dėl nesudarymo tinkamų sąlygų naudotis elektromobilių įkrovos stotelėmis nustatyta, kad daugelis savivaldybių, įrengdamos elektromobilių įkrovimo prieigas, parinkdamos stotelių įrengimo vietas, nepakankamai užtikrino jų prieinamumą asmenims, turintiems judėjimo negalią. Plečiantis alternatyviaisiais degalais (elektra, suskystintomis ir suslėgtomis gamtinėmis dujomis, vandeniliu) varomam transporto priemonių parkui, taip pat siekiant padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte, šios infrastruktūros kūrimas ir plėtra yra būtina. Elektromobilių įkrovimo prieigų poreikis didėja tiek miestų centruose (didelės galios prieigos), tiek miegamuosiuose daugiabučių namų mikrorajonuose ir įmonių teritorijose (vidutinės, įprastos galios prieigos), taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių (didelės, itin didelės galios prieigos) ne tik susisiekimui tarp visų miestų užtikrinti, bet ir patenkinti arterinių vietų poreikį, kur jau susidaro eilės elektromobiliams įkrauti, pvz. A1 kelio ruože tarp Vilniaus ir Kauno. LR bendrajame plane numatyta miestuose ir priemiesčiuose vystyti alternatyviųjų degalų papildymo stotelių tinklą, teikti prioritetą alternatyvųjį kurą naudojančioms transporto priemonėms ir taip mažinti iškastinio kuro naudojimą. Šiuo jungtiniu projektu „Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra darnaus judumo miestuose planų nerengusiose savivaldybėse (vietose, kurios nustatytos šių savivaldybių iki 2030 m. numatomų įrengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planuose))“ siekiama padidinti transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą ir prisidėti prie siekio transporto sektoriuje, sumažinti išmetamų ŠESD kiekį. Tokiu būdu jungtinis projektas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos; t.y. prie darnaus vystymosi horizontaliųjų principų įgyvendinimo aplinkosaugos srityje, taip pat jungtinis projektas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos; t.y. prie darnaus vystymosi horizontaliųjų principų įgyvendinimo aplinkosaugos srityje, t.y. klimato kaitos švelninimas ir Prisitaikymas prie klimato kaitos, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. SVARBU: Veiklos „Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra darnaus judumo miestuose planų nerengusiose savivaldybėse (vietose, kurios nustatytos šių savivaldybių iki 2030 m. numatomų įrengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planuose)“ vieną didžiausių įtakų turi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Jame nustatyti reikalavimai šalims narėms, kurios įsipareigoja įrengti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą tokia apimtimi atsižvelgiant į šalyje narėje registruotų automobilių skaičių. Toks reikalavimas nustatytas pastarojo reglamento 3 straipsnyje. Šis reikalavimas nurodo, kad valstybės narės užtikrina, kad kiekvienų metų pabaigoje, pradedant 24 straipsnyje nurodytais metais, būtų bendrai pasiekti šie su atiduodamąja galia susiję tikslai: • kiekvienai jų teritorijoje registruotai elektrinei lengvajai transporto priemonei su baterijomis tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 1,3 kW ir • kiekvienai jų teritorijoje registruotai laidu įkraunamai hibridinei lengvajai transporto priemonei tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 0,8 kW. Atsižvelgiant į šalies strateginiuose dokumentuose prognozuojamą elektromobilių skaičių ir jų santykį su įkraunamais iš išorės hibridiniais automobiliais taip pat įvertinus šiuo metu savivaldybių, kurios nėra pasirengusios darnaus judumo planų (vietose, kurios nustatytos šių savivaldybių iki 2030 m. numatomų įrengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus, galima teigti, kad šių 42 savivaldybių su LR susisiekimo ministerija suderintuose/patvirtintuose planuose šiuo metu numatytas poreikis reglamento reikalavimui įgyvendinti siekia 1934 įkrovimo prieigas. Jų suminė galia siekia 69346 kW. Tačiau vertinant elektromobilių ir hibridinių automobilių prognozes siekiant įgyvendinti minėto reglamento reikalavimus ši galia turės siekti kiek daugiau nei du kartus daugiau, t.y. apie 130153 KW. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 23 straipsnio 11 dalimi savivaldybės yra įpareigotos atnaujinti patvirtintus planus ne rečiau kaip kas trejus metus. Vertinant planuose suplanuotų prieigos taškų vidutinę galia, t.y., kad ji šiuo metu siekia apie 35 kW viena prieiga), planuojama, kad savivaldybės koreguos planus ir jose bus numatyta įrengti maždaug 3700 įkrovimo prieigų. Tad projektų finansavimo sąlygų apraše suplanuotą rodiklį, tikėtina, kad jis bus pasiektas.