Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančios dujų (toliau - ŠESD) apskaitos ataskaitos duomenimis Transporto sektorius generuoja didžiausią ŠESD dalį (2019 m. tai sudarė 30,9 proc.) palyginti su kitais sektoriais (energetika – 27,5 proc., žemės ūkis – 20,9 proc., pramonė – 16,7 proc., atliekos – 4 proc.). ŠESD augimas transporto sektoriuje, per pastaruosius 15 m. yra net 49 proc. (2019 m. – 3,5 proc.). Remiantis statistiniais duomenimis, šiame sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, Lietuvoje didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Kelių transporte didžiausiais taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60 proc.) ir sunkiasvorių automobilių (36 proc.). Tokius skaičius lemia ir senas šalies automobilių parkas: lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra 14,7 m. Transporto sektorius kelia neigiamą poveikį klimato kaitai, didindamas ŠESD kiekį, kurį labiausiai veikia CO2 išmetimai, taip pat reikšmingai prisideda prie oro taršos azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, didina oro užterštumą kancerogeniniu teršalu benzo(a) pirenu, triukšmo lygį. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektorius išmeta daugiausia ŠESD (2019 m. apie 44 proc. ES Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ATLPS) nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio), beveik 96 proc. transporto išmetamų ŠESD kiekio arba 30 proc. bendro šalies ŠESD išmetamo kiekio susidaro kelių transporto subsektoriuje. Lietuvos automobilių Atsinaujinančių energijos išteklių dalis sunkiojo transporto (M2, N2, M3, N3 klasės) sektoriuje yra labai maža. Remiantis VĮ „REGITRA“ duomenimis 2024 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvoje M2, N2, M3, N3 klasės grynųjų elektromobilių skaičius siekė tik 536 vnt. Elektromobiliai sunkiojo transporto (M2, N2, M3, N3 klasės) sektoriuje šiuo metu nesiekia net 0,5 proc. visų šios klasės elektromobilių parko. Viena iš nepakankamo elektra varomų automobilių ( EV) skaičiaus augimo tempo priežasčių - EV įkrovimo infrastruktūros trūkumas. Europos automobilių gamintojų asociacijos 2022 m. spalio mėn. duomenimis, Lietuva yra penktoje vietoje tarp mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų, kai tuo tarpu Olandijoje, Liuksemburge šis skaičius siekia apie 60. Tačiau ši problema sprendžiama 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nacionalinės energetikos plėtros programos pažangos priemone „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ ir šiuo jungtiniu projektu. Lietuvoje elektromobilių įkrovimo infrastruktūra pirmiausia buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat pagrindiniame TEN-T kelių tinkle. 2014–2020 m. automagistralėse Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys bei šalia kitų valstybinės reikšmės kelių įrengtos 26 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, informacinėje sistemoje www.eismoinfo.lt teikiama informacija apie šių elektromobilių įkrovimo prieigų tipą, būseną ir užimtumą tikruoju laiku. Lietuvos savivaldybės taip pat pasinaudojo ES fondų investicijomis ir įrengė elektromobilių įkrovimo prieigų (56 vnt.). Viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į patvirtintus ES standartus, tačiau ir sudarant galimybę įkrauti kito tipo elektromobilius. Siekiant didinti sunkiasvorio transporto elektromobilių skaičių šalyje, būtina užtikrinti patogią įkrovimo infrastruktūrą. Akivaizdu, kad esamos infrastruktūros neužtenka. Siekiant kuo labiau plėsti alternatyviaisiais degalais (elektra, suskystintomis ir suslėgtomis gamtinėmis dujomis, vandeniliu) varomam transporto priemonių parkui, taip pat, siekiant padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte, šios infrastruktūros kūrimas ir plėtra yra būtina. Pakankamas, sunkiajam transportui pritaikytas, labai didelės galios įkrovimo prieigų skaičius turi būti užtikrintas tiek miestų transporto mazguose, tiek specialiai sunkiajam transportui pritaikytuose stovėjimo aikštelėse, kuriomis gali naudotis vairuotojai, vežantys prekes ar keleivius, tiek šalia TEN-T tinklui priklausančių Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių ruožų, kurie yra ypač intensyviai naudojami sunkiojo transporto. Šiuo jungtiniu projektu „Viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros sunkiajam elektriniam transportui įrengimas“ siekiama padidinti transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą ir prisidėti prie siekio sumažinti išmetamų ŠESD kiekį transporto sektoriuje. Tokiu būdu jungtinis projektas tiesiogiai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.