Sprendžiama problema ir jos priežastys. Paskutinius keliolika metų Vilkaviškio rajono socialiniai-ekonominiai rodikliai (gyventojų skaičius, migracija, užimtumas, nedarbo lygis, skurdo rizika) buvo palyginti prasti; jie kiek pagerėdavo bendro ekonomikos augimo laikotarpiais. Susitelkus savivaldos, verslo ir aktyviausiems bendruomeninių organizacijų atstovams 2015 metais buvo įsteigta Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė. Jos sukūrimo tikslas – identifikuoti ir spręsti Vilkaviškio miesto problemas, ugdyti bendruomeniškumą, skatinti bendruomeninės veiklos iniciatyvas, gerinti vietines įsidarbinimo galimybes, didinti bendruomenės socialinę integraciją, prisidėti prie Vilkaviškio miesto teritorijos darnaus vystymosi. Siekiant pagrindinio asociacijos grupė tikslo įgyvendinimo buvo inicijuotas BIVP metodo įgyvendinimas, rengiant ir (ar) įgyvendinant Vilkaviškio miesto vietos plėtros strategiją (toliau – VM VPS). Kaip parodė 2014–2020 m. laikotarpiu Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupės (toliau – VM VVG) parengta vietos plėtros strategija, miesto bendruomenė susiduria su įvairiausiomis problemomis (užimtumo, verslumo ir pan.), todėl sprendžiama problema tik netiesiogiai gali būti susijusi su viešųjų paslaugų prieinamumu – viešųjų paslaugų (ypač socialinių paslaugų) ar jų kokybės trūkumas – tik viena iš problemų, kuri bendruomenei aktuali ir į kurios sprendimą galėtų (turėtų motyvaciją) bendruomenė įsitraukti. Lietuvoje nedarbo lygis 2019 m. siekė 8,4 proc., Vilkaviškio rajone – 9,6 proc. ir su ekonomikos augimu tolygiai mažėjo, tačiau prasidėjusi COVID-19 pandemija 2020–2021 m. nedarbą šalyje padidino iki 13,0 proc., Vilkaviškio rajone – iki 17,6 proc. Ekonomikos augimas 2022 m. nedarbą sumažino beveik į priešpandeminį lygį ir siekė: Lietuvoje 9,0 proc., Vilkaviškio rajone – 11,8 proc. Skurdo rizikos riba apskaičiuojamas kaip 60 proc. ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų medianos . 2022 metais skurdo rizikos riba Lietuvoje buvo 485 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1.019 Eur – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Paskutiniais metais bendras skurdo rizikos lygis šalyje sumažėjo 1,7 procentinio punkto – nuo 22,9 iki 21,2 proc. Skurdo rizikos lygis Vilkaviškio rajone paskutiniais metais buvo gerokai didesnis nei šalyje, 2019 metais siekė 28,6 proc., o 2022 metais – 31,7 proc. Akivaizdu, kad esminiai tikslinių grupių poreikiai Vilkaviškio mieste paskutiniais metais išlieka nepasikeitę Visuomenės narių įtraukimas į politinius procesus yra demokratinės visuomenės varomoji jėga, todėl kiekvienoje demokratinėje šalyje šis procesas įvairiais būdais skatinamas . Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Vilkaviškio mieste taikant BIVP metodą rengiant ir (ar) įgyvendinant vietos plėtros strategiją dalyvavo 18 viešojo ir privataus sektorių subjektų (bendruomeninių organizacijų ir kitų NVO, verslo subjektų ir asocijuotų verslo struktūrų), t.y. gerokai daugiau nei vidutiniškai Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione (11 subjektų vietos veiklos grupėje). Visgi reikia pažymėti, kad Vilkaviškio mieste, kuriame 2023 m. pradžioje gyveno 15.176 gyventojai, 2014–2020 m. laikotarpiu BIVP metodo taikymo aprėptis ir atitinkamai bendruomenės galimybės ,,iš apačios“ principu spręsti bendruomenei aktualias problemas, buvo sąlyginai nedidelės. Buvo orientuotasi spręsti vietos socialines ir skurdo problemas ir verslo užimtumo didinimu, o ne visuomenės įsitraukimo sprendžiant viešuosius vietos reikalus problema. Nuo 2016 metų, kuomet buvo parengta ankstesnė VM VPS, dėl makroekonominių procesų tam tikrose srityse toliau didėjo skirtumai tarp savivaldybių, miestų, todėl šiuo metu darosi vis sunkiau juos įveikti įprastomis „iš viršaus“ diktuojamos politikos priemonėmis, net kai jos įgyvendinamos pasitelkiant vietos institucijas . Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis VM VPS veiklų ir jas įgyvendinančių projektų buvo skirta socialinę atskirtį patiriančių asmenų socialinei integracijai, užimtumui didinti bei jaunam verslui skatinti, galima daryti prielaidą, kad BIVP investicijos turėjo įtakos nedarbo lygio mažėjimui Vilkaviškio mieste (ir visoje savivaldybėje). Panašių veiklų (t. y. veiklų, nukreiptų į visuomenės įsitraukimo į vietos problemų sprendimą padidinimą), savivaldybėje buvo įgyvendinama ir anksčiau, pvz., nuo 2004 m. iki šiol pagal Lietuvos kaimo plėtros programas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšomis kaimiškose savivaldybės teritorijose taikomas integruoto teritorijų vystymo – bendruomenėse inicijuotas vietos plėtros (toliau – BIVP) metodas (,,Leader“ programa), o nuo 2015 m. iki 2022 m. taikytas ES fondų investicijų veiksmų programos ESF lėšomis finansuotas BIVP metodas Vilkaviškio mieste. VM VPS 2022 m. įgyvendinimo pažangos vertinimas rodo, kad esami VM VVG pasiekimai vertintini teigiamai (miesto VVG tinkamai atlieka savo funkcijas ir užtikrina vietos plėtros strategijų įgyvendinimą), o VPS produkto stebėsenos rodiklių reikšmių pasiekimo dinamika yra gera (produkto rodiklio „BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)“ planuota reikšmė viršyta). 2021 m. Europos socialinio fondo agentūros atlikta baigtų įgyvendinti projektų vykdytojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei 32 proc. projektų veiklas vykdžiusių savanorių tęsia savanorišką veiklą projekto vykdytojo ir/ar projekto partnerio organizacijoje praėjus 6 mėn. po projekto pabaigos. Taigi matyti, kad BIVP metodo taikymas Vilkaviškio mieste yra aktualus ir reikalingas jo tęstinumo užtikrinimas. Siekiant 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (NPP) 8.4 uždavinio įgyvendinimo, Vilkaviškio rajono savivaldybės plėtros strateginio plano įgyvendinimo, būtina spręsti esamą viešojo valdymo procesų atvirumo ir aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose trūkumo problemą. Svarbia šios problemos priežastimi laikytina maža visuomenės motyvacija dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Pilietinės galios indekso tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad labiausiai veikti mobilizuotų vietinės reikšmės problema (veiksmų jai spręsti imtųsi 28 proc. apklaustųjų, prie tokių veiksmų prisidėtų dar 40 proc., taigi iš viso nusiteikusiųjų aktyviai spręsti vietinės reikšmės problemą – 68 proc.), tačiau 2019 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per paskutinius 12 mėn. viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje sprendė ar dalyvavo juos sprendžiant reikšmingai mažiau (t. y. 37 proc.) gyventojų. Su problema, kurią siekiama spręsti įgyvendinant projektą, ir jos priežastimis susijusios tikslinės grupės – bendruomenė, t. y. Vilkaviškio miesto gyventojai, vietoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ir verslo subjektai, ir vietos valdžios institucijos, įstaigos. Sprendžiama problema darys poveikį bendruomenės poreikiui veiksmingai dalyvauti vietos bendrųjų reikalų tvarkyme ir pasiekti, kad būtų išsprendžiamos bendruomenei aktualios vietos problemos. Kadangi projektą įgyvendins miesto VVG, kurios nare yra ir viešosios valdžios institucija (savivaldybė), sprendžiama problema taip pat darys poveikį ir vietos valdžios institucijų poreikiui žinoti ir suprasti bendruomenės poreikius, prioritetus, užtikrinti, kad viešųjų vietos reikalų tvarkymas atitiktų bendruomenės lūkesčius. Siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose, tikslinga išnaudoti esamą pilietinio aktyvumo vietos problemų sprendime potencialą, imantis visuomenės įsitraukimui į vietinės reikšmės problemų sprendimą paskatinti skirtų veiksmų. Teikiamas projektas skirtas sprendžiamos problemos priežasčiai – visuomenei trūksta informacijos ir gebėjimų dalyvauti viešojo valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo procese – šalinti. Siekiamas pokytis. Tam, kad BIVP metodo taikymas Vilkaviškio mieste būtų veiksmingas, BIVP metodą įgyvendinančių projektų veiklos orientuojamos į visuomenės nepakankamo dalyvavimo viešojo valdymo procesuose giluminių priežasčių šalinimą, t. y. gyventojams patrauklių įtraukimo formų plėtojimą, jų pilietiškumo (pilietinio bendradarbiavimo) kompetencijų ugdymą ir galimybių bendruomenei įsitraukti į praktines pilietiškumo veiklas, jos pačios inicijuotais būdais, veiklomis sprendžiant bendruomenei aktualias problemas, sudarymą, reikalinga siekti, kad viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, dalyvausiančių rengiant ir (ar) įgyvendinant vietos plėtros strategijas, skaičius gerokai didėtų. Atsižvelgiant į siekiamą pokytį, tikslinga, kad sprendimus dėl viešųjų paslaugų prieinamumo gyventojams didinimo siūlytų konkreti bendruomenė ,,iš apačios“ principu. Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairėse vietos subjektams nustatyta, kad įtraukti žmones į bendrą plėtros politikos valdymą yra naudinga nes, dalyvaudami šiame procese, žmonės sustiprina savo gebėjimus veikti ir imtis naudingų iniciatyvų. Be to, dalyvaujant lygiomis teisėmis su kitais partneriais, stiprinami ryšiai ir žmonių, privačių įmonių, valdžios institucijų ir įvairių sektorių interesų grupių tarpusavio pasitikėjimas, o ši nemateriali nauda žmonėms ir visuomenei yra pagrindas, kuriuo remiantis galima pasiekti konkretesnių materialių rezultatų. Vietose veikiančių subjektų kooperavimasis (bendradarbiavimas) sprendžiant vietovėse nustatytas viešųjų paslaugų problemas (pvz., vykdant konkrečius projektus viešųjų paslaugų problemoms išspręsti ar sumažinti) skatintinas, nes vietos subjektų išteklių, kompetencijų sutelkimas ne tik leistų kompleksiškiau ir rezultatyviau spręsti konkrečią problemą, bet ir sudarytų sąlygas vietose užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius, padėtų sustiprėti mažiau patirties tokios problemos sprendime turinčioms NVO. Horizontaliųjų principų įgyvendinimas. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo. Projekto veiklose bus sudarytos galimybės dalyvauti visiems vietos bendruomenių nariams, nepriklausomai nuo jų lyties , rasės, tautybės (žr. toliau rinkmenose)