Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos (toliau – Ilgalaikė renovacijos strategija) duomenimis, visi šildomi ir vėsinami pastatai per metus Lietuvoje sunaudoja 40,8 TWh pirminės energijos ir išmeta apie 5,3 Mt CO2 emisijų.. Ilgalaikės renovacijos strategijos tikslas yra iki 2030 metų pirminės energijos suvartojimą pastatuose sumažinti 6,1 TWh/metus. 2018 m. duomenimis, Lietuvoje centrinės valdžios institucijoms priklausė apie 2,3 mln. kv. m pastatų ploto, iš kurio apie 1,7 mln. kv. m neatitinka minimalių energinių reikalavimų. Pagal Energijos efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnį valstybės narės kasmet turi atnaujinti po 3 proc. centrinės valdžios pastatų, neatitinkančių minimalių energinių reikalavimų, ploto. Lietuvai iki 2030 metų tai sudaro apie 510 tūkst. kv. m. Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytos nacionalinės ambicijos didesnės ir siekia 2030 m. turėti 2,1 mln. kv. m atnaujinto viešųjų pastatų ploto, iš kurių 1,2 mln. kv. m numatyta centrinės valdžios pastatams. Vienas iš minimalių energinių reikalavimų neatitinkančių pastatų yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto valdomas viešasis mokslo paskirties pastatas – laboratorija (esantis Saulėtekio al. 11, Vilniuje; (unik. Nr.1097-1010-2035)). Dėl prasto pastato energinio efektyvumo pastatas sunaudoja daug energijos. Nepaisant didelių sąnaudų pastatui eksploatuoti, dėl prastų išorinių atitvarų būklės ir neefektyvių inžinerinių sistemų, pastate negalima užtikrinti kokybiškų mikroklimato sąlygų . Projekto įgyvendinimas prisidėtų prie minėtų problemų sprendimo, įgyvendinus projektą bus atnaujintas pastatas, pagerintos jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo paskirties laboratorinių užsiėmimų pastatas (Saulėtekio al.11, Vilniuje) pastatytas prieš 47 metus (1977 m.) yra 8 785,78 kv. m bendro ploto (šildomas plotas 8 350,86 kv. m), jame nuolat dirba 300 darbuotojų ir mokosi apie 1 700 studentų. Pastato išorės sienos, stogas, langai, durys ir grindys neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. išorinių atitvarų šiluminės varžos yra per mažos, todėl šildymo sezono metu gaunami viršnorminiai šilumos nuostoliai, neefektyviai panaudojama šiluminė energija. Pastatas yra F energinio efektyvumo klasės. Atlikus išsamų energijos vartojimo auditą, nustatyta, kad statinio išorinių atitvarų, inžinerinių sistemų būklė reikalauja energijos taupymo priemonių, kurios pagerintų komfortines bei higienos sąlygas, padidintų pastato ir/ar atskirų atitvarų/dalių ilgaamžiškumą bei užtikrintų ekonominį efektyvumą. Remiantis apskaičiuotais ekonominio efektyvumo rodikliais energijos taupymo priemonėms, planuojama, kad didžiausią efektyvumą pasiekia stogo ir sienų šiltinimas, šildymo sistemos modernizavimas bei apšvietimo sistemos keitimas į efektyvesnius LED šviestuvus. Mechaninio vėdinimo sistemos įrengimas, netaupo šiluminės energijos, bet apšiltinus atitvaras ir pakeitus langus, tai yra privaloma priemonė norint užtikrinti tinkamas mikroklimato sąlygas. Didžiausi sutaupymai pasiekiami pastatą modernizuojant kompleksiškai. Pasirenkamos energijos taupymo priemonių grupės (ETPG) ekonominis efektyvumo rodiklis būtų geriausias – 0,14 kWh/Eur/metus. Atlikus šiuos renovavimo darbus: šildymo sistemos atnaujinimas (modernizavimas), mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas, išorinių sienų šiltinimas, sutapdinto stogo šiltinimas, perdangos virš nešildomų patalpų ir nešildomo rūsio šiltinimas, langų keitimas, apšvietimo sistemos atnaujinimas/modernizavimas, fotovoltinės saulės jėgainės įrengimas, šalto vandens, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų vamzdynų keitimas, priešgaisrinės signalizacijos atnaujinimas ir laiptinių paprastasis remontas, bus užtikrintas rezultatyvus pokytis: pastatas atitiks B energinio efektyvumo klasę (šiuo metu F klasė); prognozuojamas sutaupytos energijos skirtumas nuo esamos situacijos sudarys – 58,48 proc., sutaupytos pirminės energijos skirtumas nuo esamos situacijos – 54.68 proc. , t. y. visas metinis pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas atnaujintame pastate – 1 022 228,77 (kWh/metai) ir energijos sumažėjimas proporcingai paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 715 560,14 (kWh/metai), (kai metinis pirminės energijos suvartojimas iki pastato atnaujinimo paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 1 311 636 (kWh/metai) ; numatomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – 49 proc., t. y. bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas atnaujintame pastate – 91,19 (tonos CO2 ekvivalentu) ir dujų sumažėjimas proporcingai paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 63,83 (tonos CO2 ekvivalentu) (kai bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki pastato atnaujinimo tenkantis dotacijos daliai – 130.71 (tonos CO2 ekvivalentu) ; pastate įdiegta ir naudojama AEI technologijas elektros energijai gaminti (fotovoltinė saulės jėgainė). Projektu prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo NEKSP EE3, priemonėje „Viešųjų pastatų atnaujinimas“ (centrinės valdžios 510 tūkst. m2 ir 0,55 TWh energijos sutaupymo) bei projektas atitinka Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ ir 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ nuostatas. Taip pat projektu prisidedama prie 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretaus uždavinio „2.1. Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ tikslų ir rodiklių pasiekimo. Projekto investicijoms siekiamas finansavimas susideda iš 70 procentų dotacijos (administruojamos CPVA) bei 30 procentų paskolos (finansinės priemonės, administruojamos ILTE). Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti. Finansuojama veikla tiesiogiai prisideda prie horizontaliųjų prioritetų, nes projekto veiklos įgyvendina 7-ąjį darnaus vystymosi tikslą „Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija“. Taip pat, vadovaujantis 2022 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-335 pakeistą PAFT, planuojant projekto veiklas buvo atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, t.y. projekto rezultatais galės naudotis neįgalieji, nes įrengta infrastruktūra užtikrins judėjimo su neįgaliojo vežimėliais galimybes, turintiems judėjimo negalią, bus sudarytos sąlygos naudotis visomis reikiamomis priemonėmis. Atitinkamai užtikrinami universalaus dizaino principai, įskaitant lengvesnio žmonių su negalia patekimui į pastatą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 109 punktu ir 5 str., 1 dalies 6 punktu taip pat Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01;2019 „Statinių prieinamumas“, projekto techninis projektas bus parengtas vadovaujantis bendraisiais projektavimo aspektais, nustatytais ISO 21542:2011. Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.