Covid-19 pandemija išryškino itin mažą kultūros turinio ir paslaugų prieinamumą skaitmeninėje erdvėje. 2020 m. Lietuvos Kultūros Tarybos atliktas tyrimas[1] parodė, kad tik apie 16% Lietuvos gyventojų karantino metu dalyvavo virtualiose kultūros veiklose ar naudojosi skaitmeninėmis viešosiomis kultūros paslaugomis ar produktais. Tyrimas atskleidė akivaizdų virtualių (elektroninių) kultūros paslaugų ir skaitmeninio turinio pasiūlos ir įvairovės trūkumą ir neužtikrintą prieinamumą prie skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių bei paslaugų. 2023 metais atliktas analogiškas tyrimas [2] parodė, kad 2023 m. kokia nors kūrybine ir (ar) kultūrine veikla užsiėmė 47% respondentų (2020 m. - 45%). Skaitmeninio kultūros turinio prieinamumą 2023 metais palankiai vertino 45% gyventojų, kultūros skaitmeninio turinio kokybę palankiai vertino 43% gyventojų. 2023 m. Lietuvoje elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis naudojosi 71,8% gyventojų (2020 m. - 57,7% gyventojų). [1] https://www.kulturostyrimai.lt/wp-content/uploads/2021/03/Gyventoju-dalyvavimas-kulturojyrimai.lt/wp-content/uploads/2021/03/Gyventoju-dalyvavimas-kulturoje-ir-pasitenkinimas-kulturos-paslaugomis 2020-ataskaita.pdf [2] https://www.kulturostyrimai.lt/uncategorized/gyventoju-dalyvavimas-kulturos-ir-pasitenkinimas-kulturos-paslaugomis-2023/ [3] Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas yra vienintelis išsamus kultūros paslaugų – vertinimo Lietuvoje tyrimas, nuo 2014 metų atliekamas kas trejus metus (2014 m., 2017 m., 2020 m., 2023 m.). Siekiant prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo bei populiarinimo, projekto metu numatyta sukurti virtualios realybės turą (toliau – VR turas), apimantį 20 atrinktų Lietuvos dvarų, kurį būtų galima peržiūrėti nuotoliniu būdu - interneto naršyklėje arba per mobilią programėlę. VR turo dėka skaitmenizuoti dvarai taps prieinami platesnei auditorijai, įskaitant tyrinėtojus, studentus, turistus ir kitus interneto vartotojus, tokiu būdu populiarinant Lietuvos kultūrinį paveldą ne tik vietos, bet ir tarptautiniu mastu. Sukurtas VR turas galės būti naudojamas mokyklose ir universitetuose kaip mokymo medžiaga, skatinant jaunosios kartos susidomėjimą istorija ir šalies kultūros paveldu. Kartu VR turas leis išsaugoti dvarų architektūros, meno kūrinių ir kitų vertybių detales, kurios gali būti pažeidžiamos ar net prarastos dėl natūralaus senėjimo, stichinių nelaimių ar kitų veiksnių. Skaitmeninės technologijos įgalins atlikti detalesnius tyrimus, naudojant trimatį (toliau 3D) modeliavimą ir kt. technologijas, tai padės geriau suprasti dvarų istoriją, architektūrą ir kultūrinę reikšmę. Be to skaitmeniniai įrašai galės būti naudojami kaip pagrindas restauravimo darbams, padedant tiksliai atkurti dvarų originalią išvaizdą ir struktūrą. Visi projekto metu siūlomi skaitmenizuoti dvarai buvo statyti/atstatyti XIX a., išlikę iki šių dienų. Dauguma jų nėra privatūs, visi prieinami lankytojams. XIX a. – dvarų ir dvarininkų kultūros klestėjimo laikotarpis Lietuvoje. Juose XIX a. užgimė ir dabartinės valstybės pamatai. Numatoma skaitmenizuoti šiuos Lietuvos dvarus: 1. Jašiūnų dvaro sodyba (Šalčininkų raj.); 2. Trakų Vokės dvaro sodyba (Vilniaus raj.); 3. Užutrakio dvaro sodyba (Trakų raj.); 4. Bistrampolio dvaro sodyba (Panevėžio raj.); 5. Abromiškių dvaras (Elektrėnų raj.); 6. Jurbarko dvaras (Jurbarko raj.); 7. Burbiškio dvaro sodyba (Anykščių raj.); 8. Aštriosios Kiršnos dvaras (Lazdijų raj.); 9. Kretingos dvaro sodyba (Kretingos raj.); 10. Čiobiškio dvaras (Širvintų raj.); 11. Žeimių dvaras (Jonavos raj.); 12.Panemunės pilis (Jurbarko raj.); 13. Kuršėnų dvaras (Šiaulių raj.); 14. Zyplių dvaras (Šakių raj.); 15. Maišiagalos dvaras (Vilniaus raj.); 16. Užugirio (Smetonos) dvaras (Ukmergės raj.); 17. Renavo dvaras (Mažeikių raj.); 18. Glitiškių dvaras (Vilniaus raj.); 19. Alantos dvaras (Molėtų raj.); 20. Žagarės dvaro sodyba (Joniškio raj.). Numatyti skaitmeninti dvarai šiuo metu nėra suskaitmeninti ir nėra įtraukti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo e-kultūros projekto metu planuojamų skaitmeninti objektų sąrašą, taigi projektu sukuriamas rezultatas nedubliuos LNMMB projekto sukuriamo rezultato. Projektu planuojama kurti patrauklius, šiuolaikiškus virtualius turus po dvarus ir jų sodybas, atskleidžiančius dvaro esmę ir svarbą: dvarininkų (savininkų) šeimos istoriją, papročius, dvare vykusias/ vykdomas veiklas. Į virtualios realybės turą planuojama integruoti avatarą (virtualų gidą – pasakotoją), taip siekiant suteikti turui modernumo ir patrauklumo. Kuriant virtualų turą bus naudojamos virtualios realybės (toliau – VR) technologijos. Virtuali realybė (VR) – dirbtinai sukurta tikroviškai atrodanti aplinka panaudojant informacines technologijas ir specialią įrangą. VR tampa neatsiejama nuo mūsų kasdienio gyvenimo, sukurdama tikroviškai atrodančią realybę virtualioje aplinkoje bei užtikrindama realistiškas naudotojų patirtis. VR technologijų naudojimas įgalins VR turo naudotojus įsitraukti į interaktyvius Lietuvos dvarų vaizdus, pamatyti ir net patirti daiktus ar įvykius, kurie būtų neįmanomi tradicinėse dvarų ekspozicijų erdvėse. Taip pat VR suteiks galimybę eksponuoti artefaktus ar rekonstruoti istorinius įvykius taip, kad lankytojai galėtų juos išsamiau išnagrinėti, nei tai būtų galima padaryti tradicinės ekspozicijos metu. Visa tai leis žmonėms iš Lietuvos bei kitų valstybių bet kuriuo paros metu aplankyti norimus Lietuvos dvarus, išplėsti mokymosi patirtis, o taip pat simuliuoti istorinius įvykius ar procesus. Tokiu būdu bus dvarams bus sudarytos galimybės pasiekti platesnę auditoriją, suteikiant lankytojams naujų, įdomių ir inovatyvių patirčių. Visas projekto metu sukurtas skaitmeninis kultūros audiovizualinio turinys bus sudarytas iš audiovizualinio turinio, t. y. bus sukurtas derinant garso ir vaizdo technologijas bei suvokiami ir interpretuojami klausa ir rega. Visas projekto metu sukurtas skaitmeninis kultūros audiovizualinis turinys bus su vertimu į gestų kalbą (klausos negalią turintiems vartotojams), bei įgarsintas „garsiniais kodais“ (regėjimo negalią turintiems vartotojams). Vertimas į gestų kalbą įgalins klausos negalią turinčius vartotojus suvokti sukurtą skaitmeninį kultūros audiovizualinį turinį regos pagalba. Projekto metu sukurti garso ir vaizdo įrašai turės garsinį vaizdavimą, t. y. bus įgarsinti „garsiniais kodais“. Garsinis vaizdavimas įgalins regėjimo negalią turinčius vartotojus suvokti sukurtą skaitmeninį kultūros audiovizualinį turinį klausos pagalba. Garsinis vaizdavimas arba dar vadinami „garsiniai kodai“ yra vizualinės informacijos perteikimas žodžiu. Kuriant audiovizualinį produktą, bus skenuojama pagrindinė vizualinė informacija ir kas tai svarbiausia siužetui suprasti, bus perteikta sakytine kalba. Kiekviename iš 20 atrinktų Lietuvos dvarų VR ture bus papildomai įrašytas, užklotas ir į originalaus kūrinio garso takelio pauzes įdėtas garsinis komentaras, kuris bus aktyvus vartotojui pasirinkus versiją regėjimo negalią, turintiems asmenims. Visi netekstiniai elementai (garso ar vaizdo įrašai) turės subtitrus, nufilmuotos nuotraukos, jeigu tokių bus, bus aprašytos, t. y. turės alternatyvųjį tekstą – aprašą, kurio žinutė yra tokia pati kaip ir informacija vaizde. Visas projekto metu sukurtas skaitmeninis kultūros audiovizualinio turinys bus paženklintas atvirąja turinio licencija Creative Commons (liet. bendros kūrėjų teisės), CC BY-NC-SA, leidžiančia projekto metu sukurtą turinį nemokamai naudoti nekomerciniams tikslams, kopijuoti, platinti ir kt. Virtualios realybės turą, kuris apims 20 Lietuvos dvarų, kurs 4 darbuotojų komanda: -Produkto vadovas (leidimų derinimas su dvarais, scenarijų rašymas); -Istorikas - menotyrininkas (istorinė dvarų legenda, kultūrinė vertė); - VR dalies vadovas, IT specialistas dirbantis su VR technologijomis (filmuotos medžiagos apdorojimas ir pritaikymas konkrečiam VR turui) - IT specialistas programuotojas (viso turo programavimo darbai). Projektas prisidės sprendžiant kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje nustatytą problemą „Neaktyvus gyventojų dalyvavimas kultūroje ir netolygus jos vartojimas nesutelkia kultūros potencialo sąmoningai visuomenei ugdyti“.