Švietimas ir teisė į švietimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių užtikrintų tarptautiniu, regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu. Tinkamas švietimas yra pagrindas ugdyti žmogaus asmenybę. Būtent švietimas suteikia asmeniui visaverčio gyvenimo pagrindus ir užtikrina asmens, visuomenės ir valstybės ateitį. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nurodoma, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. 26.2 straipsnyje rašoma: „Švietimas skirtas tam, kad visais atžvilgiais būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir didinama pagarba žmogaus teisėms. “(Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217 A (III). Europos Sąjungos institucijos ne kartą pažymėjo, kad švietimas yra asmens savirealizacijos, įsidarbinimo ir aktyvaus bei atsakingo pilietiškumo pagrindas. Teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą yra pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas (Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.). Nuolatiniai socialiniai, politiniai, teisiniai, ekonominiai pokyčiai, bei šiuolaikinių informacinių technologijų plėtra reikalauja atitinkamų pokyčių švietimo srityje. Bendrojo ugdymo įstaigos siekdamos užtikrinti tinkamą teisę į švietimą, nuolat turi tobulinti savo veiklą ir užtikrinti aukštą jos kokybę. Švietimo įstaigoms keliami vis aukštesni kokybės standartai, vis labiau keliama profesinė mokytojų kompetencijos kartelė, nuolat didėja reikalavimai ugdymo, mokymo ir studijų aplinkai, aprūpinimui šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Kiekvienas ugdymo sistemos etapas siejamas su tam tikromis kompetencijomis, išreiškiamomis per žinias ir supratimą, gebėjimus. Bendro ugdymo mokyklų vietų poreikį iš esmės lemia demografiniai rodikliai. Įvertinus gimusių vaikų skaičių, galima prognozuoti vietų vaikams bendrojo ugdymo programose poreikį. Šalyje bendrojo ugdymo mokyklų mokinių 2010–2019 m. laikotarpiu skaičius mažėjo, nuo 2019 m. šis skaičius pradėjo didėti. Tačiau Marijampolės regionas yra vienas iš penkių regionų, kuriuose mokinių skaičius toliau mažėja, nors ir lėtesniais tempais. Marijampolės regione bendrojo ugdymo mokyklose 2023–2024 m. mokosi 15 747 mokiniai. Lietuvos švietimo dokumentuose akcentuojamas poreikis gerinti švietimo kokybę. NPP keliamas tikslas, kad Lietuvos švietimas EBPO gerovės indeksu 2025 m. būtų įvertintas ne mažiau kaip 7,5 balo, o 2030 m. – 8 balais. 2022 m. įvertinimas – 7,7 balo iš 10. Ir tai yra geresnis įvertinimas nei numatytas pasiekti 2025 m., tačiau reikia pabrėžti, kad Lietuva atsilieka įtraukaus švietimo, bendrųjų gebėjimų užtikrinimo kiekvienam srityse. Pagal LR švietimo įstatymą, formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Bendrai vertinant Šakių rajono savivaldybėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų vaikų skaičiaus pokyčius, pastebimas mokinių skaičiaus mažėjimas. Tačiau lyginant su kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis, vaikų skaičius Šakių r. sav. bendrojo ugdymo įstaigose mažėjo ne taip ženkliai. Viena iš problemų, su kuria susiduria Šakių r. savivaldybė- tai nepakankama švietimo paslaugų kokybė ir prieinamumas. Visos dienos mokyklų steigimas siejamas su geresniais mokymosi rezultatais, individualia mokymosi pažanga, socialine įtrauktimi ir lygiomis galimybėmis, formaliojo ir neformaliojo ugdymo derme bei integracija, mokyklos atsivėrimu bendruomenei, individualaus pasirinkimo galimybėmis, mokyklos erdvių bei mokymosi formų praplėtimu ir atsivėrimu kasdieniam gyvenimui. 2022 vasario mėn. Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje buvo atliktas Visos dienos mokyklos poreikio tyrimas, naudojant apklausos metodą Microsoft 365 Office įrankiu. Buvo apklausti 163 pirmų- dešimtų klasių mokinių tėvai. Jų nuomone atsirastų didesnė galimybė lankyti būrelius( 93 proc.), mokiniai gautų pagalbą atliekant namų darbus ( 82 proc.), kitą reikalingą pagalbą (64 proc.), prižiūrint mokytojui vyktų laisvalaikio organizavimas (96 proc.), maitinimo organizavimas (82 proc.), socialinių, higienos, fizinio aktyvumo, sveikos mitybos įgūdžių formavimas (51 proc.). Tėvų nuomone, vaikai turėtų galimybę dalyvauti įvairiose kultūrinės edukacijos programose (62 proc.), o ir patys tėvai nori daugiau švietimo pagalbos specialistų konsultacijų (32 proc.). Apklausos duomenimis 100 proc. mokinių užsiimtų sportine veikla, 70 proc. technologinėmis veiklomis, muzikine bei kūrybine veikla- 35 proc., skaitymo ir kūrybine veikla – 42 proc., saviraiškos užsiėmimai aktualūs 96 proc., burtis į grupeles jaunimo erdvėj- 56 proc., pabūti tyloje- 12 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius ir ne tik turinčių mokinių. Po apklausų buvo pasirinktas integruotas VDM organizavimo modelis, kai pirmoje dienos pusėje vyksta pamokos (t.y. vykdomas formalus ugdymas), o po jų vyksta neprivalomas vaikų užimtumas, neformalus ugdymas. Projekte neplanuojama investuoti į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Planuojamas darbo laikas nuo 7.30 iki 17.30. Gimnazija atlieptų mokinių tėvų poreikius, jų darbo ir šeimos įsipareigojimus, sudarytų sąlygas palankioje, saugioje aplinkoje visapusiškam įvairių poreikių vaikų ugdymui(si) visą darbo dieną, stiprintų formaliojo ir neformaliojo ugdymo(si) dermę, tenkintų socialinius, švietimo ir kultūros poreikius. Akivaizdu, kad Švietimo paslaugų prieinamumo didinimas ir kokybės gerinimas prisidėtų prie regiono gyventojų socialinės atskirties mažinimo bei jų galimybių didinimo. Neužtikrinus švietimo paslaugų kokybės, regione toliau didėtų socialinė atskirtis, mažėtų regiono patrauklumas gyventi ir taip dar labiau didėtų skirtumai tarp didžiųjų miestų ir likusių šalies regionų, esamos problemos gilėtų. Įgyvendinamas Projektas prisidės prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 3 strateginio tikslui „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ keliamų pažangos uždavinių „Gerinti įvairių pakopų švietimo kokybę, švietimo sistemos dalyvių pasiekimus ir mažinti atskirų grupių pasiekimų skirtumus, siekiant labiau individualizuoti ugdymą, geriau pažinti, įvertinti ir atliepti individualius besimokančiųjų poreikius ir galimybes ir sukurti palankią, motyvuojančią, skatinančią mąstyti ir kurti ugdymo aplinką ir ugdymo (-si) turinį“, „Didinti įvairių pakopų formaliojo ir neformaliojo švietimo įtrauktį ir prieinamumą specialiųjų ugdymo poreikių, negalią turintiems, skurdą, psichologinių ir kitų sunkumų patiriantiems asmenims, siekiant užtikrinti kiekvieno asmens teisę dalyvauti švietime ir gauti kokybišką ugdymą, reikiamą pagalbą, pritaikytą įvairiems ugdymosi poreikiams aplinką“ įgyvendinimo. Projektu bus prisidedama prie Marijampolės regiono plėtros plane (RPPl) numatyto 1.3 uždavinio „Pagerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo. Bus prisidedama prie stebėsenos rodiklio R.S.2027 pasiekimo. Projekto tikslai ir veiklos atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 4. Prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ konkretų uždavinį 4.5. „Gerinti vienodas galimybes naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant prieinamą infrastruktūrą, be kita ko, didint atsparumą naudojantis nuotoliniu ir internetiniu švietimu bei mokymu (ERPF)“ . Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą situaciją bei problemas, projekto metu planuojama modernizuoti Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnaziją, įkuriant visos dienos mokyklą. Šiuo metu gimnazijoje ir jos teritorijoje trūksta modernių, kūrybiškumą skatinančių edukacinių erdvių. Gimnazijos patalpos yra prastos būklės: erdvės neatitinka galiojančių higienos normų reikalavimų, baldai ir įranga jose – nusidėvėję bei nefunkcionalūs. Siekiant pagerinti gimnazijos teikiamų ugdymo veiklų kokybę ir padidinti jų prieinamumą, projekto įgyvendinimo metu būtų modernizuotos bendrojo ugdymo veikloms skirtos erdvės– rekonstruotos ir moderniai įrengtos bei reikalingais baldais ir įranga aprūpintos klasės, sporto salė, valgykla, koridoriai ir laiptinės, kitos erdvės (tarp jų WC), sportui ir laisvalaikiui erdvės lauke. Keičiant seną neefektyvią vandens infrastruktūrą (vandens maišytuvus ir kitus prietaisus), bus naudojami efektyvesni prietaisai, kurie atitiks reikšmingos žalos nedarymo 3 aplinkos tikslą. Planuojami keisti radiatoriai, tiesiami šildymo vamzdynai bus keičiami patalpose, kuriose bus vykdomos VDM veiklos. VDM skatins mokinius įsitraukti į veiklas, stiprinančias jų gerą savijautą ir emocinį, psichologinį komfortą, siūlant jiems kokybišką ir įvairiapusę veiklą. Projektas atitinka darnų vystymąsi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principus. Tai yra projektas bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo. Projekte nenumatoma veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui (aplinkosaugos, socialinėje srityse). Projekte nebus numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principams įgyvendinti. Projekte įgyvendintomis priemonėmis galės pasinaudoti bet kokios lyties, rasė