Švietimas yra asmens savirealizacijos, įsidarbinimo ir aktyvaus bei atsakingo pilietiškumo pagrindas. Švietimas ir teisė į švietimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių užtikrintų tarptautiniu, regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu. Tinkamas švietimas yra pagrindas ugdyti žmogaus asmenybę. Būtent švietimas suteikia asmeniui visaverčio gyvenimo pagrindus ir užtikrina asmens, visuomenės ir valstybės ateitį. Europos Sąjungos institucijos ne kartą pažymėjo, kad švietimas yra asmens savirealizacijos, įsidarbinimo ir aktyvaus bei atsakingo pilietiškumo pagrindas. Teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą yra pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas (Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.) Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) Nr.2021/C 66/01 numato, kad „<...iki 2030 m. Europos švietimo erdvės sukūrimas ir tolesnis plėtojimas bus visa apimantis naujosios Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos politinis tikslas, integruotas į visus strateginius prioritetus ir prioritetines sritis,...>“. Atsižvelgiant į tai švietimui Europos lygmeniu numatyti penki strateginiai prioritetai: 1. strateginis prioritetas. Kokybės, lygybės, įtraukties ir sėkmės švietimo ir mokymo srityje gerinimas visiems; 2. strateginis prioritetas. Mokymosi visą gyvenimą ir judrumo pavertimas tikrove visiems; 3. strateginis prioritetas. Švietimo darbuotojų kompetencijos ir motyvacijos didinimas; 4. strateginis prioritetas. Europos aukštojo mokslo stiprinimas; 5. strateginis prioritetas. Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos švietimo ir mokymo sistemose – ir jomis pasinaudojant – rėmimas. Visi šie strateginiai dokumentai parodo švietimo svarbą Europos Sąjungos lygmeniu ir dar kartą patvirtina faktą, kad tai yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Būtent kokybiškas švietimas yra vienas svarbiausių veiksnių užtikrinančių asmens socialinį bei profesinį tobulėjimą, todėl tai yra viena iš prioritetinių sričių tarptautiniu bei regioniniu lygmeniu. Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai taip pat numato, kad švietimas yra neatsiejama valstybės ir visuomenės raidos sudedamoji dalis. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ iš esminių pokyčių pažymėtas siekis bendrojo ugdymo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo). Tai parodo, kad Lietuvos Respublikoje taipogi švietimas yra prioritetinis tikslas. Lietuvoje švietimas įvardijamas kaip kertinis Lietuvos valstybės prioritetas – šalies pažangos ir žmonių gerovės pamatas. Todėl įsipareigojimai nuolat tobulinti šią sritį įtvirtinti svarbiausiuose šalies strateginiuose dokumentuose: Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ (toliau – Lietuva 2030), jos įgyvendinimui skirtame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP), Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje (toliau – VŠS), LRV programoje ir jos įgyvendinimo plane (toliau – LRV PĮP), politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030). Lietuvos švietimo dokumentuose akcentuojamas poreikis gerinti švietimo kokybę. NPP keliamas tikslas, kad Lietuvos švietimas EBPO gerovės indeksu 2025 m. būtų įvertintas ne mažiau kaip 7,5 balo, o 2030 m. – 8 balais. 2022 m. įvertinimas – 7,7 balo iš 10. Ir tai yra geresnis įvertinimas nei numatytas pasiekti 2025 m., tačiau reikia pabrėžti, kad Lietuva atsilieka įtraukaus švietimo, bendrųjų gebėjimų užtikrinimo kiekvienam srityse. Nepakankamas dėmesys skiriamas specialiųjų ugdymo poreikių (toliu – SUP) mokinių ugdymo prieinamumo užtikrinimui. 2020 m. birželį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, sudarančias teisines prielaidas iki 2024 m. palaipsniui didinti specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau SUP) turinčių vaikų įtrauktį į švietimą. Taip pat akcentuojama ir ikimokyklinio ugdymo prieinamumo užtikrinimo svarba. Tokios tendencijos išskiriamos NŠA ataskaitose (Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2022. Įtraukusis ugdymas). Tokia situacija parodo, kad nustatytos kokybės švietimas vis dar nėra pakankamai gerai užtikrinamas. Nuolatiniai socialiniai, politiniai, teisiniai, ekonominiai pokyčiai, bei šiuolaikinių informacinių technologijų plėtra reikalauja atitinkamų pokyčių švietimo srityje. Bendrojo ugdymo įstaigos siekdamos užtikrinti tinkamą teisę į švietimą, nuolat turi tobulinti savo veiklą ir užtikrinti aukštą jos kokybę. Švietimo įstaigoms keliami vis aukštesni kokybės standartai, vis labiau keliama profesinė mokytojų kompetencijos kartelė, nuolat didėja reikalavimai ugdymo, mokymo ir studijų aplinkai, aprūpinimui šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Pagal LR švietimo įstatymą. formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Bendrai vertinant Šakių rajono savivaldybėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų vaikų skaičiaus pokyčius, pastebimas mokinių skaičiaus mažėjimas. Bendras ikimokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų skaičius analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 4 proc. Vertinant priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų skaičiaus pokytį analizuojamu laikotarpiu, matomas 2 proc. augimas. Nuo 2021-2022 m. ženklaus 15 proc. augimo, sekė 2022-2023 m. 2 proc. mažėjimas, o pastaraisiais metais matomas 2 proc. kilimas. Bendras vaikų skaičiaus priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose mažėjimas analizuojamu laikotarpiu yra įtakotas mažesnio gimstamumo rodiklio Šakių r. sav. ankstesniu laikotarpiu. Vertinant paskutinių penkių metų laikotarpio tendenciją, galime numatyti nedidelį vaikų skaičiaus mažėjimą bendrojo ugdymo įstaigose. Lyginant su kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis, vaikų skaičius Šakių r. sav. bendrojo ugdymo įstaigose mažėjo ne taip ženkliai. Viena iš problemų, su kuria susiduria Šakių r. savivaldybė yra įtraukaus ugdymo prieinamumas specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau SUP) turintiems mokiniams. Vienai bendrojo ugdymo mokyklų švietimo pagalbos specialisto pareigybei tenkančių mokinių skaičius nuolat didėja. SUP mokinių skaičiaus augimas fiksuojamas visos šalies mastu. Nuo 2019-2020 m. m. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius šalyje išaugo 17 proc., Šakių r. sav. SUP mokinių skaičius išaugo 24 proc. Tokie skaičiai parodo, kad SUP mokinių skaičius turi didėjimo tendenciją, todėl būtina gerinti sąlygas įtraukaus ugdymo prieinamumui specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Šiuo metu Šakių rajono savivaldybės ugdymo įstaigos yra tik iš dalies pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Pateikti duomenys parodo, kad Šakių „Varpo“ mokykla nėra pakankamai pritaikyta SUP mokiniams. Infrastruktūra nėra modernizuota, trūksta šiuolaikinės įrangos, kurios dėka būtų galima geriau organizuoti ugdymą SUP poreikių turintiems mokiniams bei įkurti visos dienos mokyklą. Projekto tikslo pasiekimui bei numatytų aiškių uždavinių įgyvendinimui bus plėtojama infrastruktūra panaudojant universalaus dizaino elementų ir kitas inžinerines priemones (keltuvai), bus sukuriamos/pritaikomos erdvės visos dienos mokyklos veiklos vykdymui, įsigyjama įranga bei priemonės, užtikrinančios tinkamą bei kokybišką ugdymą. Mokykloje planuojama įgyvendinti I pailgintos dienos modelį. Įgyvendinus projekto veiklas bus užtikrintas ne tik atitikimas teisės aktams ir planavimo dokumentams bei juose numatytiems tikslams, bet ir išspręstos pagrindinės "Varpo" mokyklos problemos. Bus sukurtos prielaidos didinti švietimo prieinamumą, sukurta šiuolaikiška infrastruktūra, įrengtos modernios mokymo ir mokymosi aplinkos. Taip pat bus užtikrintos sąlygos vykdyti ne tik kokybišką formalų, bet ir neformalų švietimą mokykloje. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą pagerės bendrojo ugdymo paslaugų kokybė ir prieinamumas mokykloje, mokinių užimtumo po pamokų, ugdymosi ir saviraiškos poreikių tenkinimas, bus užtikrintas didesnis mokinių saugumas. Projektas atitinka darnų vystymąsi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principus. Tai yra projektas bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo. Projekte nenumatoma veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui (aplinkosaugos, socialinėje srityse). Projekte nebus numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principams įgyvendinti. Projekte įgyvendintomis priemonėmis galės pasinaudoti bet kokios lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos moksleiviai.